Dramatiška patyrusių pilotų akistata su Baltija

„Klaipėdos avialinijų“ vadovas V. Šišniauskas tiki, kad jo draugai ir kolegos A. Selmistraitis bei A. Mačiulis sugebėjo nutupdyti lėktuvą ant vandens. Neaišku lieka, ar vyrai evakavosi.

Dingę kaip į vandenį – tokia mistiška ir kaip niekad taikli frazė apibūdina virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo „An-2“ tragediją. Du juo skridę pilotai – gargždiškis Alvydas Selmistraitis ir Šlapšilės kaimo gyventojas Adolfas Mačiulis ieškomi nuo pat šeštadienio, tačiau jūra neduoda jokių žinių – nei gelbėjimosi plausto, nei lėktuvo atplaišų niekur nematyti. Artimųjų viltis vyrus rasti dreifuojančius dar labiau gęsta stebint lėtapėdes tarnybas. Tačiau ir pastarosios ieško atsakymo į esminį klausimą – kas nutiko techniškai nepriekaištingam lėktuvui vos įskridus į Lietuvos oro erdvę?

Dingo pusiaukelėje

Lėktuvas „An-2“, pilotuojamas „Klaipėdos avialinijų“ pilotų A. Selmistraičio ir A. Mačiulio, šeštadienį popiet sėk­mingai pakilo iš Geteborgo oro uosto Švedijoje. Per Baltijos jūrą pilotai turėjo pasiekti Klaipėdos oro uostą Dirvupių kaime, kur įsikūrusi „Klaipėdos avialinijų“ bazė. Oficialiai skelbta, kad lėktuvas nusileis 18 val., tačiau skrisdami pavėjui pilotai maršrutą žadėjo įveikti greičiau ir žemę pasiekti 17.20 val. Paskutinį sykį su Palangos oro uoste dirbančiais dispečeriais pilotai susisiekė 16.16 val. Būdami apytiksliai 97 jūrmyles (apie 180 km) nuo Palangos vyrai patikslino preliminarų leidimosi laiką, radijo ryšiu dar pasisveikino su kolegomis, skraidinusiais pramogautojus Palangos vasaros sezono atidarymo šventėje. Tai buvo paskutinės žinios iš „An-2“ pilotų.

18.09 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą iš Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro, kuris pranešė, kad lėktuvas planuotame taške laiku nenusileido, o su juo susisiekti nepavyksta.

Įveikti jūrą – normalu

Su „kukurūzniku“ įveikti Baltijos jūrą – įprasta užduotis. Tai antradienį „Bangai“ patvirtino „Klaipėdos avialinijų“ vadovas Viktoras Šišniauskas, abu pilotus pažįstantis nuo jaunystės, artimus ryšius palaikantis su jų šeimomis.

Naująjį lėktuvą įmonė pirko kasdienėms reikmėms – planavo juo organizuoti pramoginius skrydžius parašiutininkams, taip pat tręšti ūkininkų laukus. „Pirkome dėl variklio, nes iš Rusijos gauti tokių sunku. Šis buvo palyginti mažai skraidęs“, – apie tai, kad būtent variklio būklė sugundė pirkėjus, pasakojo V. Šišniauskas. Beje, pirmoji lėktuvo registracija buvo Lietuvoje. 1981 m. gamintas tokio tipo lėktuvas nelaikomas senu.

A. Selmistraitis per metus pats dukart parskraidino analogiškus lėktuvus per Baltijos jūrą. A. Mačiulis prieš kurį laiką lėktuvą pirkėjams parskraidino iš Suomijos, tad tai buvo neišskirtinė užduotis. Besąlygiškai geriausiais avialinijų pilotais pasitikėjęs V. Šišniauskas davė užduotį iš Danijos parskraidinti ir naują pačių „Klaipėdos avialinijų“ pirkinį.

„Lėktuvas pernai buvo nupirktas iš Švedijos. Kelis kartus mūsų vyrai važiavo patikrinti tą lėktuvą. Pats Adolfas turi lakūno ir techniko licencijas, todėl irgi buvo nuvykęs apžiūrėti. Vien šiemet du kartus specia­listai nuodugniai patikrino lėktuvą, buvo atvykę net civilinės aviacijos atstovai“, – prieš skrydį atliktomis procedūromis neabejoja V. Šišniauskas.

Praėjusį ketvirtadienį automobiliu trys „Klaipėdos avialinijų“ darbuotojai – pilotai A. Mačiulis ir A. Selmistraitis bei inžinierius Borisas Grechniovas keltu išvyko į Daniją, kur jų laukė lėktuvas. „Vyrai pasiruošė skrydžiui, penktadienį dar paskraidė lėktuvu ir iš „Stauning Lufthavn“ oro uosto išskrido į Geteborgą. Iki Švedijos nedaug kelio, tad nuspręsta iš karto per Baltijos jūrą neskristi ir Geteborge dar pasipildyti kuro atsargas. Pats jiems skambinau, klausiau, ar viskas gerai. Išgirdau, kad variklis dirba idealiai ir vyrai ruošiasi skristi į Lietuvą“, – prisimena viršininkas.

Jo žiniomis, į padanges kildami pilotai paskambino inžinieriui B. Grechniovui ir patikino, kad viskas gerai ir šis jau galįs ruoštis atgal į keltą.

Lakūnų klaida netiki

Vadovas V. Šišniauskas labai atsargiai kelia tragedijos versijas. Beveik neabejojama, kad „An-2“ buvo priverstas avariniu būdu leistis jūroje, bet V. Šišniauskas atmeta pilotų klaidos ir paklydimo atvejus. Lėktuve buvo įmontuoti net du GPS įrenginiai. Lieka neaišku, ar pilotai bandė susisiekti su dispečeriais Palangoje. Juolab kad radijo ryšys esą galėjo nebeveikti dėl mažėjančio aukščio – lėktuvas buvo maždaug 1,3 km aukštyje ir, neabejojama, vis leidosi.

Abu dingę vyrai yra vieni geriausių pasaulyje „An-2“ pilotų. A. Mačiulis anksčiau džiugindavo aviacijos švenčių tuometiniame Klaipėdos aerodrome žiūrovus, kai šiems virš galvų sukdavo mirties kilpas. Vadovas V. Šišniauskas pilotus vadino šaltakraujiškais, gebančiais nesutrikti pačioje sudėtingiausioje situacijoje. Jis nesiryžta spėti, kas įgulą ištiko leidžiantis Baltijoje. Vadovas nepamena, kad pilotai išvis kada būtų pasakoję apie išbandymą leidžiantis vandenyje. Visgi V. Šišniauskas įsitikinęs, kad A. Mačiuliui ir A. Selmistraičiui pavyko „An-2“ nusklęsti ant vandens. Jis netiki versija, kad trenkęsis į vandenį lėktuvas subyrėjo. Esą paviršiuje lėktuvas galėjo išsilaikyti apie 10 min. Mažiau nebent tuo atveju, jei išdužo stiklai ir vanduo ėmė plūsti į vidų. Jei vis dėlto leidimasis buvo palankus evakuotis, vėlgi lieka neaišku, ar vyrams pavyko nusibrauti iki plausto ir atidaryti pagrindines duris. Dėl to V. Šišniauskas sako sieksiąs, kad radus lėktuvą šis būtų ištrauktas į paviršių. Galbūt jo viduje tebėra ir lakūnai.

Vadovas neigė spėliones, jog lėktuve išvis nebuvo gelbėjimosi įrangos. Jo žiniomis, švedai siūlė parduoti papildomą, bet lakūnai atsakė turintys.

Nepakeičiami darbuotojai

„Klaipėdos avialinijose“ dirba 25 žmonės, iš jų 12 pilotų. Dingusieji yra labiausiai patyrę tarp kolegų. A. Selmistraitis savaitgaliais skraidindavo parašiutininkus, o A. Mačiulis trečiadienį turėjo pradėti iš oro mėtyti vakciną nuo pasiutligės. Tokius darbus jis turėjo tęsti pusantro mėnesio. Šiems lakūnams buvo galima patikėti sudėtingiausius darbus: tiek parskraidinti lėktuvus, tiek juos dažyti, remontuoti, barstyti trąšas, skraidinti keleivius. Dėl to „Klaipėdos avialinijoms“ teks skubiai perorganizuoti darbus.

Avialinijų vadovas V. Šišniauskas kol kas neprognozuoja, kaip nelaimė atsilieps pastaruoju metu pelningai dirbusiai bendrovei. Jis neabejoja, kad laukia teisėsaugos ir darbo sauga besirūpinančių institucijų patikra. Abu pilotai buvo apdrausti nelaimingų atsitikimų ir mirties atveju, bet neaišku, kaip draudimo bendrovė traktuos jų dingimą.

Paiešką išjudino namiškiai

Nuo pat šeštadienio vakaro vykdoma dingusio lėktuvo paieška apgaubta įvairių įtarinėjimų. Oficialiais duomenimis, šeštadienį iš Nemirsetos gelbėjimo posto buvo išsiųstas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“, dar vienas sraigtasparnis atskrido iš Kauno operacijai pastiprinti.

Paieškai taip pat buvo pasitelkti du Karinių jūrų pajėgų laivai: gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42). Deja, skelbiama, kad šie laivai iki įvykio vietos teatplaukia per 8 valandas. Nors prie paieškos operacijos prisijungė ir Švedijos orlaiviai, paiešką per naktį tąkart tęsė tik Karinių jūrų pajėgų laivai.

Sekmadienį vakare paiešką išvis buvo nuspręsta nutraukti, tačiau tarnybas ant kojų sukelti sugebėjo dingusiųjų artimieji. Nė sekundei neprarasdami vilties rasti lakūnus gyvus, jie pasitelkė žiniasklaidą, socialinius tinklus ir taip pasiekė aukščiausių šalies vadovų dėmesio.

Galiausiai buvo praplėsta paieškos teritorija, skirtas orlaivis „Spartan“ C27-J, kaip tinkamiausias tokiai operacijai Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis. Pirmadienį A. Mačiulio dukra Brigita Mačiulytė asmeniškai susisiekė su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Skambučio užteko, kad iš karinių pratybų Estijoje būtų atšauktas Karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Kuršis“, kuriame yra speciali įranga, leidžianti žvalgyti povandeninę dalį. Tik antradienį pasitelktas pasieniečių sraigtasparnis su moderniausia įranga, tinkančia dingusiųjų paieškai.

Vilties nepraranda

Dingusiųjų artimieji neslepia širdgėlos, kad valstybinės tarnybos nerodė iniciatyvos informuoti namiškių apie paiešką. „Mes gauname tiek pat informacijos, kiek bet koks pilietis. Patys ieškome kontaktų, skambiname“, – „Bangai“ pirmadienį sakė B. Mačiulytė. Moteris nuo pat nelaimės akimirkos neprarado vilties, kad tėtis su kolega išliko gyvi. Tačiau ji neneigė mananti, kad paieškos operacija – uždelsta ir neprofesionali. „Patikėkite, ne tokius atstumus jis yra nuskridęs. Iš Lietuvos lėktuvu į Afriką, į Madagaskarą yra skridęs, Šveicariją pasiekęs. Spekuliacijos tai, kad jiedu pasirinko pavojingą kelią ar aukštį. 400 kilometrų yra pavojingas kelias? Tegul nejuokina“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo lakūno duktė. Ji patvirtino, kad su tarnybomis bendrauja tik savo iniciatyva. „Mano kompetencija neleidžia spręsti, turi ar neturi galimybių Lietuva tokią paiešką vykdyti. Bet kaip visa tai yra vykdoma, tai yra aukščiausias neprofesionalumo laipsnis“, – įsitikinusi ji.

Antradienį popiet artimiesiems gelbėjimo tarnybos neturėjo jokių naujų žinių apie nelaimę.

• Nuogąstavimus apie nekoordinuotą pagalbą patvirtino net LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, išplatinusi viešą pareiškimą, kad virš Baltijos jūros dingusių pilotų paieškos operacija parodė už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką.