LMS Gargždų padalinio pirmininkė: tikslas buvo surinkti gerą komandą
LMS Gargždų padalinio pirmininkė Berta BOČKUTĖ, įveikusi pradines baimes dėl savo trūkstamų kompetencijų, dabar savo veikloje jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Pakalbėjome su jaunimo lydere apie pradžią Lietuvos moksleivių sąjungoje, baimes, kurias išsklaidė laikas ir darbai, bei sunkumus, kurie iškyla komandų vadovams.
– Kas pastūmėjo įstoti į Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinį? (toliau – LMS Gargždų padalinys)
– Lietuvos moksleivių sąjungoje Gargždų padalinyje pradėjau darbus nuo narės pareigų. Tai reiškia, kad ugdymo įstaigos, kurią lankau (Vėžaičių pagrindinė mokykla), mokinių taryba delegavo mane kaip mokyklos atstovę LMS’e. Kandidatuoti į pirmininkes pastūmėjo mano draugė, dabartinė LMS Gargždų padalinio vicepirmininkė Rugilė.
– Ar reikėjo daug drąsos kandidatuojant į LMS Gargždų padalinio pirmininkus?
– Tikrai taip! Turėjau baimę, kad mano kompetencija bus nepakankama. Galvojau, jog nepavyks atlaikyti spaudimo tokiose pareigose, tačiau darbams įpusėjus supratau, kad esu tinkamoje vietoje.
– Kas sunkiausia būnant komandos kapitonu?
– Man, kaip pirmininkei, bet manau ir kitiems sunkiausia yra motyvuoti savanorius. Aš turiu juos įtikinti, kad jie gali!.. Nesvarbu, kokią sunkią užduotį priskirčiau, turiu motyvuoti tol, kol supras, kad ir kaip „baisiai“ skambėtų laukiantis darbas, jiems vis tiek jis pavyks.
– Kokie tikslai ateityje LMS’e?
– Vienas iš artimesnių – suorganizuoti jau tradicija tapusį renginį – jaunimo konferenciją. Tai didelis renginys, kuomet moksleiviai iš viso rajono ir Klaipėdos miesto turi įvairius mokymus su lektoriais, taip plėsdami savo žinias. Taip pat planuoju rengti mokymus padalinio savanoriams. Žinoma, visada turiu ir dar vieną tikslą – didinti ne tik komandos kompetenciją, bet ir savanorių skaičių.
– Pažvelkime į tolimą ateitį. Kur save matai po 10 metų?
– Prisipažinsiu – nežinau, nes pastebėjau, kad mano gyvenimas gali būti labai spontaniškas. Tačiau norėčiau, kad ir tolimesnis mano gyvenimo kelias klostytųsi su savanorystėmis, renginių organizavimais, bendravimu su žmonėmis.
– Jeigu atsuktum laiką atgal, ką keistum? Kodėl?
– Negaliu pasakyti, kad esu padariusi tokių klaidų, dėl kurių norėčiau ką nors keisti, bet manau, kad būčiau norėjusi anksčiau sužinoti, jog mano vieta būtent savanorystėje.
– Kokie svarbiausi tikslai, darbai šioje Tavo kadencijoje jau įgyvendinti? O kas dar nepavyko?
– Pats didžiausias tikslas buvo surinkti gerą komandą. Galiu pasidžiaugti – man pavyko! O iš siekiamybių ir ateities tikslų, kaip jau minėjau, laukia nemažas renginys, noriu plėsti komandos kompetenciją bei pačią komandą. Svajoju apie dvidešimties savanorių komandą, dabar esame devyni. Jei lyginsime LMS Gargždų padalinį su kitais Lietuvos LMS padaliniais, tai esame vieni iš mažiausių. Konkuruojame tik su mažais miesteliais, kurie būtent ir atstovauja miesteliui, o ne visam rajonui kaip mes. Esame nedidelė komanda, bet kad ir ką beorganizuotume, kokybė tikrai garantuota. Turiu žmonių, kurie nebijo darbo, ir, žinoma, pati prisiimu didelę atsakomybę.
– Tavo nuomone, ar Gargždų jaunimas yra pakankamai aktyvus? Ko galbūt trūksta, kad jaunimo veiklumas būtų labiau ryškus?
– Tie jaunuoliai, kurie nuo pat mažens buvo įtraukti į klasės veiklas ar patys rinkosi savanorystę, natūraliai yra aktyvesni. Tie, kurie lieka šešėlyje arba turi kitų prioritetų, pavyzdžiui, gerus mokymosi rezultatus, pasižymi mažesniu aktyvumu. Teigti, kad Gargždų jaunimas yra visiškai neaktyvus, būtų neteisinga. Galėčiau pasakyti, kad Gargždų jaunimo aktyvumas laikosi per vidurį. Visada yra kur tobulėti – ne išimtis ir aktyvumas.
Kalbėjosi Lukas RUMŠAS
Autoriaus nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
