Įtraukusis ugdymas Gargždų „Kranto“ progimnazijoje: kai baimę nugali pasitikėjimas, o didžiausia pergalė – vaiko šypsena
Dažnai viešojoje erdvėje girdime skambų, bet daugeliui vis dar nerimą keliantį žodį – „įtrauktis“. Vieniems tai skamba kaip neišvengiamas šių laikų iššūkis, kitiems – kaip biurokratinė prievolė, nuleista „iš viršaus“. Tačiau ar susimąstome, kas iš tiesų slypi už šios sąvokos kasdienybėje, kai užsidaro klasės durys? Ogi konkretūs žmonės – vaikai, mokytojai ir tie, kurie dažnai lieka šiek tiek šešėlyje, nors jų indėlis yra milžiniškas – mokinio padėjėjai. Neseniai Gargždų „Kranto“ progimnazijoje vykęs renginys „Mokinio padėjėjų gerosios patirties sklaida“ parodė, kad mūsų rajono švietimo bendruomenė jau seniai peržengė baimės ribą ir įtraukųjį ugdymą mato ne kaip problemą, o kaip galimybę augti.
Direktorės drąsinimas: „Svarbiausia – ramybė širdyje“
Nors renginyje skambėjo daug metodinių patarimų ir sėkmės istorijų, ypatingą, netgi terapinį toną visai popietei uždavė Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė. Vadovė neslėpė optimizmo ir akcentavo tai, kas dažnai pamirštama skaičiuojant etatus ar finansus, – žmogiškąjį ryšį ir vidinę ramybę.
„Mes viską darome gerai“, – užtikrintai teigė direktorė, drąsindama savo darbuotojas ir kitus renginio dalyvius. V. Lukauskienė pabrėžė, kad svarbiausia ugdymo procese – ne tik taisyklės ar metodikos, bet ir vidinė pedagogo bei mokinio padėjėjo būsena. Juk vaikas, ypač turintis specialiųjų poreikių, kaip jautrus radaras nuskaito suaugusiojo emocijas.
Direktorė pabrėžė, kad mokinio padėjėjos – tai jautrios, širdimi dirbančios moterys, kurios neturi bijoti stebėtojų ar jų darbo vertintojų. Jos teigimu, atvirumas ir pasitikėjimas savo jėgomis – be režisūros, be baimės – yra tai, kas kuria tikrąją mokyklos atmosferą.
Perliukai, kurie gimsta iš klaidų
Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė taikliai pastebėjo, kad įtraukties sąvoka dažnai vertinama dviprasmiškai: vieniems tai – didžiulė problema, kitiems – galimybė.
„Viena iš galimybių yra, kad mes galime bendrauti, pasisakyti vienas kitam, kaip mums sekasi. Kartais net ir nesėkmė, dirbant su kitokiu ir ypatingu vaiku, kažkam jau gali būti atradimas – nebus einama tuo pačiu keliu, o ieškoma kitų būdų, kaip dirbti su išskirtiniu vaiku“, – apie dalijimosi patirtimi, net ir neigiama, svarbą kalbėjo V. Kazakauskienė. Pasak jos, keliaujant per rajono įstaigas – nuo Jakų iki Veiviržėnų – visur atrandama „perliukų“, o „Kranto“ progimnazija pasižymi giliu, ilgus metus kurtu įdirbiu įtraukties srityje.
Kompetencijos: nuo psichologijos iki turizmo
Kad mokinio padėjėjas nėra tik „auklė“, liudija ir skaičiai. Progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Sonata Mineikienė pristatė iškalbingą statistiką. Atlikti stebėjimai rodo, kad bendras pagalbos mokiniui ir bendradarbiavimo kokybės įvertinimas siekia beveik 81 proc. Tai reiškia, kad mokinio padėjėjos geba profesionaliai valdyti neigiamas mokinių emocijas, motyvuoti ir padėti ugdymo procese.
Džiugina ir tai, kad „Kranto“ padėjėjos (jų yra 28) – universalios. Beveik visos turi turizmo renginių vadovų pažymėjimus, todėl yra nepamainomos išvykose, lydint vaikus į baseiną ar edukacijas. Dar daugiau – dalis jų siekia aukštojo išsilavinimo, studijuoja pedagogiką, taip patvirtindamos, kad šis siekis gali tapti startu sėkmingai mokytojo karjerai.
Kai iššūkis tampa pergale
Tikroji renginio vertė atsiskleidė darbo grupėse, kur liejosi gyvos istorijos. Jos įrodo, kad vadovėlinės tiesos ne visada veikia, o kūrybiškumas yra būtinas. Viena jautriausių istorijų, kurią papasakojo Danguolė Atienė, apie vaiką, kuriam gimtadieniai klasėje keldavo paniką. Mokinys slėpdavosi po stalu, verkdavo. Padėjėjos ir spec. pedagogės sprendimas buvo labai paprastas – vizualizacija. Sukurtas kalendorius, kuriame vaikas kasdien braukia dienas ir skaičiuoja, kiek liko iki jo šventės, padėjo ne tik įveikti baimę, bet ir išmokti skaičiuoti. Dabar gimtadieniai jam – ne stresas, o laukimas.
Kita istorija, kurią pristatė Gitana Averkinė, apie baimę šokti. Vaikas atsisakydavo eiti į fizinio ugdymo ir šokio pamokas, bijodamas nesėkmės. Kantrus darbas, prašymas tik „pasiruošti“, o ne dalyvauti, pamažu ištirpdė ledus. Šiandien šis vaikas šoka solo.
Mokytoja Vaida Zacharevičienė, pristatydama kolegės Daivos Valskienės patirtį su mergaite, turinčia intelekto sutrikimą, akcentavo mažų žingsnelių svarbą. Savarankiškai užsirišti batai, pačios mokinės nusipirktas maistas valgykloje ar naudojimasis vizualiu tvarkaraščiu, kurį padėjėja sukūrė specialiai išmokusi dirbti „Canva“ programa, tai yra milžiniški pasiekimai. „Jei nori suprasti vaiką, bent akimirkai pats turi tapti vaiku“, – šie žodžiai tapo grupės darbo moto.
„Kiekvienas vaikas turi lubas“
Visgi darbe su specialiųjų poreikių vaikais svarbu neperdegti ir turėti realistinius lūkesčius. Mokinio padėjėja Milda Petrošiutė, turinti 15–16 metų patirtį, pasidalijo mintimi: „Kiekvienas vaikas turi lubas.“ Tai nereiškia ribotumo, tai reiškia pagarbą vaiko galimybėms. Sėkmė yra tai, ką jis gali pasiimti geriausia pagal savo gebėjimus.
Diskusijose išryškėjo ir kita problema – „hipergloba“. Noras viską padaryti už vaiką greičiau ir geriau yra meškos paslauga. Geriau viena užduotis, atlikta paties vaiko, nei dešimt – mokinio padėjėjo rankomis.
Pranešimus skaitė, mintimis dar dalijosi mokinio padėjėjos Sigita Leveckienė, Sigita Jociuvienė, Raminta Rožnienė, Viktorija Narbekovienė, Ingrida Umbražūnienė.
Komanda – sėkmės garantas
Vienas lauke – ne karys. Ši taisyklė įtraukiajame ugdyme galioja be išlygų. „Sėkmė ateina tik tada, kai mokinio padėjėjas, mokytojas, logopedas, spec. pedagogas ir tėvai veikia kaip vienas kumštis“, – teigė progimnazijos spec. pedagogė Raimunda Urbonavičienė. Kaip taikliai pastebėjo Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Roma Galvanauskė, įtraukusis ugdymas yra ilgas kelias: vieniems tai autostrada, kitiems – duobėtas žvyrkelis, bet juo vis tiek teks nueiti visiems.
Gargždų „Kranto“ progimnazijos pavyzdys rodo, kad šį kelią galima nueiti oriai. Kai mokyklos vadovas pasitiki savo darbuotojais, kai darbuotojai nebijo klysti ir ieškoti, kai vaikas jaučiasi saugus – tuomet įvyksta stebuklas, kurį vadiname sėkminga įtrauktimi. O svarbiausia šiame kelyje, kaip linkėjo direktorė V. Lukauskienė, – išsaugoti ramybę širdyje.
Klaipėdos rajono švietimo centro ir Gargždų „Kranto“ progimnazijos informacija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
