• 9 gruodžio, 2021
|

Etatinio apmokėjimo reformos autoriai lankėsi rajone

Pokyčiai, susiję su etatiniu darbo apmokėjimu, labiausiai domino rajono pedagogų bendruomenę.

 

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas jų atlyginimų nesumalė į miltus. Priešingai – 70 proc. Lietuvos pedagogų vidutiniškai darbo užmokestis padidėjo 200 Eur, 20 proc. – minėta suma vidutiniškai sumažėjo, o 10 proc. – nepakito. Tokius duomenis pateikė penktadienį LR Seimo nario Broniaus Markausko kvietimu apsilankę Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Su rajono pedagogais jie susitiko Gargždų „Minijos“ progimnazijoje.

Su rajono pedagogais LR Seimo nario B. Markausko kvietimu susitiko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša bei Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas. Susitikime dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas džiaugėsi, jog rajonas buvo pagirtas už atitinkamą dėmesį švietimui. Kabėjo it Damoklo kardas

Tiek Seimo narys B. Markauskas, tiek Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša akcentavo, jog įgyvendinti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reformą nebuvo lengva. Pastaroji kaip Damoklo kardas kabėjo daugiau kaip 10 metų, tačiau niekas nesiryžo žengti lemtingą žingsnį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nepabūgo kritikos. „Dėl įvedamo etatinio apmokėjimo buvo psichozė tiek žiniasklaidoje, tiek mokyklose. Dėl neaiškumo, greitumo. Suprantu, kad viskas buvo padaryta greitai, pats opozicijos ne kartą buvau it šaltu vandeniu aplietas. Tačiau kitaip nieko nebus. Visos Vyriausybės kažkodėl sustodavo, nes bijodavo reakcijos“, – savo nuomone dalijosi „valstiečių“ švietimo programos autorius E. Jovaiša. Atvykę svečiai užsiminė, jog Seimo kadencijos laikas – 4 metai – nepaprastai trumpas, tad niekam ne paslaptis, jog reformomis baiminamasi prarasti rinkėjų balsus.

E. Jovaiša akcentavo, jog pats etatinio apmokėjimo įvedimas negalėjo sumažinti atlyginimo, nes prie esamo biudžeto šiais metais pridėta 18 mln. Eur. „Jie yra toms naujoms veikloms, kurios susidarytų, arba toms, kurios iki šiol nebuvo apmokamos“, – aiškino jis. Pasak Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, Klaipėdos rajone yra 550 pedagogų, galima sudaryti 411 etatų. Pagal rugsėjo mėn. „Sodros“ duomenis, 78 proc. (Lietuvos vidurkis – 70 proc.) darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 200 Eur, o 17 proc. sumažėjo. Tokių yra apie 100 žmonių. Priežastys analizuojamos. „Gali būti dėl planavimo, kai iš dviejų komplektų daromos trys klasės. Tada mokytojų skaičius didėja, o darbo užmokestis dalijamas. Randasi finansavimo metodikos neatitikimas. Antra priežastis – mokinių skaičiaus mažėjimas“, – vardijo E. Jovaiša.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša akcentavo, jog įgyvendinti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reformą nebuvo lengva.Paprašytas pateikti konkretų Gargždų „Minijos“ progimnazijos atvejį, direktorius Julius Gindulis atsakė: „Lėšų trūksta tik pagalbos mokiniui specialistų etatams finansuoti. Atlyginimai sumažėjo tiems mokytojams, kuriems sumažėjo krūviai pagal ugdymo planą.“

Pagyrė rajono Savivaldybę

Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas gyrė Klaipėdos rajono savivaldybę, kuri rūpinasi švietimu. Buvo atliktas tai parodęs tyrimas, be to, matyti 14 proc. augimas pedagogų užmokesčio fonde. Anot A. Aldakausko, dėl pagalbos mokiniui specialistų finansavimo yra diskutuojama, kuria dalimi tai savivaldybės savarankiška funkcija, kuria – valstybės. Iki šiol valstybės indėlis buvo keleriopai didesnis. Užsiminta, jog bibliotekininkų situacija labai skirtinga. Yra mokyklų, kur 135 vaikus aptarnauja vienas bibliotekininkas, o Vilniuje kai kuriose mokyklose

1 600 mokinių taip pat sėkmingai aptarnauja vienas bibliotekininkas. Neformalaus švietimo proporcija yra atvirkštinė. Gerokai daugiau lėšų skiria Savivaldybės. Gargždų muzikos mokyklos direktorė Danutė Ruškytė teiravosi, ar ir toliau jų įstaiga liks finansuojama iš Savivaldybės biudžeto. A. Aldakauskas atsakė, jog asmeniškai yra už didesnį neformalaus švietimo rėmimą iš valstybės, tačiau artimiausiu metu situacija nesikeis.

Kalbėdamas apie etatinį darbo apmokėjimą A. Aldakauskas akcentavo, jog pagal dabar galiojančią įstatyminę bazę pedagogų atlyginimai turi atsispindėti įstaigų internetinėse svetainėse. „Ar dažnai atnaujinam ir laikomės teisės aktų?“ – retoriškai klausė jis. Tačiau Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius pasidžiaugė, jog piktų atsiliepimų iš Klaipėdos rajono sulaukia mažai. „Minijoje“ jis taip pat šmaikštavo matąs daugiau šviesių veidų nei ant fortepijono juodų klavišų.

Į mokyklą – nuo šešerių?

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, neretai įvairiose darbo grupėse atstovaujantis visam Klaipėdos regionui, pasakojo, jog iš anksto informavo apskrities kolegas apie šį susitikimą ir prašė atsiųsti rūpimų klausimų. Tačiau sulaukė tik kelių pastebėjimų. Emocijos, įvedus etatinį darbo apmokėjimą, atslūgsta. A. Petravičius fokusavo dėmesį į kitus švietimo klausimus. Jį domino ketinimas pereiti prie pradinukų ugdymo nuo šešerių metų. „Neatsisakau tos minties. Tačiau sulaukėme didžiulio pasipriešinimo iš darželių, mokyklų. Taip pat kyla finansiniai klausimai, nepritaikyta infrastruktūra. Kol kas nuo šio projekto atsitraukta“, – atsakė E. Jovaiša.

Rajono administracijos Švietimo skyriaus vedėjas taip pat iškėlė švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimo Nacio­nalinėje mokyklų vertinimo agentūroje problemą, esą kartais dėl reikalavimų yra perlenkiama lazda. E. Jovaiša replikavo, jog dėl vadovų kompetencijų vertinimo yra supaprastinamos sąlygos. Taip pat artimiausiu metu pasirodys Švietimo ir mokslo ministerijos parengta kompetencijų vertinimui prilyginama vertinimo tvarka direktoriams, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų.

„Kartais pajuntame, jei reforma ar kažkokie pokyčiai pavyksta, tai Vilnius gerai padarė, o jei nepasiseka, tai vietos savivaldybės, švietimo įstaigos nesugebėjo susidoroti su iššūkiais. Dėl to vadovai kartais jaučiasi nevisaverčiai, lyg nieko neišmanantys. Tačiau juk esame vienoje valtyje, tad nereikėtų ieškoti kaltų“, – tokiais žodžiais

savo pasisakymą rajono švietimo darbuotojų susitikime su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku

E. Jovaiša baigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius. Per salę nuvilnijo plojimai.

Dalis pedagogų visgi nusivylę etatiniu apmokėjimu, tačiau susitikime pristigo drąsos išsakyti dėl naujos tvarkos kylančias problemas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių