Jaunasis ūkininkas Pašlūžmyje tęsia prosenelių tradicijas

K. Toleikis buvo įstojęs Į Žemaitijos kolegiją studijuoti agroverslų technologiją, bet metė. „Man labiau rūpėjo žemės dirbimas nei teorija. Žinių reikia, ir aš jų gaunu – ŽŪK tarnyba organizuoja seminarus. Išklausiau jaunojo ūkininko paskaitų kursą ir gausiu ūkininko kompetencijos pažymėjimą“, – kalbėjo K. Toleikis, pripažinęs, jog dar reikia daug mokytis. Ir iš savo klaidų, pavyzdžiui, žemės dirbimo. Rudeninio arimo konkurse dalyvavęs Kęstutis akcentavo, jog derliaus pagrindas – kokybiškas dirvos arimas. „Bet svarbu ir pavasarį gerai ją įdirbti. Išmėginau ne vieną kultivatorių“, – sakė jis.Vaikystėje smėlio dėžėje žaidęs su traktoriukais ir mašinytėmis, traktoriuje sėdėjęs ant jį vairavusio tėvelio kelių, paauglystėje pats aręs laukus daukšaitiškis Kęstutis Toleikis nieko nenustebino, kai sulaukęs pilnametystės įregistravo jaunojo ūkininko ūkį Pašlūžmio kaime. Trejus metus jis, padedamas tėvelio Viktoro Toleikio, puoselėja augalininkystės ūkį. Ateityje planuoja verstis ir mėsine galvijininkyste. Jaunajam ūkininkui gyvenimas kaime gražus, o sunkus darbas nebaugina, nes duoda naudos, todėl savo amato ateityje neišsižadėsiąs.

Paminklas žemdirbystei

Ūkininko V. Toleikio sodyboje Pašlūžmio kaime akis užkliūva už didžiulio, kadaise melioracijoje naudoto plūgo, pastatyto ant akmens, tarsi pjedestalo. „Tai paminklas čia įkurtam ūkiui“, – šyptelėjo sūnus, jaunasis ūkininkas K. Toleikis.

Dabar jis šio ūkio šeimininkas. Aplinkui – Kęstučio prosenelių žemė. Irstant kolūkiui, Daukšaičiuose gyvenęs jo tėvas V. Toleikis susigrąžino 20 hektarų ir pradėjo ūkininkauti. Išmėgino daržininkystę, pienininkystę, mėsinę gyvulininkystę. Prieš 11 metų nusprendė ir įsikurti Pašlūžmio kaime. Netrukus tuščiame lauke iškilo gyvenamasis namas su erdviu ūkiniu pastatu. Visai netoli buvusios senelių, kadaise čia ūkininkavusių, sodybos, kurios vietą žymi kalvelė.

K. Toleikis ūkininko ūkį įregistravo prieš 3 metus, mokydamasis Veiviržėnų gimnazijoje. Tėvas jam padovanojo 20 ha žemės. „Nuo mažens man patiko technika ir žemės ūkio darbai. Su tėveliu važiuodavome vikšriniu traktoriumi arti laukų. Aš sėdėjau jam ant kelių, o sulaukęs keturiolikos, laukus vagojau savarankiškai“, – linksmai pasakojo 22-ejų metų Kęstutis. Ir prasitarė, kaip jam rūpėję greičiau išeiti iš pamokų, kad galėtų arti žemę. Mokytojai neabejojo, kad jis būsiąs ūkininkas.

Tėvų namuose baigęs žemės ūkio „universitetus“, jis kitokio gyvenimo būdo neįsivaizduoja. „Niekas iš giminės nepasirinko žemdirbio profesijos: pusbroliai miestuose gyvena arba užsienyje uždarbiauja“, – šyptelėjo K. Toleikis. Jis kuklinosi ištarti, kad Daukšaičių krašte esąs stambiausias ūkininkas.

Ateityje – mišrus ūkis

Įregistravęs ūkį, K. Toleikis pasinaudojo europine parama jaunojo ūkininko ūkio kūrimui – gavo 138 tūkst. Lt. Jis įsigijo naują traktorių „Zetor Fortera“. Plečiantis ūkiui, šio nebeužteko – vasarą nusipirko dar vieną. „Reikėtų ir naujo kombaino“, – prasitarė Kęstutis. Pradėjęs ūkininkauti 20 hektarų, dabar valdo 155 ha žemės, kurios didžioji dalis nuomojama.

Jis dirba kartu su tėveliu, taip pat ūkininku. Visus darbus nudirba patys. „Tai mūsų šeimos ūkis. Esame pasiskirstę pareigas. Abu su tėveliu ariame, per javapjūtę jis kulia javus, aš rūpinuosi grūdų vežimu, brolis Mindaugas dirba sandėlyje, kurį nuomojame laikinai supilti grūdams“, – pasakojo K. Toleikis.

Kokie šie jaunojo ūkininko metai? „Šiemet vidutiniškai iš hektaro prikūlėme po 3 tonas kviečių ir kvietrugių. Derlių sumažino tai, jog žiemą iššalo 20 ha rugių. Pavasarį teko pasėti 120 ha vasarojaus, o atsėti iššalusių nespėjome. Gal ir mūsų klaidų pasitaikė“, – svarstė jaunasis ūkininkas.

Jis džiaugėsi palankiu oru: šį rudenį laiku suarė ir pasėjo žiemkenčius – 35 ha kvietrugių. Pavasarį sės kviečių, kvietrugių, miežių.

Įregistravęs ūkį, galvojo verstis iš augalininkystės, bet po 3 metų persigalvojo. „Juk tai sezoninė veikla, pajamos nenuolatinės. Taigi nusprendžiau auginti mėsinius galvijus. Jau turiu 3 telyčaites ir porą jaučių“, – apie bandos formavimo pradžią pasakojo K. Toleikis, pridūręs, jog ateityje ūkininkausiąs ekologiškai.

Esminiai gyvenimo pokyčiai

K. Toleikis pats stebėjosi, kiek permainų jo gyvenime pastaraisiais metais: įregistruotas ūkis, kuris plėtėsi, sukurta šeima. Beje, žmona Vaida – ūkininkų duktė. Ji medikė, kasdien važinėjanti į darbą Klaipėdoje. Kęstučio svajonė – šiuolaikiškas namas šalia tėvų sodybos. Dabar jis su žmona gyvena pas močiutę Daukšaičiuose. Planuose ir modernus grūdų sandėlis, ferma.

„Į miestą niekad nevažiuosiu gyventi – neišvarys manęs į triukšmą, šurmulį. Nenoriu atsisakyti savo amato – man jis patinka nuo mažens ir negaliu paaiškinti, kodėl. Sunkus ūkininko darbas, bet duoda naudos“, – sakė Kęstutis. Mama Daiva Toleikienė atitarė: „Jis ūkininkas iš prigimties.“

Kęstučiui gražus gyvenimas kaime. Jis, kaip ir tėvelis, groja Daukšaičių kultūros namų kapeloje „Ritindobil“, dalyvauja koncertuose. Anot Kęstučio, šiuolaikinis ūkininkas nebevaikšto mėšlinais batais nuo ryto iki sutemų – jis gali planuoti savo laisvalaikį. „O kokios ūkininkų vakaronės… Kažin ar kiti verslininkai turi tokias šventes“, – abejojo šiemet antrą kartą joje dalyvauti ketinęs K. Toleikis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių