Klaipėdos krašto metams – padėkos ir Mažosios Lietuvos vėliavos
Praėjusiais metais minėjome prieš 100 metų įvykusį istorinį įvykį: 1923 m. sausio 15-ąją, Klaipėdos sukilėliai, padedami Lietuvos kariškių, perėmė krašto valdymą į savo rankas. Taip buvo suvienytos Didžioji ir Mažoji Lietuvos. Netrukus po sukilimo tarptautinė bendruomenė oficialiai pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvos Respublikos dalimi. Atmintinais metais Klaipėdos rajone buvo numatyta daug įvairių renginių svarbios datos proga.
Šiemet sausio 15-ąją bus tęsiama tradicija padėkoti kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą rajono žmonėms. 18 val. Drevernos kultūros namuose apdovanojant vyks iškilminga ceremonija.
Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyrius išsamiai informuoja apie tai, kokie renginiai vyko pernai minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį.
PRIEKULĖS KULTŪROS CENTRAS
Padėkos ceremonija kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą
Minint istorinį Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva šimtmetį, šios datos išvakarėse Priekulėje duotas startas Klaipėdos krašto metams – iškilmingos ceremonijos metu kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą pirmą kartą istorijoje įteiktos Mažosios Lietuvos vėliavos.
Nuskambėjus neoficialiam Mažosios Lietuvos himnui, kurį atliko Priekulės kultūros centro jungtinis kolektyvų choras, istorinės etnografinio regiono vėliavos scenoje suplevėsavo visų vienuolikos rajono seniūnijų seniūnų rankose. Už Klaipėdos krašto istorijos tyrinėjimą, kultūros puoselėjimą ir sklaidą jos taip pat įteiktos ir profesoriui Domui Kaunui, priekuliškei rašytojai Editai Barauskienei, kultūros darbuotojai, dreverniškei Virginai Asnauskienei ir istorikei, humanitarinių mokslų daktarei Silvai Pocytei.
Dar viena vėliava parvežta į Gargždus. Sausio 15 d., minint tikrąją 1923 metų sausio sukilimo datą, simboliškai Mažosios Lietuvos krašto vėliava buvo pakelta prie buvusio Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pasienio punkto, kur šiandien yra įkurtas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras.
Vasario 16 -oji
1918-aisiais suskambėjęs laisvės varpas primena apie lemtingą posūkį valstybingumo link, simbolizuojantį mūsų Tautos stiprybę ir pilietiškumą. Vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo diena Priekulėje ,,Dievas kurdamas Lietuvą, į dalis jos nedalino“: vyko iškilminga eisena, kurioje dalyvavo LŠS Vakarų Jūros šaulių 3-iosios rinktinės 311 Priekulės Vėtros kuopos. Koncertavo jaunieji priekuliškiai Milėja Bičkaitytė ir Ainius Penkauskas. Sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, LŠS Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas atsargos majoras Rolandas Lukšas, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Priekulės seniūnijos seniūnė Daivą Bliūdžiuvienė, Priekulės kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė. Šventę vainikavo Priekulės Ernsto Vicherto teatras Įvyko premjera – specialiai Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui sukurta meninė kompozicija pagal J. Marcinkevičiaus poemą „Donelaitis“. Režisierius – Donatas Savickis, muzikos autorius – Donatas Bielkauskas, kostiumų dizainerė – Renata Bružaitė–Kutkė.
Vilhelmo teatrų festivalis
Jau antrą kartą įvyko Vilhelmo teatrų festivalis. Šį kartą dėmesys – pačiam Karaliaus Vilhelmo kanalui ir dedikacijai Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui. Žmonės pirmą kartą buvo kviečiami pažinti kanalą per meninę prizmę. Kanalo krantuose ir aplink kanalą esančiose vietose vyko trupių, menininkų pasirodymai, kurie susijungė į vieną bendrą meninį vyksmą „Tėkmės“. Žiūrovai buvo kviečiami pažinti kanalo istoriją ir jį supančią gamtą per meninį vyksmą plaukiant laivais.
Šiemet festivalio organizatoriai kvietė žiūrovus stabtelėti ir vėl prisijungti prie to, kas tikra, pajusti ir tapti nenutrūkstančio, gydančio, priimančio tekėjimo dalimi. Gamta niekada nemeluoja, niekada neapsimetinėja, ji visada tikra. Žvelgdami į vandenį, sustabdę save akimirkoje, turėjome dovaną prisijungti prie to, kas tikra. Vandens judėjimas, tėkmė, primena mums gyvenimo esmę ir kaitą. Buvome už mus didesnėje begalinėje tėkmėje, jungiančioje mus su viskuo, ką galime suvokti, ir kas yra už mūsų pažinimo ribų. Sujungė mus su dabartimi ir amžinybe. Su tuo, ką regime, ir ką galime tik pajusti. Sujungė mus su daugybe pasaulio tėkmių – įvairiais sluoksniais, įvairiais lygmenimis, pavidalais, formomis. Mumyse yra lašas pasaulio upės ir mes esame lašas pasaulio upėje. Buvome vienis.
Išklausę valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojos Gražinos Banienės pasakojimų, festivalio svečiai sužinojo, jog dar XIX a. pabaigoje vykusios Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadinto kanalo statybos truko dešimtmetį. Net 25–27 kilometrų ilgio, 28–30 metrų pločio kanalą kasė vietos gyventojai, o paskutiniaisiais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus, buvo atsiųsti ir prancūzų karo belaisviai. Kanalu norėta apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose, be to, palengvinti susisiekimą. Aukso gysla, prasidedanti prie Lankupių kaimo, pasibaigianti Klaipėdos uosto Malkų įlankoje, daugeliui tapo vieta, kurioje galima gauti darbą, kitiems – didesnį pelną. Greta to liudijanti ir apie sunkiomis darbo sąlygomis rankomis kanalą kasusių prancūzų belaisvių žūtis. Šiuo metu kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa, pramoginės žvejybos vieta.
Vilhelmo teatrų festivalio organizatorius – Priekulės kultūros centras, renginio režisierius – Donatas Savickis, dramaturgė – Virginija Rimkaitė. Festivalyje žiūrovai išvydo Agnės Jablonskytės ir Aušros Bakanaitės kurtas dekoracijas. Programoje pasirodė 7 teatrų trupės: šokio teatras „Judesio erdvė“, teatras „Artyn“, šiuolaikinio šokio menininkių Dovilės Binkauskaitės ir Ingos Kuznecovos duetas, „Apeirono“ teatras, legendiniai Priekulės Ernsto Vicherto teatro briedžiai, prie kurių prisijungė ir Priekulės jaunimas, kurie visus sužavėjo gervių šokiu, ryškiausias uostamiesčio teatralas Benas Šarka, Kristina Švenčionytė ir Artūras Ustinovas. Festivalyje skambėjo kompozitorių Donato Bielkausko ir Larion‘o Dyakov‘o muzika bei Ievos Pakštytės atliekama daina pagal Virginijos Rimkaitės tekstus.
Tikime ir tikimės, jog Vilhelmo teatrų festivalis taps tradiciniu ir prioritetiniu Mažosios Lietuvos meno festivaliu.
Festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Renginių nuotraukos: https://we.tl/t-2wkPbi8PUQ
DOVILŲ ETNINĖS KULTŪROS CENTRAS
Dovilų etninės kultūros centras įgyvendino Klaipėdos rajono programos, skirtos Klaipėdos krašto metams paminėti, penkias priemones.
Elektroninis žemėlapis „Senosios Mažosios Lietuvos kapinaitės Klaipėdos rajone“ Įgyvendintas II etapas. Parengtas Agluonėnų seniūnijoje esančių Mažosios Lietuvos kapinių (14 vnt.) elektroninis žemėlapis. Žemėlapyje nurodoma: vietos koordinatės, oficialus pavadinimas, galimi alternatyvūs pavadinimai pagal senesnius administracinius suskirstymus, tarp jų ir vokiečių kalba, literatūros šaltiniai, nuoroda į Nekilnojamų vertybių registrą, fotografijos. Aprašai ir vaizdo medžiaga saugomi Dovilų etninės kultūros centro archyve.
Prieiga per internetą: https://arcg.is/14SmbC2.
Stendiniai žemėlapiai „Mažosios Lietuvos paveldas Klaipėdos rajono žemėlapyje“, skirti susipažinti su Mažosios Lietuvos teritorija (geografija), pristatyti Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektus istorinius įvykius Klaipėdos rajone. Šie stendiniai žemėlapiai tai esamų ar planuojamų edukacijų vaizdinė priemonė. Pagaminti metaliniai stendai, ant kurių atspasudinti žemėlapiai „Siaurasis geležinkelis Klaipėdos rajone“, „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos“.
Keliaujanti fotografijų ir paroda „Mažosios Lietuvos tradiciniai augalai nuo biologijos iki simbolikos“. Parodos tikslai: saugoti Mažosios Lietuvos paveldą, atskleisti Klaipėdos rajono išskirtinumą, palaikyti biologinę įvairovę. Auditorija: Klaipėdos rajono savivaldybė, biblioteka, seniūnijos, kultūros įstaigos, mokyklos, galima parodą pristatyti respublikinėse įstaigose. Buvo numatyta pristatyti apie 10 augalų, kiekvienam augalui skiriant apie 5 fotografijas (viso 50 fotografijų) rengiant parodą koncepciją keitėsi, nes numatyta spauda ant drobės nepatenkino estetinių lūkesčių, numatyta apimtis per didelė, trūko kokybiškų fotografijų. Atrinktas mažesnis kiekis fotografijų, pasirinktas didesnis fotografijų formatas ir kitoks spaudos būdas, papildomai prie fotografijų parengti tekstiniai stendai. Pagaminti fotografijų ir tekstinių stendų dublikatai, skirti vežti parodą į kitas įstaigas. Paroda pristatya Dagos šventės metu spalio 13 d. Dovilų etninės kultūros centre.
Surinkimų tradicijos atgaivinimas. Dovilų etninės kultūros centro veikla – Surinkimų tradicijos gaivinimas, skirta Klaipėdos krašto šimtemčiui paminėti, pristatytas LRT laidoje Kelias.
Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/playlist?list=PLfSZYtiIEbUp10pNFSCbsNOmtvQmtq4rn
Etnografinius lauko tyrimus „Mes ir jie“ kintanti Klaipėdos rajono gyventojų tapatybė“Dovilų etninės kultūros centras pradėjo vykdyti 2023 m. liepos mėnesį. Tyrimo rezultatai turi išliekamosios vertės liudijant, kad Mažoji Lietuva, buvęs Klaipėdos kraštas, vienas iš dviejų Klaipėdos rajono etnografinių regionų, – gyvas. Tik pradėjus tyrimą jau galima įžvelgti, kad Klaipėdos rajone, nors oficialiai egzistuoja du etnografiniai regionai, tačiau etninių tapatybių daugiau.
Prieiga per internetą:
JONO LANKUČIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA
Projekto „Gargždai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2023. Kalbos formos“ tikslas buvo tradiciškai ir šiuolaikiškai paminėti Klaipėdos krašto metus, lietuvių kalbos dienas: skatinti domėjimąsi Klaipėdos krašto istorija ir lietuvių kalba, įtraukiant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuvių bendruomenes. Labai simboliška, kad 2023 m. Lietuvių kalbos dienų sostinė buvo būtent Gargžduose, nes šie metai buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, o Gargždai,– įsikūrę šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Šioje etninių regionų sandūroje užgimė daug lietuvių kalbai nusipelniusių asmenybių, taip pat gausu įvykių, vietų, kurios žymi lietuvių kalbos saugojimą.
Seimui paskelbus 2023-uosius metus Klaipėdos krašto metais, vienas iš prioritetų teikti paraišką į VLKK konkursą tapo noras paskatinti visuomenę pažinti Klaipėdos rajoną, kurio viena pusė priklausė istorinei Mažajai Lietuvai, taip pat atskleisti šio krašto pažinimą per ypatingą rašto bei kalbos grožį. Juk kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė, tautos savimonės, vertybių išraiška. Kalboje atsispindi santykiai su kitomis tautomis, kalbomis. Čia, Gargžduose, parubežio mieste, daugiausia sutinkame ne tik bendrinę, bet ir žemaičių bei šišioniškių kalbas.
Taip pat simboliška, kad Lietuvių kalbos dienų sostinės atidarymo renginys vyko Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje. Jonas Lankutis yra išleidęs per dvidešimtį knygų, ne ką mažiau suredagavęs, parašęs per šimtą straipsnių ir studijų įvairiais literatūros klausimais. Literatūros kritikai, žurnalistai J. Lankutį gerbė už tai, kad jis savo įgytą autoritetą stengėsi naudoti lietuvių kultūros labui.
Minėdama Klaipėdos krašto metus ir Lietuvių kalbos dienas 2023 m. vasario – kovo mėn. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka suorganizavo šiuos renginius:
2023-01-16
Piešinių konkurso „Piešiu gotišką raidę“
2023-02-15
Lietuvių kalbos dienų atidarymo renginys „Kalbos formos“. Vedėjas aktorius Darius Meškauskas
Mažosios Lietuvos kūrybos momentai (skaitymai).
Klaipėdos krašto pristatymas šišioniškai (Virgina Asnauskienė).
Paskaita „Klaipėdos krašto knyga: rašto, kalbos ir tautos mokytoja“ (Edita Barauskienė).
Šokio spektaklis (specialiai Lietuvių kalbos dienų renginiam sukurta muzika (Kristijonas Lučinskas) ir Šeiko šokio teatro sukurtas spektaklis).
Kalbos formų ketvirtadieniai:
2023-02-23 Kino kalba. Filmų ciklo „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ peržiūra
2023-03-02 Muzikos kalba. Kūrybinės dirbtuvės su Regimantu Šilinsku
2023-03-09 Mirusių žodžių kalba. Patyriminė edukacija „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“ su Valdemara Butkevičiene
2023-03-16 Judesio kalba. Kūrybinės dirbtuvės su Šeiko šokio teatru
2023-03-30
Lietuvių kalbos dienų uždarymo renginys. Vedėjas aktorius Darius Meškauskas
Mažosios Lietuvos kūrybos momentai (skaitymai)
Johano Ferdinando Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ įteikimas
Šokio spektaklis (specialiai Lietuvių kalbos dienų renginiam sukurta muzika (Kristijonas Lučinskas) ir Šeiko šokio teatro sukurtas spektaklis)
Piešinių konkurso „Piešiu gotišką raidę“ parodos pristatymas ir nugalėtojų apdovanojimai.
Įžanginį ir baigiamąjį renginius papuošė Šeiko šokio teatro spektaklis „Šmukulis“, specialiai sukurtas Lietuvių kalbos dienoms. Šis šokio spektaklis apie Gargždus (kurie šventė 770 gimtadienį), čia atsispindi pasienio miesto Gargždų daugiatautiškumas, parubežio realijos, kur susipina muitininkų ir šmugelninkų likimai. Spektaklio režisierė Agnija Šeiko, scenarijų kūrė ir tekstus rašė Sondra Simana, o muziką taip pat specialiai šiam spektakliui sukūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas.
Baigiamajame renginyje buvo įteikta Johano Ferdinando Kelkio premija jaunajam publicistui. J. F. Kelkis buvo Mažosios Lietuvos pedagogas, poetas, spaudos ir raštijos darbuotojas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų, parašęs pirmuosius lietuviškus reportažus: Ir apskritai, visa J. F. Kelkio biografija liudija apie jo atsidavimą lietuvybės reikalams.
GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS
Gegužės 15 dieną Gargždų „Minijos” kino teatre įvyko spektaklio, skirto Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtas spektaklis – premjera „Upė“. Buvo pristatyti etiudai su muzikiniais intarpais apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.
Smagioje ir nuotaikingoje istorijoje apie mažosios ir Didžiosios Lietuvos gyventojus, susitinkančius prie tos pačios upės, atskleidžiami regionų skirtumai ir panašumai. Siužete vystoma, istoriniais faktais pagrįsta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos linija žvelgiant iš to meto jaunimo perspektyvos. Taip pat po etiudų spektaklio vyko filmo peržiūra apie šį istorinį įvykį, po kurio dar diskutuota apie tuometinius įvykius.
GARGŽDŲ KRAŠTO MUZIEJUS
Stalo žaidimui „Pirklio kelionė“ parengta koncepcija, klausimai, žaidimas tobulintas ir yra paruoštas leidybai. Išleisti ir pristatyti visuomenei planuojama 2024 metais. Pristatymas turėtų įvykti vykstant Europos paveldo dienoms, nes klausimų spektras apima dabartinio Klaipėdos rajono teritoriją: istorinius faktus, asmenybes, nekilnojamo kultūros paveldo objektus ir t.t.
KLAIPĖDOS RAJONO TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, bendradarbiaudamas su Gargždų krašto muziejumi, Dovilų etninės kultūros centru, sukūrė turistinį–kultūrinį maršrutą „Gyvenimas etnografinių regionų paribyje“. Šį maršrutą sudaro 12 atrinktų objektų, labiausiai susijusių su buvusiu pasieniu, kurio buvimas per ilgus šimtmečius lėmė Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų susiformavimą. Vakarinė Klaipėdos rajono dalis priklauso Mažajai Lietuvai, o rytinė – Žemaitijai.
Maršrutas sudarytas taip, kad tiek gidas, tiek pavienis turistas pagal objektų sąrašą, maršrutą gali susidėlioti savarankiškai ir pagal poreikį lankyti visus objektus ar tik kelis pasirinktus.
Klaipėdos rajonas patenka į dviejų gana skirtingą politinę, ekonominę ir kultūrinę praeitį išgyvenusių Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų teritorijas. Nors dar iki XIII a. Lietuvos valstybės susidarymo dabartinio Gargždų miesto apylinkėse gyveno Vakarų baltų gentys, tačiau Vokiečių ordino ekspansija į Rytų Baltijos regioną kardinaliai pakeitė geopolitinę situaciją ir vietinių genčių etnogenezę. Situacija kiek normalizavosi po 1422 m. Melno taikos sutarties, kuria buvo nustatyta valstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino valstybės. Nors per kelis amžius keitėsi abipus sienos buvusių valstybių politinė sąranga ir pavadinimai arba pačios valstybės, tačiau siena liko beveik nepakitusi iki pat 1923 m. Siena ilgus šimtmečius buvo perskyrusi lietuviško etnoso apgyvendintas teritorijas. Todėl gyvenimas skirtingų valstybių teritorijoje ilgainiui lėmė kultūriškai ir ekonomiškai skirtingų Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų susiformavimą.
Maršruto objektai:
1. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras
3. Gargždų (Kalniškės) piliakalnis
4. Paminklas pasienio kapitonui Ipolitui Davidovičiui Melechui
5. Dovilai
6. Kisinių etnografinės kapinės
7. Jurjonų kaimo senosios evangelikų liuteronų kapinės
8. Buvusios Pėžaičių siaurojo geležinkelio stoties ir muitinės pastatai
10. Lakūno Stepono Dariaus gimtinė – muziejus
11. Plikiai
12. Buvusios Laugalių siaurojo geležinkelio stoties, vėliau muitinės pastatas
Taip pat Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras sukūrė ir pristatė keliaujančią parodą „Anuomet ir dabar“, atskleidžiančią kaip nuo senų laikų pasikeitė kai kurie Klaipėdos rajone esantys objektai bei pastatai ir taip leidžiančią geriau pažinti mūsų kraštą. Parodą „Anuomet ir dabar“ sudaro 9 mobilūs stendai su nuotraukų–dėlionės konstrukcija. Nuotraukose galima išvysti dabartines objektų nuotraukas, o sudėliojus viršutines paveikslo–dėlionės dalis – išvysti kaip jis atrodė anksčiau. Šiuo metu paroda džiugina Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro lankytojus, o vėliau iškeliaus ir į kitas Klaipėdos rajono įstaigas.
Klaipėdos rajono savivaldybės informacija
