Endriejaviškiai vėl įsirašė į istorijos metraščius
Endriejavo miestelio gimtadienio proga entuziastai nuaudė jo metų skaičiaus ilgio – 235 m – kutinį takelį. Jis bus registruojamas kaip Lietuvos rekordas.
Endriejavo miestelis sveikintas su jaunyste – 235-erių metų jubiliejus didžiųjų Žemaitijos miestų kontekste yra kuklus, bet daug žadantis. Ta proga į atnaujintą Endriejavo parką sukviestos visos endriejaviškių kartos – vienos saugančios tradicijas, kitos – dar tik kursiančios ateitį. Linksmybėms atsidavę gimtuvininkai nepamiršo ir vėl įsirašyti į istorijos metraščius. Liaudišku būdu nuaustas simbolinis 235 metrų kutinis takelis bus įtrauktas į rekordų knygą, o iškaldintas akmuo skelbs apie atgimusią poilsio erdvę.
Penkmečio darbas – atgimęs parkas
Jau įprasta, kad Endriejavo miestelio gimtadieniai švenčiami kas penkmetį – jubiliejiniai. Seniūnė Laimutė Šunokienė įsitikinusi, kad dažniau tam net poreikio nebūtų, tad geriau rečiau, bet nuoširdžiai. Beveik 6 000 Eur kainavusią šventę didele dalimi – 1 885 Eur – parėmė Klaipėdos rajono savivaldybė. Kaip visada finansais, darbu ar paslaugomis parėmė rajono ir, aišku, Endriejavo seniūnijos verslininkai.
Organizacinis komitetas – seniūnija, bendruomenė, kultūros darbuotojai, mokyklos atstovai – susibėgdavo kartais net po dukart per savaitę, bet jiems net nekilo dvejonių, kur šventę organizuoti. Tokioms masinėms progoms prieš metus atnaujintas Atgimimo parkas. Per 168 tūkst. Eur kainavęs projektas, finansuotas ES lėšomis, ta pačia proga galutinai įprasmintas. Parko prieigose atidengtas akmuo, žymintis šio gamtos kampelio įkūrimo metus – 1988-uosius. Šį parką anuomet inicijavo tuometis vietos kolūkio pirmininkas Kostas Simutis, architektu tapo miškininkas Adomas Laucevičius. Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės Endriejave tuometis vadovas Edvardas Ežerskis pasidžiaugė sutapimu, jog nepriklausomybės aušroje parko pavadinimas buvęs taiklus, o vietiniai bemaž 1 000 medelių sodino su didžiuliu atsidavimu. Vardan bendro grožio parkui keli savininkai nepagailėjo net nuosavos žemės. Finaline detale tapusio akmens statybomis dabar rūpinosi bendruomenės pirmininkas Eugenijus Kalvaitis.
Rekordas vertė išpūsti akis
Į šventinį renginį pakviesti miestelėnai ir svečiai gavo muzikinių pasirodymų pynę: koncertavo Endriejavo, Kretingalės, Gargždų, Judrėnų, kaimyninio Rietavo meno kolektyvai ir saviveiklininkai. Gausiai dalyvavusias jaunas šeimas traukė ne tik puikus oras, bet ir specialios pramogos bei koncertas vaikams.
Visgi šventės kulminacija neabejotinai tapo jubiliejinio kutinio takelio pristatymas. Plačiai reklamuota endriejaviškių mintis sukakčiai įdarbinti audimo stakles pagaliau pristatyta visuomenei. Dar nuo sausio mėnesio senovinėmis staklėmis austi galėjo visi norintieji. Šiai avantiūrai ryžosi mokyklos bendruomenė, miestelio svečiai, kultūros darbuotojai. Tačiau didžiausią darbą visus penkis mėnesius atliko kvalifikuota audėja Laima Šarkauskienė, taip pat Rūta Jarašūnienė, Aldona Paulauskienė ir renginių organizatorė Jolanta Štabokaitė. Dienas, o kartais ir naktis prie kutinio leidusios moterys ne juokais užsiminė nebežinosiančios, ką pasiekus rekordą veikti. Parke į 235 metrų gyvatėlę išvyniotas audeklas jau ir skeptikų nepaliko abejingų. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis tokią kultūrininkų iniciatyvą vadino neabejotinai įspūdinga. Esą endriejaviškiai rado būdą, kaip išsiskirti iš kitų rajono vietovių.
Užpildyti dokumentai ir fiksuota medžiaga agentūrai „Factum“ išsiųsta šią savaitę. Jau anksčiau endriejaviškiai išsiaiškino, kad tokio rekordo mūsų šalyje niekas nėra siekęs ir tikisi, kad ilgiausio Lietuvoje kutinio statusą gaus. Beje, pernai miestelyje per Jonines nupintas didžiausio skersmens – 37 m – ąžuolinis vainikas.
Jau klostosi tradicija, kad penkmetį Endriejave vainikuoja prasmingi darbai. Štai minėdami 230-ąjį jubiliejų miestelėnai gavo serijos „Lietuvos valsčiai“ leidėjų monografiją „Endriejavas“.
