Dviračių takai Kuršių nerijoje tobulinami atsižvelgiant ir į dviratininkų prašymus
Kelionės dviračiais Kuršių nerijoje neabejotinai yra vienas populiariausių laisvalaikio užsiėmimų, nes tokiu būdu galima patogiai pasiekti visus lankytinus objektus, aktyviai praleisti laisvalaikį. Kurorto valdžios atstovai tikisi, kad važinėjančiųjų dviračiais čia turėtų dar padaugėti – tai lems aktyviai vykstanti dviračių takų rekonstrukcija.
Pasak Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistės Sandros Vaišvilaitės, Kuršių nerijos dviračių takai išties yra itin aktyviai „įdarbinami“, ypatingai vasaros mėnesiais. Kaip rodo, AB „Smiltynės perkėla“ duomenys, pernai keltais į abi puses buvo perkelta daugiau kaip 267 tūkst. dviračių, panašus skaičius fiksuotas ir ankstesniais metais.
„Pastaraisiais metais daugiausia poilsiautojų atsiliepimų ir pastebėjimų sulaukėme dėl per visą Kuršių neriją einančio dviračių tako kai kurių atkarpų prastos būklės. Labai gerai, kad šiandien ši situacija keičiasi ir jau rekonstruota pirmoji tako atkarpa tarp Smiltynės ir Juodkrantės. Didžiausią važinėjančiųjų dviračiais koncentraciją būtent ir pastebime šioje atkarpoje bei atkarpoje Nida–Preila–Pervalka, kuri yra puikios būklės, jau rekonstruota anksčiau“, – sako Sandra Vaišvilaitė.
Dėmesys visų saugumui ir patogumui
Visas Kuršių nerijos gyvenvietes – Smiltynę, Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą – jungiančios dviračių trasos ilgis yra 52 km. Didžioji dalis, beveik 36 km nuo Smiltynės iki Preilos, priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Liepą po rekonstrukcijos buvo atidaryta dviračių tako nuo Smiltynės 13,5 km ilgio atkarpa: paklota nauja lygi asfalto danga ir takas praplatintas nuo 2–2,5 m iki 3,5 m. Siekiant užtikrinti ilgą tako konstrukcijos tarnavimo laiką, įrengta sustiprinta tako dangos sluoksnių konstrukcija bei papildoma apsauga nuo medžių šaknų.
Dviračių tako atkarpa nuo Preilos iki Nidos priklauso Neringos savivaldybei. Sandra Vaišvilaitė sako, kad seniausios dviračių tako atkarpos tarp Pervalkos ir Nidos rekonstrukcija buvo baigta įgyvendinti 2013 metais – takas pritaikytas tiek mišką aptarnaujančioms sunkiasvorėms transporto priemonėms, tiek dviratininkams.
„Šiandien jis yra puikios būklės, o maršrutas Nida–Preila–Pervalka yra itin populiarus tarp kurorto gyventojų ir svečių. Juk Pervalkoje skanaujama rūkyta žuvis žymiai skanesnė, kuomet į ją iš Nidos patenki vaizdingu ir patogiu dviračių taku. Be to, šiais metais įgyvendinome vieną dviratininkų prašymą – šioje dviračių tako atkarpoje atlikome ašinės linijos horizontalųjį ženklinimą, taip buvo atskirti dviračių srautai“, – sako Sandra Vaišvilaitė.
Per pastaruosius kelerius metus ženkliai pagerinta dviratininkams skirta infrastruktūra pačioje Nidoje. Dviračių takai nutiesti Taikos ir Purvynės gatvėse, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą buvo atnaujintas palei pajūrio apsauginį kopagūbrį einantis pėsčiųjų ir dviračių takas Nidoje. Dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstrukcijai Neringoje panaudota per 114 tūkst. eurų ES lėšų.
„Pastarojo tako rekonstrukcijos darbai pradėti įgyvendinti 2020 metais, o 2021 metais baigti. Buvo atnaujinta asfalto danga, įgyvendintos eismo saugumo priemonės, be to, dabar juo laisvai ir saugiai gali judėti žmonės su negalia. Sutvarkytas 1,7 km ilgio takas prasideda ties Nidos pietiniu paplūdimiu ir baigiasi už centrinio, ties netoliese esančio viešbučio teritorija. Jis yra integruotas į esamą dviračių takų tinklą. Darbų vertė siekė 467 tūkst. eurų“, – dalijasi pašnekovė Sandra Vaišvilaitė
Naudojant ES lėšas taip pat buvo įgyvendinti rekonstrukcijos darbai Nidos centrinėje dalyje – už 453 tūkst. eurų sutvarkyta Naglių gatvės dalis pėsčiųjų ir dviračių takų.
Pasak Sandros Vaišvilaitės, dažnai dviratininkai kaltę dėl nepatogaus važiavimo ar nutinkančių nelaimingų atsitikimų verčia dviračių takų kokybei, tačiau nepakanka tik tvarkyti dviračių takus, būtinas ir augantis dviratininkų ir pėsčiųjų sąmoningumas.
„Dviračių daugėja, jų techninės savybės modernėja, didėja važiavimo greičiai. Tiesa, kad sklandžiam važiavimui reikia puikių dangų, aiškaus ženklinimo, eismo saugumo priemonių dviračių takuose, bet ne mažiau svarbus yra ir žmonių sąmoningumas, tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų. Pirmosios pamokos apie kelių eismo taisykles ir saugumą kelyje turi prasidėti nuo pačių mažiausių dienų – važiuoti saugiai, gerbti kitus eismo dalyvius turi tapti kasdieniu įpročiu“, – sako ji.
Darbai saugomoje teritorijoje – sudėtingesni
Pasak Sandros Vaišvilaitės, norint Kuršių nerijoje tvarkyti ar tiesti naujus dviračių takus susiduriama su begale iššūkių. Vieni jų – dėl pačios saugomos teritorijos turimo statuso, kas reikalauja situacijas nagrinėti ir sprendimus priimti itin atidžiai, kiti gi – dėl sovietmečiu tiesiant dviračių takus padarytų klaidų ar trūkumų, išryškėjančių šiandien.
Visa Neringos savivaldybės teritorija sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, tad net jei ir yra visos galimybės taką ar kelią tvarkyti, reikia suderinti gausybę gamtosauginių ir paveldosauginių interesų, priimti ne visada kitoms teritorijoms įprastus sprendimus.
„Pavyzdžiui, susiduriame su situacijomis, kuomet realybėje esantys dviračių ar pėsčiųjų takai teisiškai neegzistuoja. Taip pat sovietmečiu dalis pėsčiųjų ir dviračių takų buvo nutiesta miško žemėje, tad norint tokioje teritorijoje kažką daryti šiandien, visų pirma reikia pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Tai Kuršių nerijoje, atsižvelgiant į tai, kad čia nacionalinis parkas, anksčiau buvo neįmanoma. Šiandien Aplinkos ministerijos specialistų dėka situacija yra išspręsta, buvo priimti reikiami pakeitimai“, – sako ji.
Kalbant apie rangovus, darbai saugomose teritorijose įgyvendinami kitaip nei įprastose vietovėse – tenka saugoti šalia tako infrastruktūros esančią unikalią gamtinę aplinką. Statybos procesai organizuojami ir vykdomi taip, kad visi darbai darytų minimalią įtaką unikaliai gamtinei teritorijai, augmenijai ir gyvūnijai.
Tikimasi, kad sparčiai atnaujinamas Smiltynę su Nida jungiantis takas paskatins gamtiniu požiūriu unikalų Lietuvos pusiasalį atrasti ir pažinti iš naujo, naudojantis ekologišku dviračių transportu. Sutvarkytas takas taip pat sudarys geresnes sąlygas tarnyboms rūpintis Kuršių nerijos miškais.
Susisiekimo ministerija aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, siekdama paskatinti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtrą visoje Lietuvoje. 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu pėsčiųjų ir dviračių takams Lietuvoje tiesti ir rekonstruoti iš viso skirta 10 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų. 2021–2027 metų laikotarpiu dviračių infrastruktūros plėtrai savivaldybėms numatoma skirti apie 100 mln. eurų ES fondų lėšų.
Kaip šiuo metu atrodo savivaldybėse esantys dviračių takai ir jų plėtros planai, galite susipažinti Susisiekimo ministerijos kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija, savivaldybėmis ir dviratininkus vienijančiomis bendruomenėmis parengtame žemėlapyje: https://gis.ktvis.lt/webappbuilder/apps/65/
