Gražėjančiame Endriejave gera ne visiems

Gražiausias vaizdas atsiveria į Endriejavo centrą nuo Pyktiškės kalno.

Endriejavas senėja ir tuštėja. Toli nuo rajono centro, uostamiesčio jaunoms šeimoms nėra darbo. Be to, jauni žmonės nori patogumų – nepatrauklu kūrenti krosnį. Per pastaruosius 5 metus sumažėjo deklaravusiųjų gyvenamąją vietą. Vidutiniškai iš kiekvienos trobos emigravę po vieną žmogų. Kasmet gražėjančiame miestelyje daug našlių, vienišų žmonių.

Liūdnas ženklas

Graudu žvelgiant į skareles ryšinčias besimeldžiančias moteris. Nykstančio kaimo ženklas. Vieną sekmadienį per sumą Endriejavo bažnyčioje jų buvo dauguma. Senėjantis ir tuštėjantis Endriejavas bei aplinkiniai kaimai – jautri tema seniūnei Laimutei Šunokienei, gimusiai ir užaugusiai gretimame Pyktiškės kaime. Mažėja vaikų – vidurinė mokykla pavirto pagrindine. Jaunimas nesieja savo ateities su kaimu.

Šiuo metu Endriejavo miestelyje 12 tuščių namų, kuriuose nuolat negyvenama. Parduoti sekasi sunkiai – pirkėjų kartais laukiama ne vienerius metus. Antai už sodybą miestelio cent­re su dviejų galų troba skardiniu stogu, mūriniu ūkiniu pastatu ir garažu prašo 20 tūkst. eurų. Atsiradus pirkėjui, savininkas linkęs derėtis.

„Namus čia perka daugiausia vyresni žmonės, kurie nebijo kūrenti krosnies“, – sakė L. Šunokienė.

„Endriejavas strategiškai geroje vietoje – atsikrausto ir jaunų šeimų“, – nuotaiką skaidrino miestelio senbuvis Edvardas Ežerskis.

Našlių miestelis

Iš tiesų Endriejave yra visi socialiniai objektai, be kurių būtų sunku gyventi. Kultūros namai, biblioteka, paštas, du privatūs gydytojų kabinetai, veterinarijos vaistinė. Ir darželis, kurį lanko 45 vaikai. Ir pagrindinė mokykla – joje mokosi 132 mokiniai. Beje, beveik pusė mokytojų – atvažiuojantys. „Kai aš mokiausi Endriejavo vidurinėje mokykloje, buvo 450 mokinių“, – prisiminė seniūnė.

„Kai prieš 20 metų dirbau šioje mokykloje, čia dar mokėsi apie 400 moksleivių, – atitarė Endriejavo seniūnijos socialinė darbuotoja Danutė Lukauskienė. – Dabar rytais eidama į darbą Naujokų gatve beveik nebesutinku žmonių, tik kartais su mašina prasilenkiu. O būdavo pilna vaikų ir suaugusiųjų.“

Endriejaviškiai apgailestauja, kad prastas susisiekimas su Gargždais ir Klaipėda. Rytais nuo 6.30 val. iki 11 val. nėra maršrutinio autobuso. „Prieš 8 val. per Endriejavą važiuoja maršrutinis autobusas iš Tauragės, bet neužsuka į Gargždus. Kreipėmės į rajono Savivaldybę, ši – į Tauragės autobusų stotį, tačiau atsakymo nesulaukė“, – dėstė seniūnė.

Neturintiesiems automobilio tai didelė bėda. Miestelyje gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių. Daugelyje trobų – našlės.

Nė vieno naujagimio

Niekas negali suskaičiuoti, kiek gyventojų yra Endriejavo seniūnijoje ar jos centre. Žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą, o kur įsikuria – tik patys žino. Sako, kad vidutiniškai iš kiekvienos trobos emigravę po vieną žmogų. Tėveliai grįžta užregistruoti užsienyje gimusius savo naujagimius ir vėl išvyksta. Endriejavo seniūnijoje šiemet užregistruota 12 naujagimių, bet nė vieno miestelyje. Tačiau 3 gyventojai atgulė amžinojo poilsio.

Endriejavo parke su anūkėle vaikščiojusi miestelio senbuvė Virginija Bulvydienė pasidžiaugė kasmet gražėjančiu miesteliu. Gražiai sutvarkyta erdvė traukia ją ne tik dieną: čia apšviestame parke jauku ir vakare. Virginija sakė grožisi vakarais apšviesta miestelio centre esančia aikšte. O gražiausia – Ąžuolų gatvė: išasfaltuota ne tik ji, bet ir šaligatvis, kurių miestelyje trūksta.

V. Bulvydienė į Endriejavą atsikraustė jaunystėje. Kolūkis skyrė butą, kuriame tebegyvena. „Dabar jaunimui tenka pačiam įsigyti, todėl reikia gero darbo ir uždarbio. O čia nėra. Jauni žmonės pasiliktų“, – įsitikinusi trijų vaikų mama Virginija. Jos viena dukra gyvena Anglijoje, sūnus irgi uždarbiauja užsienyje.

V. Bulvydienė 3 metus važinėja į darbą Plikiuose, į „Sakuoną“. Nuveža ir parveža įmonės autobusiukas. Kartu važinėja dar keliolika endriejaviškių.

Siuvinėjimas – našlės paguoda

Konstancija Šiaulytienė prieš dešimtmetį palaidojo vyrą. „Oi, kiek mūsų gatvėje našlių. Ir kitose taip pat“, – tarsi pasiguodė pašnekovė, Liepų gatvėje gyvenanti beveik pusę amžiaus. Iš Kintrimų per melioracijos vajų čia atsikraustė. Prie jos namų išpuoselėta aplinka, paskutinį rudens grožį skleidžia gėlynai. Ir gražiai sutvarkytoje troboje pilna gėlių.

Septyniasdešimtmetės Konstancijos rankose – siuvinėjamas paveikslas, ant kėdės – krūva verpalų. Artėja žiema – megs kojines savo vaikams ir anūkams. Rankdarbiai užpildo jos gyvenimo tuštumą. „Pamačiusi, kaip siuvinėja anūkė, ir aš užsigeidžiau. Juk nėra to, ko žmogus neišmoktų“, – šyptelėjo pašnekovė. Ir jau kryželiu išsiuvinėjo kelias dešimtis paveikslų. Ne tik jos namus puošia – nemažai padovanojo. „Man ramiau, kai siuvinėju. Apima liūdesys ir imu rankdarbį. Naktį negalėdama užmigti, keliuosi ir siuvinėju“, – širdį atvėrė Konstancija, labiausiai mėgstanti siuvinėti paukštelius ir žvėrelius.

Mama ją išmokiusi ir verpti, ir austi. Melžėja kolūkyje dirbusi Konstancija savo vaikams megzdavusi drabužius – ne tik kojines ir pirštines. Ir dabar be darbo negalinti sėdėti.

Endriejaviškė prisipažino, kad sunku vienai gyventi. Bet visada sulaukianti vaikų pagalbos: padeda tvarkyti aplinką, remontuoti trobą. O ji, pasiramsčiuodama lazdele, rūpestingai prižiūri gėlynus. „Gyvenimas yra gražus“, – šypsodamasi ištarė K. Šiaulytienė.

• Endriejavo seniūnijoje yra 27 kaimai ir jos centras – Endriejavo miestelis. Penki kaimai ištuštėję – likę tik jų pavadinimai.
• Seniūnijoje yra 500 namų, iš kurių apie 70 tušti. Apie trečdalį jų savininkai parduoda, kituose žmonės vasaroja arba retkarčiais apsilanko. Yra 11 tuščių butų.
• Nepriklausomybės metais seniūnijoje pastatyta 20 gyvenamųjų namų. Daug senų renovuota arba perstatyta.
• Per pastaruosius 5 metus sumažėjo deklaruotų gyventojų nuo 1 821 iki 1 667 visose amžiaus grupėse.
• Daugelyje namų gyvena vienas arba du žmonės.
• Pernai seniūnijoje užregistruota 16 gimimų ir 13 mirčių. Ankstesniais metais laidotuvių buvo daugiau nei krikštynų.
• Praėjusiais metais migravo 10, o grįžo vienas.