Klaipėdos rajone bent 60 minučių sportuoja kas septintas jaunas žmogus

Klaipėdos rajono jaunimo fizinis aktyvumas, pažvelgus į  Gargždų sporto centro, „Bangos“ futbolo klubo ar kitų klubų, ugdymo bei neformaliojo ugdymo įstaigų, vietos bendruomenių įvairiausias varžybas, laimėjimus, iniciatyvas, atrodo, virte verda. Tačiau pastaruoju metu atliktos apklausos rodo ir pasyvumo tendencijas. Lietuvoje net 27 proc. apklaustųjų jaunuolių sportu visai neužsiima arba sportuoja tik 1-2 kartus į mėnesį. Visgi Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro naujausias tyrimas rodo, kad kas septintas 14–17 m. amžiaus jaunas žmogus kasdien ne pamokų metu mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių.

Fiziniai barjerai ir motyvacija

Technologijų bendrovės „Samsung“ tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad fizinio lavinimo klausimas jaunuoliams aktualesnis nei bet kada anksčiau – daugelį sportas vilioja naujomis patirtimis ir išsikeltais asmeniniais tikslais, tačiau pastaruosius neretai trukdo pasiekti kasdieniai barjerai.

Nors didžiausia dalis (40,6 proc.) respondentų Lietuvoje teigė, jog fizine veikla užsiima 3 arba daugiau kartų per savaitę, net 27 proc. apklaustųjų sportu visai neužsiima arba sportuoja tik 1-2 kartus į mėnesį.

Lietuvoje gyvenančių 14-19 m. amžiaus vaikinų gretose populiariausiomis veiklomis išlieka važinėjimas dviračiu (32 proc.), užsiėmimai sporto salėje ir fitneso treniruotėse (30 proc.) bei krepšinis (24 proc.). Merginos dažniau renkasi treniruotes sporto klube (31 proc.), dviračio minimą (29 proc.) ir šokio pamokas (21 proc.). Visgi net trečdalis respondentų nurodė, kad sportuoti jiems trukdo motyvacijos ir laiko stoka (34 proc.), o dar 30 proc. – užimtas grafikas ir popamokinė veikla.

Dauguma  Lietuvos moksleivių pabrėžė, kad jų fizinį aktyvumą labiausiai skatina mokyklose vykdomos reguliarios kūno kultūros pamokos (78 proc.), sporto varžybos (36 proc.) ir popamokiniai užsiėmimai (29 proc.).

Tiesa, beveik dešimtadalis (9 proc.) mokinių mano, kad jų mokykla jaunuolių judėjimą skatina nepakankamai. Jie vis vien vengia sportuoti dėl baimės būti kritikuojamiems, nuogąstauja dėl savo išvaizdos ar kitų fizinių aspektų.

Supranta sporto naudą

Moksleiviai vis geriau supranta fizinės veiklos svarbą – atlikta apklausa rodo, jog jie pastebi, kad judėjimas ir aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir daro teigiamą įtaką jų psichologinei sveikatai. Sportuodami jie išmoksta pažinti savo emocijas, rasti būdų įveikti stresą bei išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Tokiu būdu fizinė veikla tampa ne tik sveikatos šaltiniu, bet ir vertybių, padedančių auginti sąmoningas ir atsakingas asmenybes, ugdymo priemone.

Ekspertams prognozuojant vis spartesnį technologijų proveržį, pastarosios tampa vis dažnesniu jaunuolių palydovu ir treniruočių metu. Apklausos metu paaiškėjo, kad dažniausiai jaunuoliai naudoja ausines (35 proc.), aktyvumo sekimo įrenginius (14 proc.) ir sporto programėles (12 proc.).

Eglė Tamelytė, „Samsung“ socialinės atsakomybės mokinių projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse, taip pat teigia, kad išmaniosios technologijos sporte tampa vis dažniau naudojamos.

„Tyrimas parodė, kad pusė (50 proc.) moksleivių Lietuvoje mano, jog technologijos jiems padeda lengviau įsitraukti į fizinę veiklą. Tinkamai išnaudojant technologijas, jos ne tik palengvina kasdienių treniruočių planavimą ir sekimą, bet ir padeda stebėti širdies ritmą, planuoti poilsio pertraukėles, skatina bendraamžių įsitraukimą bei motyvaciją – jaunuoliai gali ne tik siekti sportinių tikslų, bet ir užtikrinti gerą savijautą ir sklandžiau įsilieti į sporto bendruomenę“, – sako E. Tamelytė.

<sk>Klaipėdos rajone – kas septintas

<tex>Kasdien, ne pamokų metu, mokinių, kurie mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių, padaugėjo ir mokiniai mažiau laiko praleidžia pasyviai, t. y. vidutiniškai keturias ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų (televizoriaus, kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono ir pan.).Tokią apibendrinančią išvadą pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, atlikęs Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo sveikatos ir gyvensenos pokyčių tyrimą.

2025 m. pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybėje 14–29 m. amžiaus gyventojai sudarė 16,7 proc. visų gyventojų, Lietuvoje – 16,2 proc. Per 10 metų Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo skaičius sumažėjo nuo 20,7 proc. iki 16,7 proc.

 Įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą  „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, nuo 2016 metų visoje šalyje kas ketverius metus pradėti vykdyti penktų, septintų ir devintų klasių mokinių gyvensenos stebėsenos tyrimai. Jie atliekami vadovaujantis Higienos instituto parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika.

Tyrimus koordinuoja Higienos institutas, o anketinę apklausą Klaipėdos rajono savivaldybėje vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. 2016 metais tyrime dalyvavo 949 mokiniai, 2020 metais – 1245 mokiniai, o 2024 metais – 1127 mokiniai.

Jaunimo gyvensenos analizė atlikta remiantis mokinių gyvensenos stebėsenos tyrimų duomenimis, išskiriant ir detaliau analizuojant duomenis 14–17 m. amžiaus grupėje. 2016 m. jaunimo, t. y. 14–17 m. amžiaus grupės, tyrimo imtis – 449 asmenys, 2020 metais – 343 asmenys, 2024 metais – 428 asmenys.

 Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikai ir paaugliai nuo 5 iki 17 m. turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 60 minučių per dieną. Kas trečias 14–17 m. amžiaus jaunas žmogus bent 60 minučių per dieną fiziniu aktyvumu užsiima penkias ir daugiau dienų per savaitę (skaičiuojant kartu su fizinio ugdymo pamokomis). Kas septintas 14–17 m. amžiaus jaunas žmogus kasdien ne pamokų metu mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių. Palyginti su 2020 m., 2024 metais jaunimo, kurie kasdien ne pamokų metu mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių, padaugėjo nuo 10,0 proc. iki 15,4 proc.

Stiprina ir emocinę gerovę

Pastaruoju metu paveiku ir tai, kad sportuoti jaunimas kviečiamas ir prasmingomis akcijomis.  Štai naujame, šiuolaikiškame Gargždų daugiafunkciame sporto centre pirmadienį LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komanda žaidė jau antrąsias Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynes Gargžduose.  Šį kartą renginys buvo išskirtinis  skleidžiama socialine žinute: tu nesi vienas (a), kurios tikslas – savižudybių prevencija ir emocinės gerovės stiprinimas. Prie iniciatyvos prisijungė  Klaipėdos rajono savivaldybės bei švietimo įstaigos, varžybų metu LCC studentai paruošė instaliacijas, dalyvavo šokių kolektyvai, Gargždų bendruomenės nariai, kurie su jaunimu dalijosi su įvairiomis iniciatyvomis. Šios sėkmingos socialinės iniciatyvos partneriai buvo Klaipėdos rajono savivaldybė, LCC tarptautinis universitetas, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Gargždų atviras jaunimo centras.

„Sportas – daugiau nei rungtynės. Tai galimybė kurti bendruomenę, ugdyti jaunimą ir stiprinti tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Per sportą jauni žmonės ne tik auga fiziškai, bet ir mokosi komandinio darbo, draugystės, atsakomybės bei pasitikėjimo savimi. Tuo pat metu sportas tampa platforma svarbioms socialinėms iniciatyvoms, kurios vienija bendruomenę ir primena apie kiekvieno žmogaus vertę. Sportas yra mūsų bendruomenės širdis – per jį augame, stiprėjame ir randame vienas kitą. Ši iniciatyva primena, kad niekas nėra vienas su savo sunkumais“, – sako Agnė Kanaitė,  laisvalaikiu savo laiką skirianti LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komandos populiarinimui, mergaičių sportinės veiklos skatinimui. 

Vilija BUTKUVIENĖ

Gargždų sporto centro nuotr.