Konferencijoje – su viltimi apie atvirų jaunimo erdvių plėtrą
Nuotr. iš kairės: SAMD Šeimos ir bendruomenių departamento Jaunimo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Mineikaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo reikalų vyr. specialistė (jaunimo reikalų kooordinatorė) Adelija Radžienė, mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Kuliavas, Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja Ramunė Rinkūnienė.
Antradienį Klaipėdos rajono švietimo centre vyko konferencija „Darbas su jaunimu atvirose jaunimo erdvėse“.
Sveikinimo žodį tarusi Klaipėdos rajono mero pavaduotoja, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė pasidžiaugė visų 7 per pastaruosius metus įsisteigusių atvirų jaunimo erdvių veikla, ten dirbančiais darbuotojais, kuriems iš tiesų nelengvas uždavinys rasti bendrą kalbą su įvairiomis jaunimo grupėmis. Vicemerė išreiškė viltį, kad ne tik Gargžduose, bet ir kitose rajono gyvenvietėse tarybai pritarus atsiras etatiniai jaunimo darbuotojai.
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Kuliavas, pratęsdamas vicemerės mintis, pažymėjo, kad labai svarbus yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas, − švietimo, kultūros ir socialinės paramos institucijų vadovų ir darbuotojų geranoriškumas skiriant patalpas atviroms jaunimo erdvėms, organizuojant užsiėmimus, teikiant įvairias konsultacijas, tiesiog prižiūrint jaunimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Jaunimo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Mineikaitė aptarė teorinius darbo su jaunimu atvirose jaunimo erdvėse ir centruose pagrindus, pateikė statistiką, iškalbingai bylojančią, kad darbo su niekur nedirbančiu ir nesimokančiu jaunimu plėtra tikrai reikalinga. Šiuo metu respublikoje niekur nedirba ir nesimoko 86 tūkst. jaunų žmonių.
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja Ramunė Rinkūnienė pasidalijo Atvirų jaunimo centrų ir erdvių gerąja patirtimi Lietuvoje.
Pas mus toks darbas tik pradedamas, o patirties iš kitų šalių galime semtis labai įvairiapusės ir gilios, nes Norvegijoje pirmas atviras jaunimo centras atidarytas prieš 60 metų, Belgijoje – prieš 40, Vokietijoje – prieš 30. Specialistė, pati turinti tokio darbo nemažą praktiką, kalbėjo apie tai, kad šis darbas yra labai specifinis ir reikalaujantis daug pasiaukojimo ir psichologinių žinių. Nuo darbo su visuomeninėmis organizacijomis skiriasi tuo, kad dažnai dirbti tenka vėlesniu laiku, veiklų organizavimu, bendravimu. R. Rinkūnienė pabrėžė, kad bendraujant ir dirbant su atviras jaunimo erdves ir centrus lankančiu jaunimu svarbu ne vykdyti užgaidas, o tenkinti poreikius.
Telšių atviro jaunimo centro direktorė Saulena Pilitauskaitė dalijosi mobilaus darbo su jaunimu patirtimi. Šiame rajone pasirinkta alternatyva atviroms jaunimo erdvėms ir į įvairias rajono vietas tam tikromis dienomis važinėja autobusas. Bendrą kalbą su įvairiomis jaunimo grupėmis surasti pavyksta. Kaip pažymėjo pranešėja, vadinamasis „nemotyvuotas“ jaunimas labai džiaugiasi, kad jiems yra pasiūloma veiklų ir po tam tikro nepasitikėjimo etapo mielai jomis užsiima.
Klaipėdos rajono Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Adelija Radžienė priminė mūsų rajono atvirų jaunimo erdvių kūrimosi ištakas. Pradžia buvo 2012 m. sudarytas Jaunimo problemų sprendimo planas, kurį priėmus Savivaldybės taryboje konstatuota, kad atviras darbas su jaunimu rajone – prioritetinis. Kadangi nuo seno turime išlaikę vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrą, rajone nekūrėme atviro jaunimo centro, nes ir laisvalaikio centre jaunimas atranda ką veikti. Šiuo metu rajone yra 9 sertifikuoti jaunimo darbuotojai, baigę 2-jų metų jaunimo darbuotojų rengimo kursą. Klaipėdos rajono atvirose jaunimo erdvėse, išskyrus vieną etatinį darbuotoją Audrių Laurutį, dirba savanoriai.
Viena iš tokių savanorių − Veiviržėnų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė, Jaunimo reikalų tarybos narė Inesa Gaudutytė − savo pranešimą optimistiškai pavadino „Saugus, užimtas, veiklus jaunimas – laiminga bendruomenė“ ir pasidalijo patirtimi Veiviržėnuose. Šiuo metu veikia skyriai Šalpėnuose ir Endriejave. Norinčių lankyti atviras jaunimo erdves yra, kitas klausimas – kiek užteks jėgų ir energijos savanoriams jose dirbti. Taip pat svarbus yra materialinės bazės kūrimas.
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro specialistas (atviram darbui su jaunimu) kalbėjo apie savo gana sėkmingai įsibėgėjusį darbą ir apie tai, kad atvira jaunimo erdvė iš tiesų padeda realizuoti svajones.
Daiva BELIOKAITĖ
