Izraelio ambasadorius: Gargždų žydų bendruomenės istorija yra visų pirma jūsų istorija

Ambasadorius A. Maimonas uždegė žvakutes prie atminimo memorialo nacių nužudytiems žydams Gargžduose, taip pat masinių žydų žudynių vietose Vėžaičių seniūnijoje.

„Tieskime tiltus ir stiprinkime draugystę“, – tokia svarbiausia Gargžduose praėjusį penktadienį apsilankiusio Izraelio valstybės nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadorius Lietuvai Amiro Maimono žinia ir kartu – kvietimas visos Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos rajono žmonėms.

Ambasadorius uždegė žvakutes prie atminimo memorialo nacių nužudytiems žydams Gargžduose, taip pat masinių žydų žudynių vietose Vėžaičių seniūnijoje, susipažino su ekspozicija Gargždų krašto muziejuje, o Kultūros centre pasveikino gausiai susirinkusius į nemokamą džiazo koncertą, kurį dovanojo Izraelio ambasada, gargždiškius.

Po labai smagaus, gausaus žiūrovų būrio karštų aplodismentų nusipelniusio koncerto ambasadorius A. Maimonas gera nuotaika dalijosi su džiazo atlikėjais Iris Portugaly ir Ofer Portugaly bei renginio iniciatoriais televizijos žurnalistu ir koncerto vedėju T. Grabiu bei Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Asta Vaičiuliene.Sinagogos vietoje – ženklas

Ambasadorius A.Maimonas kartu su meru Vaclovu Dačkausku, Administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Banevičiumi, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaite, Gargždų krašto muziejaus direktoriaus pareigas laikinai einančiu, istoriku Mariumi Mockumi pasidalijo mintimis apie bendrą lietuvių ir žydų praeitį, dabarties aktualijas ir aptarė, kaip būtų galima stiprinti bendradarbiavimą ateityje savivaldybių lygiu.

Savivaldybėje meras V. Dačkauskas pristatė rajoną: ekonominę ir demografinę situaciją, pasiekimus, įgyvendinamus projektus, plačiau − apie Gargždų daugiafunkcio centro įgyvendinimo projektą, duomenis apie ES finansavimą, Savivaldybės tarybos sudėtį pagal frakcijas.

Daug kalbėta ir apie Gargždų praeitį, prisiminta, kad įvairiais nuo XIX a. laikotarpiais mieste gyveno daug žydų tautybės žmonių – visada per 40 procentų, o prieš pat Antrąjį pasaulinį karą jų buvę apie 60 procentų. Mieste buvo per 40 skirtingų verslų, kurie visi priklausė žydams. Kaip ir kituose miestuose, taip ir Gargžduose, daug žydų buvo gydytojų.

Po oficialių pietų ambasadorius aplankė sinagogos vietą šalia Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro. Šioje vietoje kaip atminimo ženklas dabar stovi šešiakampė žvaigždė, − tai Gargždų bendruomenės meninė instaliacija. Tačiau ji laikina, ir ambasadorius minėjo, jog būtų puiku, kad čia ateityje būtų įrengtas ir atminimo stendas ar koks nors kitas kuklus ženklas.

Kultūros centro fojė dar gerokai prieš Izraelio ambasados dovanotą nemokamą koncertą šurmuliavo minia džiazo gerbėjų. Sugyveno ir gerbė tradicijas

Ambasadorius A. Maimonas džiaugėsi įvairiomis patirtimis Lietuvoje. Pasakojo, kaip lankydamasis Rusnėje pirmą kartą paragavo rūkytos žuvies, kuri jam labai patiko.

„Labai džiugu čia būti, − sakė ambasadorius , − jau praeitą sykį važiuodamas į Nidą, Šilalę, šypsojausi, kai pamačiau užrašą „Gargždai“ (apsilankęs muziejuje ambasadorius juokaudamas minėjo, kad šiame žodyje jis mato ir žodį „gražus“ ir „žydai“). Negalime pamiršti istorijos, kuri turėjo ir šviesias, ir tamsias puses, bet svarbiausia, − turime kuo labiau pažinti vieni kitus dabar ir stiprinti draugystę“. Izraelio ambasada planuoja ir daugiau kultūrinių projektų − koncertų, parodų, kultūrinių mainų, ypač su moksleiviais. Iš kitų rajonų savivaldybių jau yra vykę mokiniai į Izraelį ir iš ten parsivežė daug naudingų patirčių. Prie šio tęstinio projekto galės jungtis ir mūsų rajonas.

„Jūsų miesto žydų bendruomenės istorija yra visų pirma jūsų istorija“, − sakė Izraelio ambasadorius, primindamas ne tik skaudžius įvykius, bet ir paprastus kasdienius faktus, kurie taip pat susieja žmones, − pradedant buitimi, baigiant bendra būtimi. Pavyzdžiui, anksčiau visi miestelio gyventojai žinojo, kodėl penktadienį parduotuvės užsidaro anksčiau – nes žydai ruošiasi šabui. Visi sugyveno ir gerbė vieni kitų tradicijas.

Apsikeitė simbolinėmis dovanomis

Ambasadorius A. Maimonas ir meras V. Dačkauskas apsikeitė atminimo dovanomis. Šiemet Izraelis taip pat švenčia 70 metų valstybės jubiliejų, todėl tai taip pat atsispindi dovanų simbolikoje.

Apie vieną iš dovanų – aliejaus butelį − ambasadorius papasakojo plačiau: jo tėvas buvo generolas Izraelio kariuomenėje, tačiau jis buvo daugiau žemės nei karo žmogus. Todėl jis savo tėvui nupirko sklypą žemės ir pasodino alyvmedžius. Nors pirmo derliaus tėvas nebesulaukė, bet tėvo garbei jų šeimos spaudžiamą aliejų pavadino „Aliejų čempionu“. Tas pats žodis „Aliuv“ hebrajų kalba reiškia ir „čempioną“ ir „generolą“. Dabar aliejus turi ir specialią etiketę, kurioje pavaizduotas tėvas šalia alyvmedžių.

Be kitų dovanų, meras Vaclovas Dačkauskas įteikė ambasadoriui A. Maimonui ir įrėmintą Gargždų vaizdą.

Nustebino tvarka kapinėse

Lankydamasis senosiose žydų kapinėse Gargžduose ambasadorius pasidžiaugė, kad jos gražiai sutvarkytos, aptvertos. Tvora ir kapai restauruoti dar 1992 m., kai kurie antkapiai likę autentiški. „Esu maloniai nustebintas tokia puikia tvarka kapinėse, tai pavyzdys ir kitoms savivaldybėms, kaip turi būti tvarkomos kapinės“, − sakė A. Maimonas. Vaikščiodamas po kapines ambasadorius paminėjo ne vieną įdomią detalę: parodė, kur buvo tikrasis įėjimas į kapines (į miesto pusę, kur dabar privačių žmonių tvoros ir keliuko nebėra), perskaitė ir išvertė kai kuriuos paminklų įrašus, iš kurių aiškėja, kad dalis kapų – daugiau nei prieš šimtą metų mirusiųjų. Žydų kapinėse vyrai ir moterys laidojami pagal tradiciją atskiromis eilėmis, bet kapinėse į vyrų eilę įsiterpia vienas kitas moters antkapis, todėl greičiausiai kai kurie nuversti antkapiai buvo atkelti ir pastatyti kitur.

Žydai antkapyje dažnai įrašydavo ne tik mirusiojo vardą, pavardę, gimimo ir mirimo metus, bet ir profesiją, amatą. Prie vieno nedidelio antkapio sustojęs ambasadorius perskaitė, kad čia ilsisi kukli moteris. Taigi, ir žydams kuklumas buvo vertybė, reikšminga netgi amžinatvėje. Taip pat ambasadorius minėjo, kad žydų kapinėse priimta vengti didelių papuošimų, nenešama ir nesodinama jokių gėlių, tik antkapių stiliai gali šiek tiek skirtis, − kaip matyti ir senosiose Gargždų kapinėse.

Ambasadorius taip pat aplankė masinių žydų žudynių atmintinas vietas ir uždegė žvakeles, − Gargžduose prie autobusų stoties, kur 1941 m. birželio 24 d. sušaudytas 201 žydas, ir Vėžaitynės miške, kur šios tautybės žmonių sušaudyta apie 300 – taip pat ir Gargždų gyventojų.

Idėja: futbolo varžybos

Gargždų krašto muziejaus l.e direktorius pareigas M. Mockus muziejuje pristatė tarpukario Gargždų ekspoziciją,paminėdamas ir „žydiškuosius“ akcentus, archyvus, kurie surinkti muziejuje, ir atspindi žydų gyvenimą mieste. Ambasadorius, pastebėjęs tarpukario sporto komandų nuotraukas, pasiūlė idėją surengti varžybas tarp Gargždų „Bangos“ ir Izraelio komandų.

Gargždų kultūros centre prieš džiazo koncertą Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, sveikindamas gausiai susirinkusius gargždiškius, įteikė padėkas Gargždų kultūros centro ir Izraelio ambasados darbuotojams, taip pat ir Info TV žurnalistui, buvusiam kultūros centro darbuotojui Tadui Grabiui, kuris daug prisidėjo, kad šis kultūrinis Izraelio ambasados projektas įvyktų.

Kaip sakė pats ambasadorius A. Maimonas, džiazo atlikėjų Iris Portugaly ir Ofer Portugaly koncertas − dovana gargždiškiams už tai, kad jie susidomėjo ir gausiai lankėsi Izraelio ambasados dovanotame šios šalies filmų festivalyje pavasarį, − tada parodyti 5 filmai, kuriuose visapusiškai atskleista Izraelio kultūra, istorija, nūdienos žmonių gyvenimas ir skirtingos patirtys.

Daiva BELIOKAITĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių