Kam milijonai, o kam tik našta
Labai neramu, kad štai jau nuo liepos pradžios daugeliui mūsų sąskaitos už elektrą ir dujas išaugs, o labiausiai tai pajus dujų, kurių kaina kai kam kils iki 50 proc., vartotojai. Dėl ko viskas brangsta, paaiškinimai vis tie patys: pasaulinės rinkos įtaka. O ar tikrai nebuvo galimybių kainų augimą pristabdyti?
Štai per Lietuvos radiją girdėjau anksčiau buvusio energetikos ministro A. Sekmoko komentarą, jog tokia situacija dėl itin padidėjusių kainų yra beprecedentė. Jo prisiminimu, didžiausias iki šiol stebėtas kainų augimas buvo uždarius Ignalinos atominę – elektros kainos tuomet pakilo 30 proc. Tai buvo didžiulis smūgis rinkai ir visuomenės įsivaizdavimui apie rinką. A. Sekmokas taip pat sakė, kad toks 50 proc. kainų augimas rodo, kad Vyriausybė visiškai nusišalina nuo kainų politikos ir paleidžia ne laisvą, bet laukinę rinką. Man įsiminė buvusio ministro mintis apie tai, kad „turėtume visų pirma pasižiūrėti į tai, kokie išlieka pelnai energetikos įmonių, ir ką Vyriausybė daro, tai ima dividendus, pakankamai didelius, skaičiuojamus milijonais. Tuo tarpu vartotojams ši našta uždedama.“ Štai prisimenamas pavyzdys, kad „Ignitis grupė“ kovą skelbė, jog už praėjusius 2020-uosius metus išmokės 85 mln. eurų dividendų!
Praėjusią savaitę paskelbta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų pradžios minimalią mėnesinę algą didinti iki 703 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį iki 4,3 euro. Tačiau tai labai vargana priemonė padėti: juk mokėti žvėriškas dujų, elektros kainas reikės jau dabar, o minimalųjį atlygį kels tik nuo kitų metų. Toks algų didėjimas – katino ašaros palyginti su tuo, kiek dabar kyla maisto produktų, įvairių paslaugų kainos.
Donatas NORVILAS
