Koklinėje krosnyje – Klaipėdos krašto simbolis
Koklinių krosnių – kultūrinio paveldo elementų –galima rasti senuosiuose Klaipėdos krašto pastatuose. Dažniausiai interjero karaliene vadinama krosnis nešildo, bet namams teikia jaukumo. Jas išsaugojo ir Pleškučių kaime Priekulės seniūnijoje įsikūrę Irena ir Aleksandras Kiekštaičiai.
Kadaise stambiam ūkininkui Kuršaičiui priklausiusioje sodyboje pokariu apsigyveno atsikėlėliai. Čia pusę amžiaus praleidę I. ir A. Kiekštaičiai atnaujino sodybos pastatus. „Remontuodami tvartą radome siją, ant kurios buvo užrašyta „1924“, vadinasi, ir namui turėtų būti beveik šimtas metų“, – spėjo Aleksandras.
Seną trobą šeimininkai rekonstravo, įrengė centralizuoto šildymo sistemą, bet seną koklių krosnį erdviausio kambario kampe paliko. Unikali, iš žalsvų glazūruotų koklių sumūryta ji nešildo, bet teikia namams jaukumo, primena praeitį. Krosnies centre – savo dydžiu išsiskiriantis koklis su Klaipėdos krašto simboliu – švyturiu. Kampiniai kokliai taip pat su puošybos detalėmis. Tikėtina, kad jie pagaminti Priekulėje, Baumgardų koklių gamykloje. Beje, prieš metus jų palikuonys lankėsi mieste, kur gyveno, kūrė ir amžinojo poilsio atgulė artimieji.
I. Kiekštaitienė apgailestavo, kad nespėjo nusiųsti šios krosnies nuotraukos klaipėdiškei mokslininkei Raimondai Nabažaitei, besidominčiai senovinėmis koklių krosnimis, sukauptą medžiagą apie šiuos praeities reliktus sudėjusiai į knygą.
Virginija AUKŠTUOLYTĖ
Autorės nuotr.
