Į veidotyrą pastūmėjo noras pažinti save
Meniškos prigimties, daug veiklų turinčią Dituvos pagrindinės mokyklos mokytoją ir Kretingalės kultūros centro edukatorę-scenografę Jolitą Morkuvienę noras pažinti save pastūmėjo į veidotyrą. Veidas gali duoti įžvalgų apie žmogaus vidinį pasaulį, charakterį, jo stiprybes ir trūkumus. Išmokus pažinti veido bruožus, galima atpažinti talentus. „Tik pažindamas save, gali pažinti kitą“, – tvirtino „Bangos“ pašnekovė.
Skaito veido ženklus
– Kada susidomėjote veidotyra?
– Mane nuo paauglystės domino ši subtili tyrinėjimų sritis, noras pažinti žmogaus dvasinį pasaulį. O kai mokinys pasiruošęs, atsiranda mokytojas. Atsitiktinai pateko į rankas veidotyros trenerio Žydrūno Sadausko knyga „Vaikystės šešėliai“, kurioje rašoma, kaip žmogus priklauso nuo emocijų, nuo to, kokioje šeimoje augo, kokiomis emocijomis vadovavosi tėvai ir vedė per gyvenimą. Suradau dar vieną jo knygą „Veidoskaita“, kuri mane „užvedė“. Jau trečius metus lankau įvairius seminarus apie veidoskaitą, įgyju teorinių ir praktinių žinių.
Prieš 3 tūkst. metų Kinijoje pastebėta, jog kai kuriomis ligomis serga tam tikrus veido bruožus turintys žmonės ir tai pradėta tyrinėti, sukaupta ilgametė patirtis. Man tai patinka – aš einu į savęs pažinimą.
Mūsų veide – apie 20 raumenų, kuriuos tampo mūsų emocijos. Mus valdo pyktis, įtampa ir jei nemoki paleisti emocijų, jos kaupiasi – per kelerius metus susiformuoja raukšlė. Pertempimo raukšlė atsiranda, kai žmogus „eina prieš save“. Pavyzdžiui, sukandęs dantis dirba nemėgstamą darbą (Lietuvoje tai daro 75 proc.), nes turi išlaikyti šeimą, išgyventi. Kiek reikia valios, ryžto, atspindi veide susidariusi raukšlelė. Tai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, bet dirbdama su mokiniais pastebiu, kad ir jie turi raukšlelę. Matyt, esant tėvų, mokyklos, draugų spaudimui eina „prieš save“.
– Kas veide išduoda, kuo žmogus vadovaujasi – protu ar emocijomis?
– Veidotyrininkai skaito pagal veido ženklus. Jie daug pasako apie žmogų: instinktai išreikšti smakre, jausmus rodo nosies sritis, intelektą – kakta. Apie žmogų kalba akys, akių vokai, ausys, nosis. Ir veido forma, pavyzdžiui, kvadrato formos veido žmogus sukurtas vadovauti, jis gyvena pagal savo parametrus. Iš veido asimetrijos sprendžiama, ar jis pesimistas, realistas ar optimistas.Tas, kurio plonos lūpos, nelinkęs bendrauti, jo gyvenimo būdas asketiškas. Plačios akys ir lūpos rodo, kad žmogus atviras. Plati kakta – analitiko, kuriam reikia faktų, įrodymų.
Iš ausies galima nustatyti, koks buvo vaiko gimimas, ar jis patyrė traumą. Pradėdami bendrauti su žmogumi pasukame į jį tam tikrą veido pusę: dešinė susijusi su emocijomis, kairė – su logika. Reikia turėti įgūdžių, kad tai galėtum perskaityti. Geriausi veidoskaitininkai – rusų šnipai.
Teiraujasi ne tik iš smalsumo
– Kodėl žmonėms prireikia veidoskaitininkų?
– Veidotyros treneris Ž. Sadauskas nuo vaikystės mėgo stebėti žmones ir bandydavo spėti, ką veikia, koks jis yra. Dabar jam moka pinigus, kad pažvelgtų į veidą ir pasakytų savo įžvalgas. Tėvai atsineša vaikų nuotraukas ir klausia, kaip teisingai jiems pasirinkti profesiją. Paklausę, ką turėtų daryti, išgirsta: nieko. Tegul vaikai eina savo keliu. Tėvai turėtų domėtis, kas vaikams patinka, kol jų neužspaudė aplinkiniai, visuomenė, kuo turėtų būti. Pavyzdžiui, gydytojai nori, kad ir jų vaikai rinktųsi šią profesiją, bet gal juose įrašyta kita informacija. Kaip palengvėtų tėvams, vaikams, mokytojams, jeigu mokykloje dirbtų veidoskaitininkai, nes padėtų pažinti save.
Teiraujamasi, ar veidotyra gali padėti sukuriant porą – vyrą ir moterį. Kai yra pora, galima pasakyti, kas linkęs vadovauti, o kas nusileisti, kas prašo dėmesio ir panašiai. Suvesti į porą – techninis dalykas: reikia „chemijos“. Mes nežinome, kodėl žmonės traukia vienas kitą.
– Sulaukiate prašymų pažiūrėti į veidą ir įvertinti?
– Mano pažįstami kreipiasi dėl paprastų gyvenimiškų situacijų arba iš smalsumo. Pavyzdžiui, klausia: geras jis ar blogas? Kartais prašo pasakyti, ar pagal veido bruožus tinkamą profesiją pasirinkęs. Draugės sūnus surado draugę – rodo fotografiją ir prašo pasakyti, kas ji. Kita pažįstama parodo dviejų gydytojų fotografijas ir klausia, pas kurį geriau eiti konsultuotis. Dar vienai prireikė advokato – iš nuotraukos prašo pasakyti, ar aš pas jį eičiau.
Per kalėdinį vakarėlį buvau paprašyta atlikti testą. Parodžiau moterims kelias vyrų nuotraukas ir paklausiau, su kuriuo iš jų norėtų išgerti kavos ir žvejoti. Jos patikino nieko nežinančios apie veidotyrą, bet išsirinko, su kuo norėtų bendrauti, o su kuo abejojo. Taigi perskaitome informaciją kitame žmoguje ir be veidoskaitinių žinių, nes turime intuiciją – patirtį, paremtą stebėjimais. Sakoma, kad tai šeštas jausmas, o veidotyrininkai tvirtina, kad tai pirmas jausmas.
Priimti ir pamilti
– Ar visos įžvalgos būna teisingos?
– Kartais pasakau situaciją – žmogus prieštarauja, kad tai ne apie jį, tačiau vėliau pripažįsta, kad aš teisi. Taigi kartoju: pažink, priimk, pamilk. Reikia nemeluoti ir priimti save tokį, koks esi. Turiu paauglę dukrą, kuri parodo klasės fotografiją ir kai pasakau, jog šis vaikinas sportiškiausias, anas turi vienų problemų, kitas kitų, dukra nustebusi sušunka, kad aš jų nepažįstu. Aš neturiu ambicijų kažkam kažką įrodinėti. Man įdomu – veidotyra domiuosi trečius metus, nors turiu daug darbo. Lankausi seminaruose, skaitau literatūrą, analizuoju, lyginu. Naudinga pažinti save ir kitus. Esant tam tikroms situacijoms pritaikau veidoskaitines žinias – jausdama, kad gali kilti konfliktinių situacijų. Analizuoju save, kaip elgiuosi. Svarbiausia gyvenime suderinti protą su širdimi, kad nebūtų disbalanso, chaoso.
– Ar kas pasikeitė Jūsų gyvenime pradėjus domėtis veidoskaita?
– Kai pradėjau domėtis veidotyra, spinduliuoti ta energija, atsirado naujų žmonių – susitinkame seminaruose, stovyklose, kartu mokomės, dalijamės patirtimi. Supratau, kad aplinkiniai žmonės yra mano veidrodis.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
