Gargždiškės šimtmečio dovana sušildys ir valdžią
Sužinoję, kad gargždiškė Elena Ringytė, daug metų serganti onkologine liga, numezgė beveik pusantro šimto kišeninių šlepečių tautiniais motyvais, nustebome. Jos dovana prieš Vasario 16-ąją pasieks tuos, kuriems skirta, – Seimo narius, Prezidentus Dalią Grybauskaitę, Valdą Adamkų ir jo žmoną Almą, profesorių Vytautą Landsbergį ir jo žmoną Gražiną. Taip Elena nusprendė paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir savo tėvelio Antano Ringio, Nepriklausomybės kovų savanorio, šaulio 70-ąsias mirties metines.
Beveik pusantro šimto šlepečių
„Svarsčiau, ką aš galėčiau padaryti dėl Lietuvos, šiemet švenčiančios valstybės atkūrimo šimtmetį, ir nusprendžiau padrąsinti Seimo narius, apie kuriuos daug kas blogai kalba. Kilo mintis numegzti visiems kišeninių šlepečių“, – pasakojo Elena, akciją pavadinusi „Apgaubk Seimą ir Vyriausybę malda, meile ir šiluma“. Sunkiai serganti moteris, klausydamasi „Marijos radijo“ laidų, mezgė ir dienomis, kai geriau jautėsi, ir naktimis, kai negalėjo užmigti. „Pradėjau megzti vasarą, kai dar sėdėjau neįgaliojo vežimėlyje, ir gydytojai sakė, kad daugiau niekuo nebegali man padėti“, – prisipažino 15 metų dėl onkologinių ligų kenčianti Elena. Tačiau stipri moteris padėjo pati sau. Prasmingas darbas, kurį darė su meile, vijo šalin blogas mintis, o dvasios pastangos sustiprino kūną. Elena vėl pradėjo vaikščioti. „Jūsų dvasingumas jus pastatė ant kojų“, – tokią išvadą padarė ligonės gydytoja.
Elenos dukra Dainora prieš kelias dienas mamai pasiūlė megzti kojinytes ligoniukams. Tik tada dukra sužinojo, kad mama baigė savo „akciją“ – su meile numezgė beveik pusantro šimto šlepečių tiems, kuriuos nuolat kritikuojame, – visiems Seimo nariams, Prezidentams D. Grybauskaitei ir V. Adamkui bei jo žmonai Almai, profesoriui V. Landsbergiui ir jo žmonai Gražinai.
Kaip perduoti?
Iš pradžių jaudinusis, iš kur gaus tiek spalvotų siūlų, kad užtektų visoms šlepetėms, Elena šitą problemą išsprendė. Pirko turguje dėvėtus megztinius, ardė, skalbė, vijo į kamuoliukus pagal spalvas. O kai baigė megzti, sudėjo į atskirus maišiukus ir sunerimo, kaip perduoti dovaną ir visiems skirtus laiškus.
„Mano kolegė Inesa Vytienė yra Elenos dukros draugė. Inesa manęs pasiteiravo, ar pasirūpinčiau nuvežti į Vilnių gargždiškės dovaną. Elenos pasiaukojimas mane taip sujaudino, kad pravirkau. Paskambinau Seimo nariui Broniui Markauskui, ir jis iš karto pažadėjo nuvežti Elenos mezginius ir perduoti Seimo pirmininkui“, – apie netikėtą, bet malonų prašymą pasakojo Savivaldybės kontrolierė Vilma Daukšienė.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gaus ir laišką, kurį parašė savanorio šaulio dukra Elena: „Nepriklausomybė yra mums visiems dovana.
Gerbiamieji Seimo nariai, Jums teko garbė dirbti šiais Lietuvos nepriklausomybės jubiliejiniais metais. 100 metų, kad ir su pertraukomis, Lietuvos žmonės džiaugiasi ta dovana.
Prie tos dovanos prisidėjo pirmieji Lietuvos šauliai savanoriai. Mano tėvelis savanoris jau 70 metų amžinybėje. Pirmųjų šaulių savanorių garbei norime jus visus apgaubti malda, meile ir šiluma. Tai tebus mažytis įrodymas, kokie svarbūs jūs esate Lietuvai.
Tarnaukite Lietuvos žmonėms, visi tempkite tą sunkų vežimą viena kryptimi, ir mes didžiuosimės jūsų darbais.
Kiekvienoje mezgimo akelėje yra įpintos visos Lietuvos maldos, rožiniai, kunigų ir vyskupų palaiminimai, transliuoti per „Marijos radiją“.
Visa tai padaryta su meile ir šiluma.
Apsiaukite meilės ir šilumos šlepetėmis, ir rytojus bus šviesus ir palaimingas.
Dirbkite ir nebijokite klysti!“
Tėveliui atminti pasodino mišką
„Tiek Lietuva man brangi, tiek tėvelis man brangus. Jo atminimui Telšių rajone 4 hektarus buvusios tėvelio žemės prieš dešimt metų apsodinau medžiais. Dabar ten auga keli šimtai ąžuolų, alksnių, berželių, eglių, pušelių. Šalia tėvelio 1937 m. pasodinto ąžuolo, pribarsčiusio aplink daugybę gilių, lauko akmuo žymi Antano Ringio, Lietuvos savanorio, gimtinę“, – atskleidė jo dukra Elena. Jai klasės draugė, dirbanti mokytoja, pasakojo, kad nusivesdavusi vaikus į netoliese augusį mišką, bet jį iškirto. „Kilo mintis, kad bus mokiniams kur pasivaikščioti po 50 metų“, – apie tėvelio garbei pasodintą mišką sakė gargždiškė. Vieno dalyko moteris negalinti sau atleisti. Prieš 30 metų, kai ji susiruošė į tėvelio namus Telšių rajone, apie 10 kilometrų jai būtų tekę eiti pėsčiomis. Tačiau sustojo geras žmogus ir pavežė. „Kai pasakiau, kur einu, senukas paklausė, kas būsiu. O išgirdęs apsikabino ir pravirko, nes mano tėvelis buvęs geriausias jo draugas. Iki šiol gailiuosi, kodėl nepaklausiau to žmogaus nei vardo, nei pavardės“, – apgailestavo Lietuvai atsidavusio savanorio dukra.
