Drevernos populiarumą mariose kels reizinė

Drevernoje pagaliau baigtas statyti senovinis kuršių laivas reizinė. Antradienį šis analogų Lietuvoje neturintis eksponatas buvo pašventintas ir pakrikštytas – visiems Kuršių marių laivams jis pristatomas „Dreverna“. 149 000 Lt vertės laivo statybos įgyvendintos Europos Sąjungos lėšų dėka, o į ekspedicijas šiuo unikaliu istoriniu laivu bus galima leistis jau kitą pavasarį. Laivas bus skirtas visiems norintiesiems.

Vardas rodys kilmę

Senovinis kuršių laivas – reizinė Drevernoje statytas nuo pavasario. Tokią idėją įgyvendinti ryžosi Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. Iš Europos žuvininkystės fondo per Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ projektui įgyvendinti buvo skirta 250 000 Lt. Iš jų 149 000 Lt panaudota būtent reizinės statyboms.

Nors darbus planuota baigti rugpjūtį, jie užsitęsė. Laivadirbiams teko pripažinti, kad analogų šalyje neturinčio laivo projektas buvo nelengvai įkandamas. Statytojams vadovavo vienas žymiausių laivadirbių šalyje švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius.

Antradienį reizinė pirmąsyk išplaukė į atviras Kuršių marias. Tačiau prieš tai buvo išpildytas senųjų dreverniškių prašymas laivą pakrikštyti. Naująjį eksponatą palaimino Gargždų bažnyčios kunigas vikaras Donatas Žukauskas. Laivą nuspręsta pavadinti „Dreverna“.

Į bandomąją ekspediciją laivą lydėjo projekto partneriai – Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojai. Šis muziejus turi kitą ne mažiau istoriškai vertingą laivą kurėną, pastatytą prieš 13 metų. Kartu plaukė ir Drevernos pagrindinės mokyklos mokinių būrelis, priklausantis vietos kultūros namų ansambliui „Pamariukai“. Šie vaikai Turizmo centrui vasarą padėjo turistams pristatyti Drevernos kraštą.

Plaukti galės visi

Naujasis laivas bus skirtas edukaciniams tikslams. „Juo bus vykdomos ekspedicijos, kuriose dalyvauti galės visi norintieji. Laivas talpins iki 30 asmenų grupes. Esame numatę laivą naudoti edukacinei programai „Žuvies kelias“, kurią Turizmo informacijos centre taip pat gali užsisakyti visi norintieji“, – patikino D. Buivydienė. Nors laivas nebus komercinis, išvykos kainuos. Surinktos lėšos bus skiriamos išlaikyti laivo įgulai – kapitonui ir dviem buriuotojams, taip pat einamojo remonto darbams. Skaičiuojama, kad vien laivo nuleidimas į vandenį kiekvieną pavasarį kainuos 3 000 Lt, dar 2 000 Lt reikės rudenį laivui iškelti į krantą. Keliones laivu iš Drevernos į Juodkrantę bus galima užsisakyti Turizmo informacijos centre Gargžduose arba filiale Drevernoje, esančiame J. Gižo etnografinėje sodyboje.

Nors turizmo sezonas jau baigiasi, suplanuotos dar dvi ekspedicijos reizine. Į jas leisis Klaipėdos ir Radviliškio bibliotekininkai. Kiti norintieji pasiplaukioti istoriniu laivu laukiami kitais metais.

Laivo krikštynose dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė akcentavo, kad Dreverna tampa viena patraukliausių rajono vietų: „Į šį miestelį per pastaruosius kelerius metus daug investuota: įrengta prieplauka, atnaujinta J. Gižo etnografinė sodyba, dabar bus ir reizinė. Nors prie jos statybų Savivaldybei finansiškai prisidėti nereikėjo, džiaugiamės, kad tai trauks turistus. Jau dabar vasaromis prieplauka pilna žmonių.“

Iššūkis ir kapitonui

Senovinis kuršių laivas yra 17,4 metro pločio, jo stiebo aukštis – net 15 metrų, o sausas sveria 12 tonų. Iš pušies ir ąžuolo lentų gamintas laivas turi tris bures, kurios pakeliamos ir nuleidžiamos rankomis.

Laivo kapitonu tapo dreverniškis Antanas Eirošius, vadovaujantis Drevernos buriuotojų klubui. Nors visą gyvenimą plaukiojo jūroje, reizinės valdymą kapitonas vadina ypač rimtu. „Statant norėta išlaikyti jo tikrąjį autentiškumą. Tačiau ne veltui sakoma, kad tais laikais buvo mediniai laivai, bet geležiniai jūrininkai. Reizinės rankinis valdymas irgi yra sudėtingas, jai reikėtų bent keturių buriuotojų“, – prasitarė A. Eirošius, turėsiantis du pagalbininkus.

Tiesa, nuo 19-ojo amžiaus reizinių šioji skirsis tuo, kad turės motorą.

Reizinė atstatyta pagal 19 a. pab. – 20 a. pr. Drevernoje gyvenusio laivadirbio Jono Gižo projektus, išlikusius istoriniuose šaltiniuose.

Jolanta VENSKUTĖ

Kęstučio DEMERECKO nuotr.