Forumas subūrė vietos verslininkus ir savivaldos atstovus

Viename moderniausių Baltijos šalyse pramonės inovacijų parke – „VMG Technics R&D Park“, – veikiančiame Dirvupių k., lapkričio 14 d. surengtas tradiciniu tapęs rajono savivaldos ir verslo forumas, kurio tema – „Ateities kodas: tvarumas ir skaitmenizacija“. Didelio dėmesio sulaukęs renginys, kurio metu veikė Klaipėdos rajono verslo kontaktų mugė, sukvietė įvairių sričių profesionalus aptarti itin svarbias temas – tvarumą, skaitmenizavimą ir inovacijas versle bei viešajame sektoriuje.
Programoje – 10 pranešimų
Septintus metus vykęs Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forumas – svarbus įvykis, suburiantis vietos verslininkus ir savivaldos atstovus. Tai – ne tik galimybė susitikti ir aptarti kylančius verslo iššūkius, kurti bendrą verslo ir savivaldos ateities viziją, bet ir išgirsti įdomių pranešimų, galinčių įkvėpti tiek verslo, tiek savivaldos atstovus priimti svarbius sprendimus.
Šiųmetis savivaldos atstovų ir verslininkų susitikimas surengtas išskirtinėje erdvėje – modernumu ir naujovėmis dvelkiančiame pramonės inovacijų parke Dirvupiuose, kur diskusijos apie tvarumą, skaitmenizavimą, inovacijas įgavo dar didesnę prasmę.
Forumo metu dalyviai turėjo progą susipažinti su Klaipėdos rajono savivaldybės plėtros projektais, skaitmeniniais įrankiais ir bendradarbiavimo galimybėmis. Pasitelkiant muzikinius ir interaktyvius elementus, kurių autorius – renginio moderatorius Jurgis Didžiulis, diskutuota tvarumo ir skaitmenizacijos temomis, susipažinta su kitokiu požiūriu į tvarumą versle, akcentuojant naujas vertes bei bendruomeniškumo stiprinimą.
Tiesa, muzikantas, socialinių iniciatyvų kūrėjas ir Europos klimato pakto ambasadorius J. Didžiulis ne tik vedė renginį, bet ir pasidalino įžvalgomis, kaip menas, verslas ir tvarumo idėjos gali būti sėkmingai sujungtos, siekiant skatinti bendruomeniškumą ir atsakingą veiklą.
Iš viso forumo metu buvo galima išgirsti bemaž 10 įdomių pranešimų, kuriuos pristatė savo srities profesionalai. Tarp pranešėjų – ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas ir vyr. architektas Gytis Kasperavičius.
Taip pat buvo galima apsilankyti Klaipėdos rajono verslo kontaktų mugėje, sukvietusioje bemaž 40 rajone veikiančių verslų. O kur dar ekskursija po „VMG Technics R&D Park“ ir kitos veiklos.
Ragino verslą bendrauti
Į gausiai susirinkusius forumo dalyvius vienas pirmųjų kreipėsi Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, pasidžiaugęs, jog savivaldos ir verslo forumas skaičiuoja jau septintus savo gyvavimo metus ir šiemet vyksta kitokioje erdvėje – verslo įmonėje.
„Pasitikėjimas tarp savivaldos ir verslo pastaraisiais metais tikrai didėja. Kiekvieną savaitę sulaukiu verslo atstovų, kurie ateina su įvairiomis problemomis, pasiūlymais, kaip jas būtų galima spręsti. Mes puikiai suprantame, kad vis tik verslas kuria pridėtinę vertę ir tai yra ta sritis, kuri generuoja finansus“, – kalbėjo meras, neslėpęs, jog verslininkai Klaipėdos rajone susiduria su tam tikrais iššūkiais ir šiandien verslui kurtis rajone nėra taip paprasta.
Tačiau, anot Savivaldybės vadovo, ieškoma, kaip pagelbėti verslininkams, juo labiau, kad rajone tikrai yra pramoninių teritorijų, kur jie gali kurtis. „Todėl tikrai kviečiame verslą pas mus“, – sakė meras ir linkėjo, kad verslo įmonių gretos pas mus augtų, ragino verslą bendrauti bei kalbėtis ne tik apie jų reikalus, bet ir bendrus dalykus, nes savivalda, kaip ir verslas, suinteresuotas, kad gyventojams Klaipėdos rajone būtų gera gyventi.
Apie neišnaudotas galimybes
Kaip minėta, vieną iš pranešimų skaitė G. Kasperavičius. Vyr. architekto pranešimo tema – „Miestas – neišnaudotos galimybės“, tad jis kalbėjo apie miestus, kodėl žmonės juos palieka, kodėl miestai yra negyvybingi, kaip juos padaryti patrauklius gyventi.
„O neišnaudotos galimybės yra tai, ko mes kasdienybėje galbūt nepastebime. Mes aplinkui turime daug to, kas jau sukurta, bet kažkodėl nusisukame ir darome kažką naujo. Mano vertinimu, tai nėra tvaru – reikia bandyti dirbti su tuo, ką turime, išnaudoti tą, ką jau kažkas sukūrė, ir panaudoti naujoms funkcijoms“, – dėstė G. Kasperavičius.
Anot architekto, paradoksalu, bet žmonės, kurie nori pabėgti iš miesto, tuo pačiu metu vis tiek nori iki namo privažiuoti asfaltuotu keliu, patogaus viešojo transporto, darželio, mokyklos, parko, sutvarkytų viešųjų erdvių, prekybos centro, kino teatro, jaukių bariukų, bažnytėlės – visos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros.
„Žmonės nenori būti mieste, bet nori visų šių objektų ir dar – kad jie būtų pasiekiami per 15 minučių“, – atkreipė dėmesį G. Kasperavičius ir, pasiūlydamas sprendimą nebėgti iš miesto, pakvietė „pasivaikščioti“ po Gargždus. – Centrinėse gatvėse netrūksta senų namų, iškilusių dar 1969, 1975 ar 1980 metais, o tuo tarpu prabangūs apartamentai, loftiniai pastatai kuriasi kažkokiose brangiose vietose, nors mes turime daug vietos, kur galėtų būti statomi puikūs būstai visoms socialinėms grupėms, kurios galėtų naudotis mieste jau esančia infrastruktūra. Kitas dalykas – miesto centrui nebūdingas užstatymas – yra vietų, kurios nieko nekuria. Tai pievos, kurios dažniausiai tampa netvarkingomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar šiaip kažkokia neaiškia erdve. Turime ir neaktualių funkcijų mieste – garažų. Kita problema – nepatraukli architektūra, verčianti susimąstyti, ar išties esame miesto centre.“
Anot pranešėjo, kvietusio pažvelgti į miestų ir miestelių potencialą, kuris dažnai lieka šešėlyje dėl spartaus naujų teritorijų vystymo, visa tai sutvarkoma, išnaudojant jau esamus inžinerinius sprendimus.
Gargždai – 15 min. miestas
Taip pat aptarta, kaip svarbu derinti miesto plėtrą su atsakomybe už esamus rajonus ir kodėl tik tvarūs sprendimai gali miestus padaryti patrauklius gyventi, dirbti, aplankyti ir kurti verslą. Kaip pavyzdys buvo pateiktas Danijoje esantis Holstebro miestas, kuris turi dvigubai daugiau gyventojų – 34 tūkst., tačiau dydžiu labai panašus į Gargždus.
Anot architekto, valstybinė politika Danijoje plėtros klausimu yra labai griežta – ten išnaudojami esami centrai, kurie tvarkomi ir pertvarkomi, sukuriant naujas funkcijas, todėl miestų centruose – siauros gatvelės, tankus užstatymas, įvairios funkcijos, paslaugos.
Gargždai, G. Kasperavičiaus teigimu, yra 15 min. miestas, kuriame galima rasti visa tai, ko nori žmonės – visą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, kurios objektai pasiekiami, užtrunkant ne ilgiau nei 15 minučių.
Pranešimo metu architektas trumpai pristatė ir Gargždų centro ateities viziją, pagal kurią suformuotas tokioms teritorijoms būdingas užstatymas. Numatomi pokyčiai neva leis sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, o pirmuosiuose pastatų aukštuose įsikūrusios komercinės patalpos, tikimasi, paskatins smulkiojo verslo plėtrą. „Kuriamas naujas miesto konceptas“, – aiškino G. Kasperavičius, skaidrėse demonstruodamas Gargždų centro ateities vizualizacijas.

Savivaldybės sprendimų tvarumas
Kitas pranešimas, kurį išgirdo forumo dalyviai, – „Ar gyventojų įsitraukimas lemia tvarius ir pamatuotus savivaldos sprendimus?“ Jo autorė – mero patarėja T. Tuzovaitė-Markūnienė, tikinusi, jog Savivaldybė deda visas pastangas, kad gyventojai įsitrauktų į sprendimus. „Su gyventojais, verslais ir visomis suinteresuotomis šalimis mes komunikuojame, pasitelkdami apklausas, socialinius tinklus, kitas platformas ir būdus“, – teigė pranešėja ir ėmė vardyti skaičius, atspindinčius išties niūrią statistiką šiuo klausimu. Pavyzdžiui, per šiuos metus buvo surengtos 3 apklausos, kuriose dalyvavo vos 617 gyventojų, o deklaruota – 72 000.
Kita priemonė, skatinanti gyventojus įsitraukti, susipažinti, informuoti, – Savivaldybės interneto svetainė, kurioje – daugybė pranešimų ir pasidalinimų žiniasklaidoje, bet tik 308 gyventojai, kurie prenumeruoja Savivaldybės naujienas. Ne ką geresnė situacija ir socialiniuose tinkluose bei kitose platformose. Nepaisant to, pasidžiaugta, kad nors maža dalelė gyventojų įsitraukia ir domisi.
T. Tuzovaitė-Markūnienė pasakojo ir apie kitus būdus užmegzti kontaktą su gyventojais. Vienas jų – Klaipėdos rajono savivaldybėje įgyvendinamos iniciatyvos, tarp kurių – „Tavo idėja“, Gyventojo kortelė „Atviri horizontai“, „Prob­lemų žemėlapis“. Ir čia tik saujelė iniciatyvų, prisidedančių prie aktyvesnio gyventojų domėjimosi priimant sprendimus, taip skatinant tvaresnių sprendimų kūrimą, verslo ir gyventojų bendradarbiavimą.
Pranešėjos teigimu, Savivaldybė atlieka didžiulį darbą, bandydama sudominti ir prisikviesti žmones. „Gyventojų įsitraukimas – tai vienareikšmiškai tvarūs sprendimai. Žinoma, tai – ir lūkesčių pateisinimas. Gyventojų įsitraukimas mums garantuoja įvairių nuomonių atstovavimą, o tai gimdo socialinį teisingumą, skatina demokratiją. Juk būti informuotam – labai svarbu“, – akcentavo pranešėja.
Kiti pranešimai
Įdomūs bei informatyvūs buvo ir kiti pranešimai. Antai UAB „Infes“ – įmonės, kuri yra patyrusi Savivaldybės partnerė statybos ir rangos srityje, – atstovas pasakojo apie bendradarbiavimą su Klaipėdos rajono savivaldybe, įgyvendinant projektus, o inovacijų agentūros „Green Tech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė aptarė žaliosios transformacijos suteikiamas galimybes verslui.
Buvo galima išgirsti ir Inovacijų agentūros Gargždų bendradarbystės centro „Spiečiaus“ koordinatorę Giedrę Butkienę, kalbėjusią apie galimybes verslui „Spiečiaus“ centruose, dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėją ir DI trenerį Antaną Bernatonį, kvietusį iš arčiau pažvelgti į dirbtinio intelekto galimybes kasdienėje veikloje, „Inobiostar“ startuolio įkūrėją ir vadovę, Klaipėdos universiteto profesorę, vyriausiąją mokslo darbuotoją Tatjaną Paulauskienę, pasidalinusią savo patirtimi apie tai, kaip transformuoti idėjas į sėkmingas inovacijas.
Įžvalgomis dalinosi ir „VMG Technics R&D Park“ tvarumo departamento vadovė Vilma Burškytė, kuri kalbėjo apie šiandienos sprendimus tvariai rytdienai.

Gintarė KARMONIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.