Keisti miestelį pasiruošę plikiškiai tikisi paramos

„Bangoje“ pasakojome, kad Plikių miestelio gyventojai laukia nesulaukia permainų, kurios pakeistų jo veidą, aplinką, kad būtų gražu ir patogu čia gyventi. Neseniai elektroninį laiškelį atsiuntusi emigrantė Sonata Jokšienė išliejo nusivylimą, jog po kelerių metų grįžusi iš užsienio nerado jokių permainų.

Bet kas turėtų keisti miestelio, esančio patogioje geografiniu atžvilgiu vietoje – tarp Gargždų, Kretingos ir Klaipėdos, aplinką? Plikiškiai susigriebė, kad tai gali padaryti tik patys. Iniciatyvieji žadina bendruomenę bendrai veiklai.

Atgaivino bendruomenę

Plikių bendruomenė porą metų snūduriavo. Bet seniūnaite išrinkta Audronė Vaičiulienė, Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos direktorė, ėmė raginti plikiškius imtis veiklos, nes niekas už juos nepadarys to, ko reikia savo miesteliui.

Taigi susirinko iniciatyvūs žmonės tartis, ką daryti. Seniūnaitė apsidžiaugė, kad atsirado norinčiųjų keisti miestelį. Vilma Trakienė pasiteiravo, kaip įstoti į bendruomenę. „Juk reikia kažką keisti, galvoti, ką savo pastangomis galime padaryti – auga mūsų vaikai“, – kalbėjo Vilma, trijų atžalų mama.

Jai pritarė Milda Petrulienė, kurios šeimoje – sūnus ir dukrelė. Plikiškiams rūpi jų vaikų ateitis.

Plikiuose nemažai jaunų šeimų. Mokykloje mokosi 126 mokiniai. Pasak direktorės, jau 5 metai šis skaičius stabilus. Priešmokyklinėje grupėje – 9 vaikai. O darželį lanko 28. Bet, pasak A. Vaičiulienės, dalis tėvų savo atžalas veža į ugdymo įstaigas miestuose, kuriuose jie dirba. O Jokūbavo pašonėje gyvenančios šeimos vaikus leidžia ten mokytis.

„Mūsų miesteliui trūksta patrauklumo – jis neturi savo veido“, – kalbėjo Plikių bendruomenės pirmininkas Jonas Jackus. Jis šyptelėjo, kad į susirinkimą atėjęs tik pasiklausyti, bet ėmė ir išrinko vadovauti. Šiame miestelyje 8 metus gyvenantis verslininkas suvokia, kad norint kažką pakeisti, reikia patiems daryti. Taigi bendruomenę perregistravo ir tarybos nariai jau dėlioja prioritetus, ką pirmiausia daryti. Prieš kelias savaites savo problemas aptarė su Kretingalės seniūnijos seniūnu Vytautu Gūžu.

Išsaugoti istorinį pastatą

Pasak pašnekovų, miestelis plečiasi, daugėja gyventojų. Naujakuriai kuriasi Plikiuose ir aplinkui – netruks susijungti su Klaipėda. Plikiškiai stebėjosi, kaip per porą mėnesių netoliese išdygo trijų namų pamatai ir jau kyla sienos. „Plikiuose nekilnojamasis turtas turi vertę“, – sakė seniūnaitė.

Čia veikia keliolika verslo įmonių – stambesnių ir mažesnių. Plikiškiai pasakojo, kad moderni sulčių spaudykla šį rudenį dirbo iki vėlumos.

A. Vaičiulienė ir kiti iniciatoriai susirūpinę, kaip suremontuoti bendruomenės namus – vietinės reikšmės kultūros paveldo objektą. Kadaise buvusių globos namų pastatų kompleksas perduotas pagal panaudos sutartį.

Plikiuose gyvenantis buvęs mokytojas Antanas Ūsas, besidomintis Klaipėdos krašto istorija, pasakojo, jog 1926 m. čia buvo įkurti globos namai, o vėliau – pasienio policija. Kieme stovintis pastatas buvo skirtas arkliams. Pokariu vėl keitėsi paskirtis. Didžiajame pastate veikė progimnazija, netgi vidurine mokykla tapusi, pasak A. Ūso, dvi abiturientų laidos išleistos. Šioje mokykloje mokėsi ir žinoma šalies dailininkė Ieva Labutytė. Taigi šie pastatai – Plikių istorijos dalelė, kurią nori išsaugoti iniciatyvūs miestelio gyventojai. „Pastatai sumūryti iš tvirtų vokiškų plytų – gražus fasadas, tačiau kelerius metus tuščios, neprižiūrimos patalpos nyksta, lūžta grindys, – kalbėjo J. Jackus. – Graudu žvelgiant į seną kultūros paveldo objektą, uždengtą šiferio stogu.“

Taigi pirmoji užduotis – sutvarkyti bendruomenės pastatus. Kiek čia erd­vės… Plikiškiai svajoja įkurti miestelio muziejų, apie veiklas, kurių galėtų imtis renovavus patalpas. „Reikia rašyti projektą, kad gautume europinį finansavimą. Nors esame pavėlavę“, – apgailestavo J. Jackus.

Sieks įgyvendinti svajones

„Mūsų miestelis nefunkcionalus – pėsčiajam ar dviratininkui palei pagrindinę gatvę nesaugu jį pereiti“, – kalbėjo plikiškiai. J. Jackus sakė matęs, kaip mokytojos, auklėtojos lydėjo vaikus, kad šie gatvę pereitų saugiai.

Tėvai, kurių vaikai lanko ikimokyk­linio ugdymo grupę prie Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos, labai susirūpinę, nes ši įstaiga neaptverta. „Vienas išėjimas iš darželio – tiesiai į gatvę. Iki jos – 5 metrai. Didžiulė atsakomybė auklėtojoms išsivedus vaikus į kiemą, – kalbėjo A. Vaičiulienė. – Antrą kartą teikėme prašymą rajono Savivaldybei, kad 2015 m. biudžete numatytų lėšų tvorai ir darželio renovacijai.“

Jai pritarusios V. Trakienė ir M. Petrulienė taip pat apgailestavo, kad čia nėra vaikų žaidimų aikštelės. „Tėvai talkino ne tik tvarkant ugdymo įstaigos patalpas – buvo sukalę ir smėlio dėžę“, – pasakojo bendruomenės narės.

Plikiškiai pastebėjo, jog miestelis neturi savo veido. „Reikia suformuoti centrą. Tinkamiausia erdvė – prie kultūros namų. Sutvarkius ji taptų jauki žmonių susibūrimo vieta“, – įsitikinęs J. Jackus.

„Daug svajonių ir mažai galimybių“, – ištarė A. Vaičiulienė.

„Bjauriausia, kad visi dirba tik už pinigus“, – pridūrė J. Jackus. M. Petrulienė kalbėjo, jog žmonės skuba kritikuoti, bet patys padėti nenori. A. Vaičiulienės nuomone, jie nenori įsipareigoti.

Visgi J. Jackus viliasi, jog bendruomenei pradėjus dirbti, į jos veiklą įsijungs ir daugiau gyventojų, verslininkų. Ir Plikiai taps vienu patraukliausių miestelių rajone.