Ilgametė Gargždų provizorė linki aktyvios veiklos ir sveikatos

„Farmacijai atidaviau daug jėgų – visada buvau aktyvi ir dabar norėčiau visur dalyvauti, bet senatvės bėdos spaudžia, – kalbėjo ilgametė Gargždų vaistinės vedėja, vėliau Gargžduose įkūrusi pirmąją privačią vaistinę, provizorė Liucija Tautkienė. Šeši jos gyvenimo dešimtmečiai, prabėgę šiame mieste, – jo istorijos dalis.

Nusivylimo ašaros
Gargždų vaistinė įsteigta 1868 m. Jos įkūrimo šimtosios metinės sutapo su naujos vaistinės atidarymu Kvietinių gatvėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mieste pradėjo kurtis privačios vaistinės, patrauklesnės žmonėms, ir valstybinė užsidarė. Buvusiose jos patalpose šiuo metu įsikūręs Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius. Antrame aukšte – Kontrolės ir audito tarnyba ir buvusios vaistinės vedėjos Liucijos Tautkienės būstas. Rūpesčių, vargo dėl šio pastato statybos ji iki šiol nepamiršo. „Svarbu, kad baigėsi gerai. Man buvo malonu, kad viskas keitėsi į gerą pusę“, – šypsojosi devyniasdešimtuosius skaičiuojanti buvusi provizorė.
Iš Plungės kilusi, tuomečiame Kauno medicinos institute baigusi farmacijos studijas L. Tautkienė į Gargždus atvyko 1961 m., jau įgijusi patirties uostamiesčio vaistinėje. Provizorei (aukščiausios kvalifikacijos vaistinės darbuotojai, turinčiai aukštąjį išsilavinimą – aut. past.) čia buvo pažadėtos ne tik vedėjos pareigos, bet ir butas. Tuo metu vargana vaistinė veikė sename pastate (Žemaitės g. 4), vienoje patalpoje, kurioje nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, šulinys – pastato rūsyje, vaistinės virtuvė – ūkiniame pastate. „Susiėmiau už galvos: kur aš atvažiavau? Apsiverkiau“, – prisiminimais dalijosi L. Tautkienė. Tačiau tą slogią gruodžio dieną sielą perskrodė blyksnis: kraustant daiktus iš automobilio 9 mėnesių dar nevaikštantį sūnelį Valdą pastatė ant žemės. Šis pravirko ir žengė! „Koks malonumas užliejo širdį – gerai prisimenu tuos pirmuosius žingsnius. Džiaugėsi tai matydama ir vyresnėlė dukra Audronė“, – šypsojosi senjorė.
Tame pastate šalia vaistinės buvo ir butas – 3 kambariai su virtuvėle. „Atsisakiau vieno kambario – jame įsikūrė asistentė. Mano šeimai užteko dviejų kambarių su mažute virtuve – vaistinė turėjo būti tinkamai sutvarkyta, – kalbėjo buvusi provizorė. – Iš pradžių dirbau su dviem fasuotojomis, tiek pat valytojų ir asistente. Tuo metu vaistų negaminome, bet pradėjau raginti gydytojus, kad rašytų vaistus, sakiau, kad mes pagaminsime, ir pradėjome. Tada prireikė antro asistento.“

Ilga kelionė į naują vaistinę
Praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje Gargždai atrodė varganai. „Patiko miestas, bet pagalvojau, kad nėra tvarkos, daug ką reikėtų tvarkyti – teko judinti rajono valdžią, kad suremontuotų gatvę ar pastatą sutvarkytų. Man įstrigo anuomet Kvietinių gatvėje buvęs senas, daržinę primenantis pastatas (dabar kavinė „Lijo“), kuriame mes, Gargždų tinklininkės, treniravomės – buvo kaip salė, – atskleidė L. Tautkienė. – Miestas labai pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius. Nesigailiu Klaipėdą išmainiusi į Gargždus.“
1968 m. didelis įvykis mieste: naujos vaistinės įkurtuvės. „Daug pastangų įdėjau, kad ji būtų pastatyta Gargžduose – sunku buvo su rajono valdžios žmonėmis susišnekėti. Jiems atrodė, kad užtenka mediniame namelyje buvusios vaistinės. Reikėjo važiuoti ir pas ministrą – ilgai truko kelionės, kol buvo gautas leidimas statyti naują. Laimei, man padėjo buvęs bendrakursis Sakalauskas, tuomet dirbęs vyriausiuoju farmacijos valdybos viršininku“, – atskleidė L. Tautkienė.
Į naujos vaistinės atidarymą Gargžduose susirinko ne tik šalies sveikatos apsaugos sistemos valdininkai, farmacininkai, bet, kaip tuomet rašė vietinė spauda, ir „sovietinių respublikų pasiuntiniai“. Pašnekovė prisiminė, kad buvo surengta konferencija, pranešimą skaitė ir ji, o vakare buvusiame restorane „Saliutas“ įkurtuvių dalyviai vakarieniavo. L. Tautkienė nusprendė, kad nuotaika turi būti šventiška – pasikvietė gargždiškių medikių vokalinį ansamblį, kuriame ir pati dainavo. „Mūsų koncertas visiems patiko“, – šypsojosi senjorė, kuriai daina – vienas iš sielą stiprinančių pomėgių.

Jėgos sugrįždavo sportuojant
Nauja Gargždų vaistine, pasak L. Tautkienės, domėjosi ir stebėjosi sąjunginių respublikų atstovai – lankėsi net iš Tadžikijos, Uzbekijos, kad pamatytų, kaip ji atrodo. „Mes garsėjome, mus gyrė, – prisiminė L. Tautkienė, tuomet buvusi Gargždų vaistinės valdytoja. – Gargždų vaistinei sąjunginiame farmacinių įmonių konkurse buvo paskirta pirmoji vieta. Mūsų kolektyvas labai stengėsi. Tuomet dirbo dvi pavaduotojos. Pradėjome steigti vaistines kaimuose – Vėžaičiuose, Veiviržėnuose. Įkūrėme pirmos kategorijos vaistinės punktą, kur priimdavo gyventojų receptus ir atveždavo mums. Pagamindavome vaistus – buvo didelis palengvinimas kaimo žmonėms, nes nereikėjo važiuoti į vaistinę. Esu kilusi iš kaimo ir žinau, kaip sunku, kai nėra pagalbos. Daug padėkų sulaukdavome.“
L. Tautkienė džiaugėsi, kad vaistinės kolektyvas buvo darnus – nekonfliktavo, visus klausimus gražiai išspręsdavo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, L. Tautkienė pirmoji Gargžduose įsteigė privačią vaistinę, kuri veikė apie 16 metų. Šiuo metu mūsų mieste yra 8 privačios vaistinės.
„Farmacijai atidaviau daug jėgų – reikėjo laiku dalintis su šeima, jo pritrūkdavo – kartais nuskriausdavau artimuosius“, – apgailestavo senjorė. Ji nuo jaunumės buvo aktyvi sportininkė – daug metų su moterų tinklinio komanda gynė Gargždų garbę, buvo komandos kapitonė. L. Tautkienė taip pat buvo Lietuvos moterų tinklinio rinktinės komandos narė, žaidė ir Kauno moterų tinklinio komandoje. „Aš atsikvėpdavau sportuodama: išėjusi į aikštelę išsikraudavau, visi vargai išgaruodavo – tai padėjo išgyventi, – šypsojosi pašnekovė. – O kaip smagu būdavo laimėjus ir sugrįžus su taure – garsinome Gargždus. Mūsų komandoje dauguma buvo medikės.“
Prieš kelerius metus bendražygės tinklininkės surengė L. Tautkienei gražią atsisveikinimo valandėlę. „Visos būryje apsikabinome, apsiverkėme, padainavome“, – kalbėjo visą gyvenimą buvusi entuziastinga sportininkė. Dabar ji nepraleidžia per televiziją transliuojamų krepšinio varžybų – yra šio sporto aistruolė. Mokydamasi mokykloje žaidė ir tinklinį, ir krepšinį, bet vėliau nebeliko laiko – pasirinko tik tinklinį. „Labai išgyvenu už savus. Pirmiausia už „Žalgirį“, nes tai atsakingiausia komanda“, – įsitikinusi pašnekovė.

Dėkinga už gražų gyvenimą
„Aš visą gyvenimą buvau aktyvi ir dabar norėčiau tokia būti, bet…“ – šyptelėjo L. Tautkienė. Ji labai mėgo keliauti – su šeima išvažinėjo visą Lietuvą, aplankė Lenkiją, Vengriją, Uzbekiją, Turkiją, bet įsimintiniausia kelionė – į Kubą. Aktyvi gargždiškė pelnė nemokamą kelialapį į šią šalį, kurios įspūdžiai neišblėso iki šiol. „Mėgau bendrauti su žmonėmis – kelionių metu užsimezgė daug draugysčių. Man buvo įdomu kalbėtis su kiekvienu, jausti, ką galvoja, kaip jiems atrodo Lietuva, ko jai reikia, – dėstė L. Tautkienė. – Netaupėme – pirkome kelialapius, kelionės labai daug davė, ugdė charakterį, atjautą žmogui. Dabar mažai su kuo bendrauju, o šie kelionių prisiminimai – atgaiva sielai, jie įkvepia gyventi. Tai didžiausias turtas, o ne pinigai.“
L. Tautkienė daug metų dainavo Gargždų ligoninės medikų ansamblyje, o šiam išsiskirsčius įsijungė į Gargždų kultūros centro buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorą „Atminties aidai“, bet jau teko atsisveikinti. „Būdavo nueini, padainuoji ir vėl jėgų atsiranda. Nežinau, kaip be dainos reikėtų gyventi, – atskleidė senjorė. – Ir dabar ką nors suskaudus, užtraukiu dainą. Ji labai padeda, kai sunku – padainuok ir atslūgsta, palengvėja. Visiems patariu: kai bloga – dainuokite.“
L. Tautkienė domisi šiandieniu rajono ir šalies gyvenimu. „Paskaitau, pagalvoju apie vietinę ir Lietuvos valdžią: kodėl jie šitaip? Turėtų būti ne taip, o kad visiems žmonėms būtų gerai, kad būtų normalus, ramus gyvenimas, – kalbėjo pašnekovė. – Dažnai galvoju, ar teisingai gyvenau, ar daug padariau, ar galėjau daugiau padaryti? Randu sau priekaištų, bet kartais ir paglostau save. Aš noriu visiems linkėti ramaus, sveiko ir aktyvaus gyvenimo.“

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.