Gardžiuokimės… su gargždiške Angele STRAUKIENE

Autorės nuotr.: „Saldumynai – depresijos malšinimo priemonė, o susitelkimas į maisto gaminimą buvo puikus būdas nuvyti niūrias mintis apie sustojusią profesinę gido veiklą“, – prisipažino A. Straukienė, per karantiną kepiniais ir jų kvapais keldama nuotaiką sau ir namiškiams.

„Atsimenu, tėtis sakydavo, kad niekas kitas taip nemoka blynų iškepti kaip Angelė. Buvau tokia blynų kepėja kurį laiką“, – šypsojosi gargždiškė A. Straukienė, vaišindama šokoladiniu pyragu ir varškės apkepu, beje, keptu keptuvėje.


Pajutusi malonumą gaminti saldumynus, Angelė pirmiausia lepino šeimą. Ji džiaugėsi, kad tada, kai gyveno sodininkų bendrijoje, viena sodo kaimynė dalijosi savo receptais, o kartais ir paprašydavo ką nors iškepti: „Kaip jaunai šeimai, auginančiai mažus vaikus, ji davė daug patarimų. Mums buvo priimtinas jos požiūris į gyvenimą, į maistą, mokėjo skaniai gaminti. O kai aš ką iškepdavau, sakydavo, kad skanu.“
Apie Angelės pomėgį kepti saldumynus seniai žino ir buvusios kolegės pedagogės, ir dabartiniai kolegos gidai. Pyragais, tortais, sausainiais, naminiais sūreliais vaišinti jie ne kartą ragino Angelę pomėgį paversti verslu. Tačiau kukli moteris sako, kad dabar žmones sunku kuo nustebinti. Vis dėlto ji tai moka, o kartais nustebina ir pati save, kai įveikia nepasitikėjimą ir baimes. Tačiau kokių baimių gali turėti moteris, vaikystėje uogas rinkusi ten, kur ne tik šernų, bet ir vilkų buvo?
„Vienas iš mano pasididžiavimų – „Napoleonas“. Ilgai žiūrėdavau į tą pyragą kaip į siekiamybę. Atrodė, kad kažkas gali padaryti, tik ne aš“, – linksmai pasakojo Angelė ir prisiminė nesėkmingus mielinių ir pyragų su želatina bandymus. Pamačius jos keptų pyragų ir kitų saldumynų nuot­raukas, atrodo, jog sėkmės istorijų kur kas daugiau ir visos jos viliojančios. Bičiulių kurstomas mintis apie saldumynų verslą Angelė kol kas vertina atsargiai ir vis dar žvalgosi į autoritetus: „Manau, kad talentas būna įgimtas. Iki tol, kol gali imti improvizuoti, reikia tuo užsiimti nuo ryto iki vakaro. Dabar gi vieną kartą pavyksta, kitą – ne, nors, atrodo, viską darai taip pat.“

Šokoladinis pyragas
Biskvitui reikės 6 kiaušinių, 140 g cukraus, 20 g vanilinio cukraus, 130 g miltų, 40 g kakavos, žiupsnelio druskos.
Atskirtus nuo trynio baltymus su žiupsneliu druskos plakti reikės iki stangrumo, dalimis beriant cukrų ir vanilinį cukrų. Po to įmaišyti trynius ir dar šiek tiek paplakti. Persijotus miltus ir kakavą suberti dalimis ir atsargiai permaišyti. Tešlą supilti į kepimo popieriumi išklotą maždaug 29–40 cm dydžio skardą. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių. Iškepusį biskvitą ataušinti, aplyginti kraštus, padalinti pusiau, o kiekvieną pusę ilgu, plonu ir aštriu peiliu perpjauti dar kartą lygiagrečiai biskvito pagrindui, kad gautųsi 4 lakštai.
Kremui reikės 500 g grietinės (20 arba 30 proc. riebumo); 300 g maskarponės sūrio; 100 g cukraus pudros; 40 g kakavos.
Grietinę sumaišyti su cukraus pudra, įdėti maskarponės sūrį ir dar plakti 2–3 minutes, kol bus vientisa masė. Įberti persijotą kakavą, išmaišyti. Po vieną sutepti biskvitinius lakštus, pyrago šonus irgi aptepti kremu ir susmulkintais biskvito likučiais (arba riešutais).


Norint dviejų spalvų pertepimo, kremą dalinti pusiau: vieną dalį palikti baltą, o į kitą dėti tik 20 g kakavos miltelių.
Papuošimui ant silpnos ugnies ištirpinti 30 g juodojo šokolado, o nukėlus nuo ugnies įmaišyti 30 ml karšto pieno. Masei atvėsus konditeriniu maišeliu ar švirkštu puošti įvairiais raštais. Pyragą, palaikytą šaldytuve kelias valandas, papuošti įvairiomis uogomis, vaisiais, tarkuotu šokoladu ar susmulkintais riešutais.


Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių