Karalių valgomų ikrų gimtine tapo Kvietiniai

Naująją įmonę „Nortomas“ pašventino Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas. Oficialų atidarymą paskelbė bendrovės akcininkai, žuvininkus vienijančios asociacijos, Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai.

 

Vakar Kvietinių kaime oficialiai atidaryta didžiausia Lietuvoje žuvų auginimo uždarose akvakultūros sistemose UAB „Nortomas“. Kaime užaugintos žuvys bus vežamos į Latviją, kur iš jų ruošiamasi išgauti juoduosius ikrus. Investuotojai patikino, kad šie būsiantys skaniausi pasaulyje. 3 mln. litų (0,87 mln. Eur) atsiėjusį verslą rėmė Europos Sąjunga. Užmojis žuvį auginti uždarose sistemose vadinamas grąžinama skola gamtai, mat vandens telkiniuose gyvybė nyksta, o žmonių apetitas žuviai tik auga.

„Latvijos įmonės „Mottra“ prekės ženklas žinomas visame pasaulyje. Juoduosius eršketų ikrus įmonė eksportuoja į JAV, Japoniją, Jungtinę Karalystę, kitas šalis. „Mottra“ ikrus valgo net Anglijos karališkoji šeima, taigi jau po kelerių metų žuvis šiems ikrams bus vežama iš Kvietinių. „Nortomas“ yra oficiali „Mottra“ produkcijos atstovė ir platintoja.Plėsis trigubai

UAB „Nortomas“ Kvietiniuose įsikūrė buvusių fermų teritorijoje. To paties pavadinimo įmonę anksčiau valdė kvietiniškis, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Pranas Norvilas. Jis pirmasis užsimojo pasinaudoti ES parama ir laimėjo Europos žuvininkystės fondui teiktą projektą. Visgi įvertinęs verslo sudėtingumą jis prieš porą metų įmonę pardavė ir projektą įgyvendinti patikėjo lat­viams – vienai didžiausių žuvų auginimo ir perdirbimo įmonei SIA „Mottra“. „Nortomo“ akcijų paketą ši latvio Sergejs Tračuks vadovaujama įmonė dalijasi su verslininku Algirdu Cegelsku bei praėjusią savaitę žuvusio politiko Vytauto Galvono paveldėtojais. Įmonės direktoriumi paskirtas Tomas Legačinskas.

3 mln. litų kainavusias investicijas 60 proc. dengs ES, 40 proc. – akcininkai. Šiuo metu 80 proc. lėšų investuota būtent iš privataus kapitalo ir laukiama pervedamos paramos.

30×30 metrų pastate įrengti keturi 150 m³ betoniniai baseinai žuvims auginti, tačiau per kelerius metus numatoma veiklą plėsti ir įrengti net 32 tokius baseinus. Pastato ilgis sieks 100 metrų.

Dabar „Nortome“ sukurta 11 darbo vietų, iš kurių dviejose įdarbinti vietiniai gyventojai. Dar keli nekvalifikuoti vietiniai darbininkai samdomi statybų darbams. Anot savininkų, nors veikla plati, žmonių pagalbos reikia minimaliai – žuvimis rūpinsis vos keli akvakultūros specialistai. Neatmetama, kad įgyvendinus projektą darbuotojų mažės.

Augs trejus metus

„Nortomo“ direktorius T. Legačinskas pasakojo, kad iš pradžių Kvietiniuose planuota auginti upėtakius ir eršketus, tačiau upėtakiais rinką jau užėmė Lenkija. Dėl to iš Klaipėdos rajono į Latviją juodųjų ikrų gamybai keliaus tik eršketai. Kol ikrai taps tinkami išgauti, žuvis turi augti iki 3 metų. Dėl to greito projekto atsiperkamumo nelaukiama. Pirmaisiais metais Kvietiniuose planuojama užauginti iki 15 t eršketų, vėliau – apie 30 t.

T. Legačinskas ramino, esą kaimo ramybė drumsčiama nebus. Maistą žuvims vilkikas turėtų atvežti kartą per dvi savaites, o žuvies išvežimas išvis numatomas tik kas kelerius metus. Blogas kvapas iš šių fermų esą irgi nesklis.

Kvietinių kaimo bendruomenės pirmininkas Rolandas Bernotas taip pat viliasi, kad verslininkai problemų nesudarys. „Su bendruomene nebuvo kalbėta, matyt, to nenumato įstatymai. Bent jau aš iš gyventojų priekaištų kol kas irgi negirdėjau. Džiaugiamės, kad kaime kuriamas verslas, nes šios fermos buvo apleistos. Neramu tik dėl to, kad dėl didesnio mašinų srauto gali kentėti kelias. Jau kurį laiką Savivaldybėje aiškiname, kad labai nesaugi pagrindinio kelio įkalnė, reikėtų sutvarkyti kelkraščius. Jeigu bus problemų, reikės apie tai kalbėti garsiau“, – sakė R. Bernotas.

Žuvies ateitį mato po stogu

Šiuo metu 70 proc. žuvies yra pagaunama, o 30 proc. išauginama akvakultūros ūkiuose. Planuojama, kad per dešimtmetį ši proporcija apsivers, ir uždarose patalpose auginama žuvis ims vyrauti ant mūsų stalo.

Akvakultūros ūkių plėtrą Lietuvoje inicijuoja į Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociaciją (LŽPAA) susivieniję žuvininkai – 42 juridiniai ir fiziniai asmenys. „Nortomas“ tapo 28-ąja įmone Lietuvoje, auginančia žuvis uždarose akvakultūros sistemose. Iki 2020 m. šalyje planuojama pastatyti 34 tokio tipo įmones, kurių metinis pajėgumas leistų užauginti apie 3 550–9 500 tonų žuvų. Šiuo metu Kupiškio rajone ruošiami dešimteriopai didesni žuvų auginimo plotai nei Kvietiniuose. Anot LŽPAA prezidento Leono Kerosieriaus, 90 mln. litų (26 mln. Eur) kainuosiantys minėti 34 projektai – nykštukiniai Europos kontekste.

Visgi viliamasi, kad besiplečiantys žuvų augintojai sugebės patenkinti žuvies poreikį – mokslininkų skaičiavimu per metus žmogus turėtų suvalgyti 22 kg žuvies ar jos produktų, tačiau lietuvių įveikiama norma – 13 kg. Juodųjų eršketų ikrų „Nortomo“ atidarymo šventėje ragavo LR žemės ūkio ministerijos atstovai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė ir Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, vietos bendruomenės, taip pat rangovų ir kt. atstovai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių