Endriejaviškių senatvę skaidrina pagyvenusių žmonių dienos centras

Endriejaviškiai neįsivaizduoja savo gyvenimo be parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centro. Su lankytojais – socialinė darbuotoja L. Račkienė bei padėjėjos Daina Grudzinskienė ir Laima Bulvydienė.

Endriejavo parapijos iniciatyva renovavus ir pritaikius klebonijos patalpas, penktus metus čia veikia pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centras. Kasmet iš rajono Savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos įstaigos kaštams bei keturių darbuotojų atlyginimams. Įvairi veikla centre, bendrystė paįvairina, praskaidrina vyresnių žmonių gyvenimą. Tačiau jie nuogąstauja, kad šie metai gali būti paskutiniai, nes baigsis sutartys ir finansavimas.

Nebeįsivaizduoja gyvenimo

Apsilankyti Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centre paskatino „Bangos“ skaitytojos Laimos Kazragienės laiškas: „Neseniai paminėta centro gyvavimo ketverių metų sukaktis. Kiek padaryta ir sužinota, kiek keliauta ir pamatyta, kiek sustiprėta ir kiek džiugių emocijų išlieta. Ir labai neramu, kad jo gyvavimas, ko gero, nutrūks šių metų lapkritį – baigsis sutartys ir finansavimas, ir teks keisti dienos centro paskirtį. Lankytojai su liūdesiu ir nerimu kalba apie, jų žodžiais tariant, artėjančią gyvenimo pabaigą. Jie neįsivaizduoja savęs be draugų, išvykų, pramogų, kūrybinių darbų, susitikimų, mankštos. Ir nežino, ką daryti, kad ir toliau galėtų džiaugtis centro veikla… Nežinau, ką ir kaip dirba panašaus pobūdžio įstaigos, tačiau pagyvenusių endriejaviškių akys čia spindi. Tegul tai žino visi, nuo kurių valios, pastangų ir noro priklauso šių žmonių likimas“, – laiške rašo L. Kazragienė, taip pat dalyvaujanti šio centro veikloje.

Bendrystė keičia

Pirmadienį šiame centre – įprasta mankštos valandėlė. Entuziastai vos telpa salikėje, kurioje vyksta ir kiti užsiėmimai. Kineziterapeutas-treneris Romas Žilius pagyrė nuoširdžiai besimankštinančius senjorus. „Kaip po šienapjūtės“, – linksmai šnekėjo Steponas, vienas iš mankštos dalyvių.

Ketvirtadienį ši grupelė vėl rinksis mankštintis.

Tačiau vyksta ir kiti užsiėmimai, kuriuos žmonės renkasi pagal savo pomėgius – dainuoja, gieda, gamina įvairius rankdarbius. „O kas nenori, gali sėdėti ir stebėti“, – sakė centro socialinė darbuotoja Laima Račkienė.

„Mums svarbiausia pasišnekėti“, – prasitarė Vytautas Kaulius, mėgstantis žaisti šaškėmis. „Vyresniems žmonėms reikia bendrystės“, – antrino kiti. Tai visus ir jungia. Atsineša savo keptų pyragų ar kitų gardėsių ir šnekučiuojasi prie arbatos puodelio. Moterys pasidalija savo receptais.

Centre daugiausia lankytojų iš miestelio. Buvusi mokytoja Irena Liaudanskienė, kuriai 91-eri metai, džiaugėsi, jog ateina be lazdelės. Lankosi ir daugiau jos buvusių kolegių, bet jaunesnių.

„Centro lankytojai – nuo 65 iki 91 metų, – kalbėjo L. Račkienė. – Jį atidarius gavome 52 pareiškimus senjorų, kurie pageidavo lankytis, bet jau dešimt iškeliavo anapusybėn. Visgi sulaukiame naujų lankytojų.“

Vadina antraisiais namais

Kai kurie endriejaviškiai centrą lanko nuo pat jo įkūrimo. Praėjusių metų lapkritį lankytojai minėjo 4 metų gyvavimo sukaktį. „Mums atgaiva išeiti iš namų, – džiaugėsi Onutė Purtokienė, kuri atvyksta iš Rudgalvių. „Ir mane ji ištempė, – patenkinta kalbėjo kaimynė Stefa Ložienė. – Tai laimės centras.“

Aldona Bočkienė sakė, kad jai tai antrieji namai. Justina Ložienė puskilometrį žingsniuoja, kad čia susitiktų su kaimynais, bendraminčiais. „Mirus vyrui, likau viena. Kalėdodamas klebonas pasiūlė ateiti į dienos centrą. Pasikeitė mano gyvenimas pabuvus su žmonėmis“, – atskleidė J. Ložienė.

Centro lankytojai čia gali ne tik užsiimti mėgstama veikla, bet ir klausytis specialistų paskaitų apie sveiką mitybą, sulaukia policijos pareigūnų informacijos aktualiais klausimais, be to, senjorams organizuojamos kelionės, ekskursijos, išvykos į koncertus.

Tačiau eina penktieji veiklos metai, kai privalu vykdyti numatytą veiklą, jos nekeisti. „Gąsdina, jog šių metų pabaigoje uždarys – negerai būtų“, – nerimastingai kalbėjo lankytojai. L. Račkienė patikino, jog šiems metams pinigų užtenka – rajono Savivaldybė skyrė 25 tūkst. eurų. „Jų reikia išlaikyti patalpas, socialinei veiklai, priemonėms, kelionėms ir darbuotojų atlyginimams“, – kalbėjo L. Račkienė. Čia dirba 4 darbuotojai: direktorius – klebonas Stasys Šlepavičius, socialinė darbuotoja bei dvi jos padėjėjos Daina Grudzinskienė ir Laima Bulvydienė. „Vargstame po pusę etato. Algos labai menkos“, – kalbėjo L. Račkienė.

Lėšoms gauti reikia pastangų

O ką darbuotojai galvoja apie šios viešosios įstaigos ateitį? Ar nesiruošia dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės veiklos stiprinimo programoje, ar neketina teikti paraiškos konkursui, kad gautų finansavimą?

„Reikia kažką daryti… Siūliau direktoriui, juk jis yra centro vadovas“, – sakė L. Račkienė.

Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos klebonas S. Šlepavičius „Bangos“ korespondentei atsakė: „Parapijiečiams esu sakęs, jog noriu, kad dienos centras ir toliau gyvuotų.“

Rajono Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Polekauskienė, kuruojanti religines bendruomenes, kalbėjo, jog VšĮ Endriejavo parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centrui ne kartą siūlė dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės veiklos stiprinimo programoje, drąsiai teikti paraišką konkursui ir gauti finansavimą. „Tokia galimybė yra, nes vienas iš prioritetų – socialinė sritis, – akcentavo pašnekovė. – Bet endriejaviškiai, matyt, nenori vargo, tam reikia kompetencijų.“

J. Polekauskienė sakė konsultuoja rengiant projektus, o finansuojamų rajono Savivaldybės biudžeto lėšomis projektų konkursui paraiškos yra paprastesnės.


KOMENTARAS

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia GUMULIAUSKIENĖ:

    – Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos iniciatyva, skatinant ir padedant rajono Savivaldybei, parengtas parapijos patalpų pritaikymo socialinių paslaugų teikimui Europos Sąjungos fondų lėšomis (409 tūkst. litų) projektas, ir 2015 m. Endriejave pradėjo veikti pagyvenusių žmonių dienos centras. Savivaldybei prie remonto darbų prisidėti nereikėjo.

    Nuo pat jo įkūrimo iš Savivaldybės biudžeto pagal įsipareigojimą įgyvendinti projektą kasmet skiriamos lėšos jį išlaikyti, nes gavusi europines lėšas remontui, įstaiga įpareigota 5 metus vykdyti numatytą veiklą ir jos nekeisti.

    Nuo centro veiklos pradžios skiriamos rajono Savivaldybės biudžeto lėšos (pernai ir šiemet – po 25 tūkst. Eur) naudojamos įstaigos išlaikymo kaštams padengti ir keturių darbuotojų pareigybėms (po pusę etato). Keletą kartų įstaigos prašymu buvo skirtos papildomos lėšos veiklai.

    Tokia pati Savivaldybės biudžeto lėšų suma strateginio veiklos plano projekte įstaigai numatoma ir 2020 m., o dėl tolimesnio rėmimo spręs rajono Savivaldybės taryba.

    Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų poreikis seniems ir neįgaliems žmonėms nuolat auga, o šiuo metu siekiama kuo daugiau viešųjų paslaugų perduoti nevyriausybiniam sektoriui, prognozuoju, kad šios parapijos dienos centras turi šviesią ateitį. Juk siekiame, kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi jam įprastoje aplinkoje, savo bendruomenėje, tad tokių dienos centrų veikla turi būti ne tik palaikoma, bet ir plėtojama.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių