Jaunimas, kaupiantis veiklų patirtį, bedarbystės nebijo
Užimtumo tarnybos duomenimis, net aukštasis išsilavinimas negarantuoja greito įsidarbinimo. Penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6 proc.). Ir pernai, ir šiemet tokių klientų skaičius išlieka vienodas – po 6,3 tūkst.
Pernai niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15–29 m.) dalis Lietuvoje siekė beveik 15 proc., rodo Statistikos departamento duomenys. Prasmingos veiklos trūkumas tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms gali reikšti prarastas galimybes, socialinę atskirtį, emocinę įtampą, o kraštutiniais atvejais – rizikingus pasirinkimus, kurie lemia ilgametį atsitraukimą nuo visuomenės. Kokios gali būti pozityvios išeitys, kalbėjomės su įdomią patirtį kaupiant įgūdžius turinčiais jaunuoliais ir ugdymo organizacijomis.
Patirtį kaupia savarankiškai
„Esminės jaunimo nedarbo priežastys glaudžiai susijusios su struktūriniu neatitikimu tarp darbo rinkos poreikių ir kompetencijų. Taip pat trūksta darbo patirties, o tai sukuria uždarą ciklą – be patirties sudėtinga įsidarbinti, o nedirbant – patirties įgyti neįmanoma. Pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių“, – akcentuoja Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Keletas pavyzdžių, kaip sąmoningi jaunuoliai savarankiškai kaupia patirtį. Klaipėdos rajono laikraščio jaunųjų korespondentų klubo narys Domas, ir siekdamas bakalauro laipsnio nenutraukė ryšių su laikraščiu, rašė aktualiomis jaunimo temomis. Po studijų metus dirbęs mokykloje jaunuolis nusprendė įgyti kitokios gyvenimo patirties: būdamas bedarbis, itin kukliomis sutaupytomis lėšomis leistis į savęs pažinimo kelionę po Azijos šalis.
Doviliškis Tautvydas itin vertingos patirties įgijo pirmąkart dar gimnazijos suole. Dalyvaudamas „Junior Achievement“ programose jis laimėjo lyderystės nominacijas, o kartu su jomis – ir pirmąsias tarptautines keliones.„Buvau 18 metų, ką tik baigiau 11 klasę. Staiga atsiradau Italijoje verslumo programoje. Tą kartą supratau: pasaulis yra daug didesnis nei atrodo iš Gargždų“, – sako jis.
Nuo to laiko prasidėjo nenutrūkstamas judėjimas: studijos Londone, verslo mentorystės programa Singapūre, studijų mainai Suomijoje, praktikos Olandijoje ir Liuksemburge, kelionės po Europą traukiniais, lyderystės programa Amerikoje, o vėliau – dvi kelionės aplink pasaulį. Kol kas Tautvydas neplanuoja pradėti darbų Lietuvoje, dabar metus praleis Japonijoje, o vėliau apsispčs, kokius verslus kurs, ar grįš į Lietuvą.
Endriejaviškė Evelina po bakaluro studijų buvo padariusi pertrauką, o dabar studijuoja magist„ Klaipėdos universitete. Per pasatuosius metus ji išvystė šviečiamąją veiklą apie geneologiją, įkūrė savo individualią įmonę.
Tai įdomūs jaunimo pavyzdžiai, kai jie dar nenori prisirišti vienos darbo vietos, tačiau savaraniškai kaupia svarbią patirtį, kuri vėliau itin pravers įgyvendinant savo darbinius planus.
Verslumas – nuo mokyklos suolo
Kas gali paskatinti, pavyzdžiui, kaip minėtą Tautvydą, jau mokykloje galvoti apie būsimą darbinę veiklą, kaip ugdyti savyje verslumo gyslelę, kad ateityje nereikėtų sukti galvos dėl darbo vietos? Štai puikus pavyzdys yra Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija , kurioje savo verslumo kelią pradėjo ir Tautvydas, kuris dabar savo patirtį jau yra pasitikrinęs keliasdešimtyje šalių.
Jaunieji Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos verslininkai Kristupas Kurmis, Rapolas Repšys ir Titas Zopelis, įkūrę „Vazonikos“ bendrovę Nacionalinėje mokomųjų mokinių bendrovių eXpo mugėje buvo pripažinta stipriausia nominacijoje „Už antreprenerišką požiūrį 2025“. Jaunieji verslininkai ir jų mokytojos pavasarį buvo pasveikinti ir Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Šiais mokslo metais Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje įkurta net 18 mokomųjų bendrovių. Gimnazija gali pasidžiaugti, jog pagal mokomųjų bendrovių skaičių yra tarp šalies lyderių. Jauniesiems verslininkams vadovauja ekonomikos ir verslumo mokytoja Vida Valaitytė-Ivachnenko. Kuriant išmanaus vazono prototipą, kurį jaunieji verslininkai dar tikrai ketina tobulinti, savo žiniomis padeda ir biologijos mokytoja Raimonda Kundrotienė.
Mokiniai minėtoje mugėje kuria įvairius verslus. Tuo buvo galima įsitikinti tradicinėje verslumo mugėje, kuri vyksta gimnazijoje gruodį. Jaunieji verslininkai prigamino žvakių, papuošalų, muilų, šventinių puokščių, nuostabių skonių karamelės, stebino lankytojus rankdarbiais, pačių sukurtais kvepalais.
Suteikia alternatyvias veiklas
Klaipėdos mieste ir aplinkiniuose rajonuose veikiantis „Asmenybės ugdymo kultūros (AUK) centras suteikia erdvę jauniems žmonėms, kurie jaučiasi atitrūkę nuo mokyklos, darbo ar bendruomenės. Anot centro direktoriaus Dainiaus Šilingo, tai neformalaus ugdymo platforma, skirta ypač tiems, kurie turi mažiau galimybių arba tiesiog šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba.
„Mintis kilo iš poreikio suteikti jaunimui alternatyvias veiklas, erdves regionuose, kur jie galėtų saugiai leisti laisvalaikį, ugdyti save, įgyti įgūdžių, bendrauti, išmokti valdyti emocijas, susirasti bendraminčių, integruotis į darbo rinką ar švietimo sistemą. Sujungėme jaunimo erdvę, sportą ir neformalaus ugdymo metodikas, kad padėtume jauniems žmonėms pažinti ir surasti save“, – pasakoja D. Šilingas.
AUK centras jungia atvirą jaunimo erdvę, savanorystę, mentorystę, individualias konsultacijas ir ekstremalaus sporto veiklas. Riedlenčių ir BMX treniruotės, kovos menų užsiėmimai – šios veiklos jaunimui tampa ne tik hobiu, bet ir emocinio reguliavimo, pasitikėjimo savimi bei bendruomenės formavimo įrankiais.
Pasak D. Šilingo, pasiekti jaunus žmones, kurie gali būti motyvuoti mažiau, praradę ryšį su sistema, turi kompleksinių problemų, yra sudėtinga ir resursų reikalaujanti užduotis.
„Per daugiau nei dešimt metų supratome, kad svarbiausia atrasti raktą, kuris atrakintų jauno žmogaus aistrą. Geriausia pradėti nuo sportinių veiklų, tokių kaip mūsų organizuojamos aikido arba ekstremalaus sporto treniruotės – jos padeda išsijudinti, lengviau vyksta bendravimas. Paprastesnis būdas yra tiesiog konsultacijos su jaunimo darbuotoju, tačiau tam reikia žymiai daugiau laiko ir kantrybės. Pagrindinė mūsų užduotis yra suteikti sąlygas jaunam žmogui išbandyti save ir panaikinti kliūtis, kurios jam trukdo jaustis laisvu visuomenės nariu“, – pažymi centro direktorius.
AUK centras dalyvauja viename didžiausių jaunimo projektų „JUNGTYS“, kuriuo iki 2028 m. siekiama įtraukti net 8 tūkst. jaunų žmonių visoje Lietuvoje.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Vaivorykštės” gimnazijos nuotr.
