Klaipėdos rajono jaunimo tyrimai padeda planuojant prevenciją ir užimtumą
Klaipėdos rajone atliekami įvairūs jaunimo tyrimai apima aktualias temas, pavyzdžiui, jaunimo poreikius, nuomonę apie jaunimo politiką, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Tyrimai bei apklausos atliekami rajono savivaldybės užsakymu ir siekiant gauti informaciją, kuri padėtų rengti efektyvesnes jaunimo politikos programas. Svarbiausi tyrimai apima 14-29 metų amžiaus grupę, o rezultatai naudojami strategijų ir veiksmų planų rengimui.
Tyrimų kryptys
Klaipėdos rajone numatytos kelios pagrindinės tyrimų kryptys. Pirmiausia, kokie yra jaunimo poreikiai ir jų nuomonė. Tam pasitelkiamos apklausos, kuriose vertinami jaunimo lūkesčiai ir požiūris apie esamą situaciją rajone. Dėmesio centre yra ir ypač aktuali nūdienos tema – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Šiai sričiai itin reikalingi specifiniai tyrimai, atliekami siekiant suprasti ir spręsti šią problemą tarp jaunimo. Dar viena aktuali tyrimų kryptis yra jaunimo politikos vertinimas: analizės, skirtos įvertinti jaunimo politikos įgyvendinimo kokybę ir kryptis.
Šiais metais du tyrimai turėjo itin platų atgarsį ne tik Klaipėdos rajone. Pirmą kartą Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu buvo atliktas Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp rajono mokinių.
Tyrimas vyko nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. liepos mėnesio, jo metu analizuota ne tik, ar vaikai vartoja, bet ir kokius narkotikus ar preparatus yra bandę, kiek kartų, kokiais motyvais.
Antrasis itin aktualus tyrimas, kurį atliko Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, nagrinėjo jaunimo sveikatos ir gyvensenos pokyčius.
Ištirti sveikatos ir gyvensenos pokyčiai
Optimistiškai nuteikia tai, kad Visuomenės sveikatos biuro tyrime atskleista, kad 2025 m. pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybėje 14–29 m. amžiaus gyventojai sudarė 16,7 proc. visų gyventojų, tai šiek tiek lenkia Lietuvos rodiklį – 16,2 proc. Tačiau neramina tai, kad per 10 pastarųjų metų rajono savivaldybės jaunimo skaičius sumažėjo nuo 20,7 proc. iki 16,7 proc.
Klaipėdos rajono savivaldybėje jauni vyrai sudaro nežymiai didesnę jaunimo dalį nei moterys. 2024 m. jauni vyrai sudarė 52,2 proc. viso jaunimo, jaunos moterys – 47,8 proc. Klaipėdos rajono savivaldybėje kaime gyvenantis jaunimas sudarė didesnę jaunimo dalį nei mieste gyvenantis. 2024 m. kaime gyvenantis jaunimas sudarė 76,7 proc. viso jaunimo, mieste gyvenantis – 23,3 proc. Per paskutinius penkerius metus Klaipėdos rajono savivaldybėje jaunimo amžiaus grupėje daugiausia gyventojų skaičius padidėjo 29 m. ir nuo 15 m. iki 17 m. amžiaus grupėse. Labiausiai gyventojų skaičius sumažėjo 22 m. amžiaus asmenų grupėje. Galbūt tai yra susiję su studijų, darbo pasirinkimu Lietuvos didmiesčiuose ar užsienyje.
Per paskutinius penkerius metus, palyginti su 2019 m., 2024 metais Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais sumažėjo nuo 47,1 iki 41,7 atvejų 1000 gyventojų. Daugiausiai ligotumo atvejų jaunimo amžiaus grupėje nustatyta dėl protinio atsilikimo ir psichologinės raidos sutrikimų, dėl nuotaikos (afektinių) sutrikimų, dėl depresijos. COVID-19 pandemijos laikotarpiu padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimo atvejų.
2024 m. 37 asmenims, kurių amžius yra nuo 14 m. iki 29 m., buvo diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos ir daugiau diagnozuota 25–29 m. amžiaus jaunimui. Palyginus prieš 5 metus, 2024 m. 14–29 m. jaunimo, kuriems diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius nepakitęs.
2024 m. Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo amžiaus grupėje registruoti 8 dirbtinių abortų atvejai nuo 18 iki 29 m. amžiaus grupėje*, 2023 m. šioje amžiaus grupėje – 12 dirbtinių abortų atvejų. 2022–2023 m. 15–17 m. paauglių gimdymų atvejų neregistruota.
Analizuojant paskutinių penkerių metų laikotarpį, nebuvo registruota Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo mirčių dėl priežasčių susijusių su narkotikų vartojimu. 2023 m. ir 2024 m. per metus užregistruota po 1 mirties atvejį dėl priežasčių susijusių su alkoholio vartojimu.
Pirmą kartą – mokslininkų parengta ataskaita
Gargždų kultūros centre plačiajai auditorijai pirmąkart buvo pristatytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkų – doc. dr. Aušros Pocienės ir doc. dr. Mindaugo Lankausko parengta ataskaita apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą ir motyvus tarp Klaipėdos rajono mokinių. Studija atskleidė, kad didžioji dalis Klaipėdos rajono moksleivių nėra vartoję nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia – jaunimo aplinkoje išlieka rizikos veiksniai, kurių prevencija neįmanoma be šeimos įsitraukimo.
Tyrimas buvo vykdomas nuo pernai metų gruodžio iki šių metų liepos mėnesio, o jame dalyvavo daugiau nei 1600 dvylikos−devyniolikos metų amžiaus mokinių iš 12 rajono mokyklų.
Tyrimo duomenimis, daugiau kaip 90 proc. moksleivių niekada nevartojo nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų. Vis dėlto tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai tarp mokinių pabandomos medžiagos yra „snusas“ (kramtomas tabakas), vaistai, vartojami be gydytojo paskyrimo, ir kanapės. Bent kartą jų pabandė nuo 9 iki 15 proc. apklaustųjų.
Alkoholis ir tabako gaminiai išlieka labiausiai paplitę – juos bent kartą gyvenime vartojo beveik pusė mokinių. Tuo tarpu ypač pavojingų narkotikų (kokaino, ketamino, sintetinių kanapių ir amfetamino) vartojimas labai minimalus ir kai kuriais atvejais net nulinis. Tuo Klaipėdos rajonas skiriasi nuo kitų didžiųjų miestų, kur ypač dideles priklausomybes ir žalą sveikatai keliantys narkotikai vartojami kur kas daugiau. Ataskaitoje pabrėžiama, kad jaunimas supranta narkotikų žalą sveikatai, tačiau alkoholio ir tabako vartojimas jiems atrodo mažiau pavojingas.
Jaunuolių didesnė tolerancija alkoholio vartojimui ir rūkymui pasireiškia ir tuo, kad suaugusiųjų rūkymą ir alkoholio vartojimą jie vertina atlaidžiau: kaip neigiamą, bet ne itin blogą dalyką. Pasak mokslininkų, galima daryti prielaidą, kad didesnė tolerancija gali būti dėl to, kad jaunuoliai su rūkymu ar alkoholio vartojimu savo artimoje aplinkoje susiduria gerokai dažniau nei su nelegalių medžiagų vartojimu.Įdomu tai, kad dauguma jaunuolių jaustų gėdą, jei apie jų vartojimą sužinotų tėvai ar mokytojai, nors trečdalis pripažįsta, kad narkotikų įsigyti būtų nesunku.Tyrimas atskleidė, kad psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai gaunamos ne mokyklos aplinkoje. Galimai taip yra todėl, kad mokyklos kontroliuoja savo teritorijas.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dažniau siejamas su prastesniais akademiniais pasiekimais. Moksleiviai dažnai nurodo, kad vartoja norėdami įveikti nerimą, įtampą ar pabėgti nuo realybės. Tad susidaro uždaras ratas: prastai besimokantys jaučia spaudimą iš mokytojų, kartais iš tėvų. Šis nerimas gali pastūmėti link medžiagų vartojimo, nes pagrindinė moksleivių įvardijama priežastis, kodėl vartojamos medžiagos, yra jų poveikis padėti įveikti blogas emocijas
Diskusijose dalyvavę pedagogai, socialiniai darbuotojai atkreipė dėmesį, kad ir tėvai turi didelę įtaką jaunuolių pasirinkimams – kuo daugiau jie domisi vaikų kasdienybe, tuo mažesnė tikimybė, kad šie vartos narkotines medžiagas. Tėvo ir mamos (globėjo ar globėjos) vaidmuo yra ypač reikšmingas, kai jaunuoliai susiduria su sunkumais gyvenime, todėl labai svarbu, kad jų santykiai būtų grįsti atvirumu ir pasitikėjimu. Labai svarbu, kad šeimoje jaunuolis pirmiausiai sulauktų pagalbos, o ne tik draudimus ir griežtą kontrolę bei spaudimą dėl mokymosi rezultatų. Pernelyg didelė (negatyvi) kontrolė ir spaudimas gali paskatinti moksleivius vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
Visgi šis Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Klaipėdos rajono jaunimas nėra linkęs masiškai vartoti narkotikų, tačiau riziką kelia alkoholio ir tabako toleravimas, vaistų prieinamumas namuose, pervargimas ir prasmingo laisvalaikio stoka. Prevencijos sėkmė priklausys nuo bendrų šeimos, mokyklos ir savivaldybės pastangų.
Ataskaitos išvados dabar jau yra pagrindas Klaipėdos rajono savivaldybei ir mokykloms, planuojant prevencines priemones bei jaunimo užimtumo programas. Manoma, kad Klaipėdos rajono parodytas pavyzdys – pasitelkti tyrimams VU mokslininkus – galėtų būti pozityvus stimulas tokią praktiką taikyti visoje Lietuvoje.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės ir Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr. Gargždų kultūros centre savivaldos atstovams, pedagogams, socialiniams darbuotojams, psichologams, vietos žiniasklaidai buvo pristatyta Vilniaus universiteto mokslininkų parengta ataskaita apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą ir motyvus tarp Klaipėdos rajono mokinių.
