Į pramoninį rajoną vilioja paruošti sklypai

Gargždų miesto pramoniniame rajone investicijas paskatins kuriamas Pramonės verslo parkas. Jis įrengtas laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) principu – 16,5 ha plote nutiesta kelių ir tinklų infrastruktūra, o verslo atstovams beliks įsikurti pasirinktoje parko vietoje. Bendrovės „Damava“ ir „Ilgalaikių investicijų kompanija“ į šį perspektyvų projektą jau investavo apie 1 mln. eurų.

Investavo gargždiškiai

Gargždų pramoniniame rajone pernai pradėtas rengti Pramonės verslo parkas – beveik baigtas. Jame nutiesta apie 700 m gatvių ir šaligatvių, įrengti elektros, dujų, vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos ir kiti tinklai. UAB „Damava“ direktorius, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Dainius Šatkus paaiškino, kad teritorija skirta potencialiems investuotojams – sklypus čia gali įsigyti tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonės, susigundžiusios Gargždų pramonės teritorijos potencialu.

Gargždų miesto bendrajame plane suplanuota 153 ha, skirtų pramonės ir sandėliavimo teritorijoms ir 67,5 ha – verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijoms. Iš viso – 220,5 ha, tai sudaro 11,6 proc. visos Gargždų miesto plėtros.

D. Šatkaus teigimu, industrinio parko idėja kilo natūraliai, mat sklypai pateko į Gargždų miesto pramonės plėtros teritoriją, numatytą miesto bendrajame plane. „Tokių pramonei paruoštų teritorijų Gargžduose nėra, o LEZ`ų pavyzdys rodo, kad norėdami pritraukti investuotojus, turime jiems pasiūlyti infrastruktūrą“, – aiškino verslininkas.

UAB „Damava“ projektą įgyvendino kartu su UAB „Ilgalaikių investicijų kompanija“, kuriai vadovauja gargždiškis verslininkas Rinaldis Bendikas.

Pardavinėja sklypus

Maždaug 30 procentų naujojo parko teritorijos jau yra įsigijusi UAB „Mars Lietuva“, kurios ilgametė gamykla ribojasi su naujuoju parku. Kita dalis teritorijos kol kas nėra užimta, tačiau investuotojai domisi.

Iš 13 sklypų laisvi dar 9, tačiau D. Šatkus patikslino, kad investuotojai gali įsigyti tiek sklypų, kiek jiems reikalinga. Vienas likęs komercinės paskirties sklypas užima 55 a, o aštuoni industrinės paskirties sklypai yra nuo 47 iki 288 a. Už vieną arą prašoma 2 300–2 600 Eur. Parko įkūrėjų skaičiavimu, tokia suma – apie 30 proc. mažesnė nei gretimame Klaipėdos LEZ ar kituose šalies LEZ`uose. Tad nors Gargždų pramonės verslo parkas negali pasiūlyti lengvatinės mokestinės sistemos, manoma, kad investuotojus pritrauks būtent mažesnės sklypų kainos.

„Be to, Gargždų geografinė padėtis labai palanki plėtoti pramonę. Šalia yra Klaipėdos uostas, Palangos oro uostas, iš kurio kasdien vykdomi reisai į Kopenhagą, Oslą ir kt.“, – užsiminė pašnekovas. Manoma, kad naujasis parkas galėtų būti patrauklus investuotojams iš Skandinavijos, nes tokia praktika Gargždų pramonės rajone jau yra.

Kuriamo verslo pramonės parko pašonėje veikia daug stambių Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių: bendrovės „Print IT“, „Mida LT“ „Lotos Geonafta“, „Minijos nafta“, „Mars Lietuva“, „ARLANGA pvc“ ir kitos.

Naujovės – ir vairuotojams

Industrinio parko statyboms Europos Sąjungos fondų paramos neprašyta, darbai atlikti privačiomis lėšomis. Visgi naujos verslo oazės atidarymas nutolo, nes norima sutvarkyti kelių infrastruktūrą parko prieigose.

Pramonės verslo parko šeimininkai viliasi įgyvendinti eismo naujovę – pagaliau pratęsti Pušų gatvę iki pat Gamyklos gatvės ir jų sankryžoje įrengti žiedinę sankryžą. Šiuo metu nuo sankryžos su Dariaus ir Girėno gatve Pušų gatvė driekiasi žvyrkeliu. Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos investuotojai jau pateikė techninį tokios kelio rekonstrukcijos projektą. D. Šatkaus teigimu, jam įgyvendinti reikėtų apie 300 tūkst. Eur, iš kurių po 30 proc. finansuotų Gargždų pramonės verslo parkas ir Klaipėdos rajono savivaldybė, o 40 proc. – Automobilių kelių direkcija. Viliamasi, kad lėšos rajoną galėtų pasiekti jau kitąmet.

Pertvarkius eismą Gamyklos gatve norima paleng­vinti automobilių judėjimą iš miesto centro į pramonės įmones. .