Gargždų futbolas žiemoja ant ledo: kol vaikai treniruojasi šaltyje, Savivaldybė tikina sudaranti tinkamas sąlygas treniruotėms

Žiema į Gargždus atneša ne tik šaltį ir sniegą, bet ir ryškius kontrastus sporto bend­ruomenėje. Kol vienų sporto šakų atstovai treniruojasi uždarose, šiltose erdvėse, dalis futbolininkų – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – šaltuoju metų laiku lieka lauke. Redakcijos dėmesį į šią situaciją atkreipė VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriaus Rimanto Mikalausko laiškas, kuriame keliami klausimai dėl futbolo sąlygų žiemą ir ilgalaikių sprendimų stokos. Tačiau kol futbolo bendruomenė kalba apie šąlančius vaikus, nusidėvėjusias aikštes, Savivaldybė primena apie augantį finansavimą, formaliai vienodas sąlygas ir planuojamus projektus ateityje.
Kasdienybė šaltyje
„140 „Gargždų futbolo“ vaikų priversti treniruotis lauke, šaltyje. Gargždų „Bangos“ vyrai ir moterys taip pat. Matome skirtingą Savivaldybės požiūrį į Gargždų sporto centre sportuojančius vaikus, kuriems Savivaldybė gerina sporto infrastruktūrą, ir sportuojančius VšĮ „Gargždų futbolas“, kur futbolo infrastruktūra negerėja“, – „Bangos“ redakcijai atsiųstame laiške dėsto „Gargždų futbolo“ vadovas, nutaręs garsiai kalbėti apie tai, jog pagal sporto infrastruktūrą Gargždai yra tapę kontrastų miestu.
Anot jo, futbolo bendruomenė jau daugelį metų priversta treniruotis lauke, dažnai ekstremaliomis oro sąlygomis, o tuo tarpu kitos sporto šakos naudojasi moderniomis salėmis ir šildomomis patalpomis. Tai esą sukelia nepasitenkinimą, nusivylimą ir nerimą tiek tėvams, tiek treneriams, tiek patiems žaidėjams.
„Bangai“ R. Mikalauskas pasakojo, jog „Gargždų futbolas“ ugdo apie 400 vaikų. Jauniausi, apie 260 vaikų, treniruojasi sporto salėse – Gargždų miesto mokyklose ir vadinamojoje policijos sporto salėje. Tačiau apie 140 vyresnių nei 12 metų vaikų šaltuoju metu lieka lauke.
„Šlampa, šąla vaikų kojos, bet kam tai rūpi – mes ir toliau priversti treniruotis tokiomis sąlygomis. Be to, visiškai nusidėvėjusi Gargždų „Minijos“ progimnazijos stadiono, kur vyksta pagrindinės mūsų treniruotės, danga – gumos granulių beveik nelikę, o užšalus aikštė tampa beveik asfaltu. Futbolui toks pagrindas netinka, jis turi būti minkštas“, – aiškino įstaigos direktorius, neslėpęs, jog neretai, kai oro sąlygos labai prastos, tėvai net neleidžia savo vaikų į treniruotes. Arba tenka gerokai trumpinti užsiėmimų laiką, nes vaikams paprasčiausiai per šalta.
„Žinoma, stengiamės jaunuosius futbolininkus kitaip užimti – vedamės į fizinio rengimo sales, baseiną, tačiau taip yra dėl to, kad mes neturime reikiamų sąlygų sportuoti. Mums reikia futbolo treniruočių, ne baseino, – apie ilgus metus neva nesprendžiamą futbolo infrastruktūros problemą kalbėjo R. Mikalauskas, atkreipęs dėmesį į tai, kad kitoms sporto šakoms sąlygos gerėja. – Tokios treniruočių sąlygos kas be ko atsiliepia net tik sportininkų – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – sveikatai, bet ir rezultatams. Pasiruošimas ant ledu virtusios aikštelės ir spaudžiant šalčiui negali būti geras. Todėl net tenka vykti treniruotis į Latviją, Liepoją. Tai darome už paramos pinigus, kuriuos galėtume išleisti komandai stiprinti, tačiau to leisti sau negalime. Garsiname miestą bei rajoną, tačiau nejaučiame, kad kažkam būtume svarbūs.“

Svajoja apie maniežą
Didžiausias Gargždų futbolo bendruomenės lūkestis – jų sportui pritaikytas maniežas. Tokius turi Vilnius, Kaunas, Marijampolė, pernai pasistatė ir Panevėžys, o visai netrukus naujas erdves populiariai sporto šakai atvers ir Šiauliai. Šiemet maniežą turės ir Klaipėda. „Kad bent jau projektavimo darbai būtų pradėti. Mes siūlėmės prisidėti prie projektavimo išlaidų, kad matytume, jog nors kažkas juda geresnės infrastruktūros link. Visi svajojame apie maniežą, kad ir nepilnų matmenų. Tada bent jau vaikai pilnavertiškai galėtų sportuoti“, – sakė pašnekovas, tikinęs, jog dėl to ne sykį varstytos Klaipėdos rajono savivaldybės durys. Kreiptasi ir žodžiu, ir raštu, tačiau rezultatas tas pats – esą ir toliau maitinama pažadais ir nieko nedaroma.
„Mūsų valdyboje yra trys Savivaldybės atstovai – Administracijos direktorius, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas bei vicemerė. Ne kartą ir valdyboje kėlėme šiuos klausimus, ėjome ir pas merą kalbėtis. Bet tai ir liko tik žodžiais, – apmaudo neslėpė 20-metį mininčio „Gargždų futbolo“ vadovas, pažymėjęs, jog per šį laikotarpį Savivaldybė nė vienos dangos net nenupirko – viską įstaiga gavo iš Futbolo federacijos. – Nejaučiame jokio Savivaldybės noro padėti. Sąlygos ne tik, kad negerėja, bet dar tik blogėja, nes viskas dėvisi, o niekas neatnaujinama.“
Jei maniežo statybos ir toliau atidėliojamos, kita išeitis, kurią mato futbolininkai, yra šildoma aikštė. Tačiau neva nėra kalbų ir apie tokią.
Direktoriui antrino ir „Gargždų futbolo“ jaunimo ugdymo programų vadovas bei treneris Pavelas Kozlovas, neneigęs, kad futbolininkams yra sudaromos sąlygos sportuoti salėse, tačiau, jo teigimu, futbolas nėra sportavimas ant lentų. O lauke, kaip aiškino ir R. Mikalauskas, esą nėra tinkamos vietos, nes aikštė, į kurią renkasi futbolininkai, tokiu oru yra virtusi ledo arena. Treneris taip pat kalbėjo ir apie seną aikštės dangą, kuri keista 2012 metais, nors, pagal visus reikalavimus, ji gali tarnauti tik 10 metų… „Sportuoti ant tokio paviršiaus pavojinga, didelė traumų tikimybė, bet kitų galimybių neturime“, – pasakojo treneris.
P. Kozlovas atkreipė dėmesį, kad futbolo bendruomenė nuolat bando inicijuoti pokyčius, tačiau pažadai dažniausiai lieka žodžiais: „Su politikais kalbamės, jie žada, bet nieko nedaro. Raštu beldžiamės, žodžiu – nieko. Dalininkų susirinkime, kai paklausėme apie stadioną ir maniežą, atsakymas buvo vienas – šiemet nenumatyta. Ir taip kasmet. Sakė, kad prioritetas – švietimas, bet ir mes juk prie jo prisidedame. Tikrai jaučiamės nustumti į šalį.“
Treneris pažymėjo, kad siekiama ne išskirtinių sąlygų, o tinkamos infrastruktūros, pritaikytos futbolui: „Sporto centro ugdytiniai gauna geresnes sąlygas. Mes galime naudotis salėmis, bet mums reikia futbolui pritaikytos erdvės – maniežo, pilnų ar nepilnų matmenų, galbūt su šildoma danga. Tai padėtų išvengti traumų, saugotų sąnarius, leistų vaikams ir suaugusiesiems treniruotis kokybiškai žiemos metu. Stadione sportuoja ne tik vaikai, bet ir trys meistriškumo komandos: „Banga“, „Banga B“ ir moterų. Sukandę dantis treniruojamės, tačiau privalome apie tai kalbėti ir siekti realių sprendimų.“

Tėvo balsas
Kasdienybė tokiomis sąlygomis darosi sudėtinga tiek vaikams, tiek treneriams. „Tėvai kartais neišleidžia savo vaikų į treniruotes, nes per šalta. Žongliruojame tarp ugdymo ir, galima sakyti, laiko stumdymo, bet čempionatams pasiruošti reikia, nors tokiomis sąlygomis sudėtinga. Išties ši situacija ne tik vargina, bet ir atsiliepia rezultatams, prarandame konkurencingumą. Vaikai gali pasirinkti užsiėmimus, kur šaltuoju metu sąlygos geresnės“, – tikino P. Kozlovas, kalbėjęs ir apie išvykas į Liepoją, kurios kainuoja laiką, nes sugaištama po bemaž 6 valandas, o vykstama per savaitę bemaž 4 kartus.
Kad ekstremalios žiemos sąlygos futbolininkams tampa rimtu iššūkiu, teigia ir jaunųjų sportininkų tėvų atstovas. „Vaikas labai nori sportuoti, bet per šaltą žiemos dieną kokybiškas treniruotes surengti sunku. Dalis vaikų tokiu metu nelanko treniruočių, tačiau treneriai deda dideles pastangas, kad jaunimas judėtų ir nesušaltų. Vis tiek tai nėra kokybiškas futbolas“, – sako vieno dešimtmečio futbolininko tėvas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba). Jis pridūrė, kad dažnai lygina kitus miestus, kur vaikai žiemos metu treniruojasi maniežuose. „Kartais žiūrime su pavydu. Norėtųsi, kad ir mūsų rajone atsirastų tinkamos sąlygos futbolui. Tai leistų vaikams saugiai tobulėti ir pritrauktų daugiau jaunimo į sportą“, – įsitikinęs gargždiškis, anot kurio, tėvai dažnai derasi su savo atžalomis, ar leisti juos išeiti į lauko treniruotes, ar palikti namie, atsižvelgiant į temperatūrą, vėjo stiprumą ir sniego dangą, tačiau pagrindinis svertas vis dėlto pačių vaikų rankose. Esą nėra kaip pasakyti „ne“, kai jų atžalų akys dega šiuo sportu. „Liūdna, kad per tiek metų neatsiranda galimybių sutvarkyti infrastruktūrą“, – apgailestavo dešimtmečio tėtis.
Savivaldybės pozicija: tvarkos ir planai
Klaipėdos rajono savivaldybė atsakyme „Bangai“ informuoja, kad, esant netinkamoms sąlygoms – stipriam šalčiui, sniegui ar ledo dangai – „Gargždų futbolas“ turi galimybę perkelti treniruotes į vidaus patalpas.
Savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova pabrėžė, kad tvarka, kurią patvirtino Savivaldybės taryba, užtikrina skaidrų sporto salių naudojimą: pirmumo teisė suteikta fizinio ugdymo pamokoms, mokyklų neformaliam ugdymui bei varžyboms, taip pat – VšĮ „Gargždų futbolas“, Sporto centro ir VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ ugdytinių treniruotėms, turnyrams ir kitiems sportiniams renginiams.
Savivaldybė aiškino, kad visos įstaigos, pageidaujančios naudotis mokyklų salėmis, pateikia prašymus su grupių dydžiu, valandų skaičiumi ir pageidaujamu treniruočių laiku. Vėliau kartu su mokyklomis derinami užimtumo grafikai, paskirstomos grupės ir sudaromos sporto salės naudojimo sutartys. „Kadangi uždarų erdvių skaičius ribotas, o sportuojančiųjų daug, kartais suderinimas būna sudėtingas. Tačiau pagal Tarybos patvirtintą tvarką, VšĮ „Gargždų futbolas“ ir BĮ Sporto centro ugdytiniai turi vienodas galimybes“, – raštu dėstė E. Badalova. Jei futbolo įstaiga pageidauja naudotis kitos įstaigos valdomomis patalpomis, tuomet vyksta tarpusavio derinimas.
Finansavimas futbolui rajone, pasak Savivaldybės, taip pat nuolat didėja. Pernai VšĮ „Gargždų futbolas“ ugdymui buvo skirta 460 tūkst. eurų, šiemet beveik pusė milijono – 494 tūkst. eurų. Be to, Gargžduose jau įgyvendintas pirmasis futbolo stovyklavietės prie Dovilų karjero etapas – įrengtos trys natūralios dangos futbolo aikštelės, keturios tinklinio aikštelės, apšvietimas, tiltelis, o higieninei paskirčiai įsigyti aštuoni mobilūs statiniai su persirengimo vietomis. Investicijos siekė apie 600 tūkst. eurų, iš jų 400 tūkst. – Savivaldybės biudžeto lėšos, likusios – ES ir valstybės finansavimas. Vyksta tolimesni teritorijos vystymo pirkimai: planuojama pastatyti 32 karkasinius namelius, tam numatyta daugiau nei 387 tūkst. eurų.
Svarbiausia žinia futbolo bendruomenei – ateityje planuojamas stadionas su maniežu. „Savivaldybė jau yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su futbolo bendruomene dėl stadiono su maniežu architektūrinio konkurso parengimo ir finansavimo. Šiuo metu vyksta diskusijos su futbolo bendruomene dėl sutarties pakeitimų, kuriuos planuojama pristatyti kovo mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje“, – pasiteiravus, ar artimiausiu metu planuojami sprendimai ar investicijos, galinčios pagerinti futbolo infrastruktūrą Gargžduose, kuria jau ilgą laiką skundžiasi šios sporto šakos atstovai, komentavo E. Badalova.
Savivaldybės požiūriu, tai rodo, kad rajono futbolo infrastruktūros gerinimas – prioritetas, o realūs veiksmai vykdomi žingsnis po žingsnio, nors sporto bendruomenė kartais tai vertina lėčiau nei norėtų.
Gintarė KARMONIENĖ
Renatos NEKROŠIENĖS, VšĮ „Gargždų futbolas“ nuotr.