Krūties vėžio palytėtosios nepasiduoda pabaigos pradžiai

Visame pasaulyje spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Tuo metu visada aktyviau organizuojamos kampanijos, akcijos, intensyviau skleidžiama informacija apie diagnozę, gydymą, profilaktiką. Dvi su krūties vėžiu susidūrusios moterys nepabijojo kalbėti apie tai viešai ir pasidalinti savo itin asmeniškomis patirtimis. Savo istorijas „Bangos“ skaitytojams jos papasakojo siekdamos atkreipti visuomenės dėmesį į šios problemos rimtumą bei paremti savo likimo seseris.

Svarbu ne verkti, o veikti

Prieš pusantrų metų krūties vėžiu susirgusi 44 metų Marija pasakojo, jog sužinojus diagnozę jai itin svarbi buvo artimųjų pagalba: „Kalbėdama apie pagalbą turiu omenyje ne glostymą, virkavimą kartu, užuojautą. Labai svarbu yra konkretūs patarimai, kas galėtų padėti, kokie medikai yra patys kvalifikuočiausi. Man pasisekė, jog jau tą pačią dieną, kai sužinojau diagnozę, sulaukiau daugybės artimųjų, draugų skambučių su siūlymais padėti. Jų dėka jau kitą savaitę aš atsidūriau kvalifikuotų medikų rankose.“ Marija akcentavo, jog labai svarbu nepradėti dejuoti, gailėtis savęs, o racionaliai pamąstyti, kaip elgtis, ir pradėti veikti. Dar vienas jos patarimas šią diagnozę išgirdusioms moterims – neieškoti informacijos internete. „Tą daryti galima po pusmečio, kai jau pats daug žinai apie savo ligą, turi asmeninės patirties. Tada jau gali atsirinkti informaciją, nuspręsti, kurie patarimai tinkami. Tačiau ieškoti informacijos internete ligos pradžioje yra klaida. Ji gali sukelti daug pesimistinių minčių arba, atvirkščiai, – perdėto optimizmo. Nes internetinėje erdvėje yra ir daug manipuliacijų, mitų, jog iš Amerikos ar kitų šalių parsisiuntus kokių vaistų įmanoma stebuklingai išgyti“, – kalbėjo pašnekovė. Anot Marijos, kiekvienas ligonis turi savų receptų, kaip ištverti sunkias akimirkas, iš kur pasisemti stip­rybės: „Stiprybės man suteikė ir tikėjimas. Chemoterapijos metu aš meldžiausi kaip mane buvo išmokę tėvai. Maldos magija yra stipri. Gal ji neįveikia ligos, bet padeda tau ištverti, atneša nusiraminimo.“

Padeda kitų patirtis

Marija pastebėjo, jog itin daug naudingų žinių galima gauti ir pasikalbėjus su pažįstama moterimi, kuri serga ar yra sirgusi krūties vėžiu. Šiai jos minčiai pritarė ir kita pašnekovė – visai neseniai krūties vėžį įveikusi keturiasdešimtmetė Laura: „Visus žmones skirstau į dvi dalis: tuos, kurie serga ar yra sirgę onkologine liga, ir tuos, kurie neserga. Išgirdus diagnozę „vėžys“ pirmiausia reikėtų susirasti žmogų, kuris tai patyrė. Aš turėjau dvi drauges, kurios sirgo krūties vėžiu. Tą akimirką jos man labiausiai padėjo. Suteikė daug patarimų ir nuramino, jog ši liga nėra mirties nuosprendis.“ Neturint artimų žmonių, susidūrusių su šia liga, reikėtų susirasti Onkopsichologijos ir komunikacijos centro, kuris veikia Vilniuje, bet savo filialus jau turi ir Kaune bei Klaipėdoje, kontaktus. Ten dirba nemokamai konsultuojanti psichologė. Galima konsultuotis su ja, lankyti centre rengiamas paskaitas, susitikimus ir ten sutikti likimo draugių. Klaipėdoje psichologinę ir dvasinę pagalbą onkologiniai ligoniai gali gauti ir neseniai duris atvėrusiame Šv. Pranciškaus onkologijos centre. Abi krūties vėžiu sirgusios moterys vieningai tikino, jog šia liga sergančiųjų bendruomenė yra labai draugiška, moterys labai nuoširdžiai padeda viena kitai, dalijasi asmeninėmis patirtimis.

Spjūviai skaudesni už pjūvius

Deja, sveikieji ne visada būna nusiteikę taip geranoriškai. Nors onkologinių ligų kreivė mūsų šalyje kasmet drastiškai kyla į viršų, beveik kiekvienas tarp šeimos narių, kolegų, draugų ar pažįstamų turime vėžiu sergančių žmonių, tačiau ši liga vis dar kelia įvairias reakcijas. Ne visada mokame tinkamai užjausti, bendrauti, o dažnai net pasakome sergančiuosius itin žeidžiančių žodžių. Mūsų pašnekovės Marija ir Laura patikino, jog ir pačios asmeniškai yra susidūrusios su visuomenės psichologiniu šaltumu, abejingumu ir patyrusios itin įskaudinusių situacijų. „Niekada neužmiršiu, kai tik išgirdusi apie savo ligą, gydytojos, kuri darė echoskopą, paklausiau, kokia tai stadija, ko man tikėtis. Šaltas jos atsakymas: „Tai yra pabaigos pradžia“ pribloškė. Šie žodžiai mane lydi iki šiol, negaliu jų išmesti iš galvos“, – prisipažino Laura. Pasak jos, yra gerai, kai medikai pacientui nemeluoja, atskleidžia visą tiesą apie jo ligą. Bet, kai tiesa pasakoma tokiu būdu, kaip jai teko išgirsti, yra labai žiauru. Tokių skaudžių situacijų yra tekę išgyventi ir Marijai. Moterį nemaloniai nustebino iš medikės lūpų išgirsti žodžiai, jog vėžys yra užkrečiama liga. „Visuomenėje, kuri laiko save apsišvietusia ir išsilavinusia, sklando ir daugiau mitų apie onkologines ligas. Yra nuomonių, jog liga yra karma, atpildas už kažkokius tavo padarytus blogus darbus, kas tikrai nėra tiesa. Laimė, jog esu psichologiškai stiprus žmogus ir tokie dalykai manęs itin nežeidžia. Bet įsivaizduoju savo koleges, kurios yra jautresnės. Tokie psichologiniai spjūviai joms skaudesni už chirurginius pjūvius“, – svarstė Marija. Abi pašnekovės linkėjo sergančioms moterims tokių situacijų nepriimti asmeniškai, atsiriboti nuo jų ir blokuoti neigiamą informaciją.

Santykių išbandymas

Onkologinė liga yra ir labai stiprus santykių šeimoje išbandymas. „Susirgusi tu sužinai, ar per Santuokos sakramentą ištarta priesaika yra tavo šeimos pagrindas. Jos dalį „ir džiaugsme“ jau esate patyrę, o dalis „ir varge“ jūsų dar laukia. Žmonos liga yra didžiulis išbandymas vyrui, ir laimingos tos moterys, kurių vyrai šiuos išbandymus išlaiko“, – kalbėjo Marija. Didžiulį palaikymą ir šeimos, ir ypač vyro gavo Laura: „Prieš ligą aš savo vyrą laikiau tiesiog geru vyru, mūsų santykiai buvo geri, bet kartu pragyvenus daugiau nei dvidešimt metų į juos natūraliai buvo įsisukusi rutina. Mano liga į santykius įnešė naujų spalvų. Dabar, kai sveikstu, savo vyrą keliu ant aukščiausio pjedestalo, nes jis man labai padėjo. Iš jo sulaukiau daug dėmesio, jis tapo geriausia mano guodėja, aukle, drauge, mes kartu ėmėme daryti daug dalykų, kuriuos buvome pamiršę: ėjome pasivaikščioti, lankėmės teatre, kine.“ Abi moterys džiaugėsi esančios iš tų laimingųjų, kurių vyrai ligos siųstą santykių išbandymą atlaikė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima KAVECKIENĖ pasakojo, jog atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa vykdoma nuo 2005 m. Ji skirta moterų nuo 50 iki 69 m. amžiaus krūties vėžio prevencijai. Programos priemonės (pacientės informavimas, mamogramos atlikimas ir įvertinimas) taikomos vieną kartą per dvejus metus. Šio amžiaus moterys kas dveji metai turėtų pačios atvykti pas savo šeimos gydytoją dėl siuntimo atlikti mamografijai.

Marija pastebėjo, jog krūties vėžiu sergančios moterys, kurioms atlikta mastektomija (chirurginė intervencija, kurios metu šalinama krūtis su naviku), kartais dėl vyrų ryžtasi itin skausmingoms ir sudėtingoms plastinėms operacijoms: „Moterys tikisi, jog tokiu būdu šalia savęs išlaikys vyrus. Gailiuosi tokių moterų, nes fizinis grožis, jei nėra psichologinio ryšio, vyro šalia neišlaikys.“ Pašnekovė svarstė, jog to nepatyrus sunku suprasti mastektomiją išgyvenusią moterį. „Sunku apibūdinti tą psichologinę jauseną, kai praeini pro apatinio trikotažo parduotuves ir bijai pakelti akis į viršų, kur yra sukabintos gražios, nėriniuotos liemenėlės, nes tau jų nebereikės…“ – kalbėjo vėžį įveikusi moteris, dabar nešiojanti specialią liemenėlę su protezu.

Diagnozė asmenybės nekeičia

Laura pastebėjo, jog susitaikyti su jos liga buvo sunku ne tik šeimai, bet ir draugams. Daugelio jų elgesys pasikeitė, jie nebežinojo, kaip bendrauti. „Tačiau aš jų nekaltinu. Pati prisimenu, kai prieš trejus metus, kai dar nesirgau, nuvažiavau vasarą į draugų susibūrimą ir ten pamačiau vieną pažįstamą plika galva. Aš taip sutrikau, jog nežinojau, ką jai sakyti, ko klausti, kaip su ja bendrauti. Todėl viso vakarėlio metu jos tiesiog vengiau, – prisiminė moteris bei pridūrė, jog ligonio artimiesiems ir draugams svarbiausia yra suvokti, jog susirgęs žmogus nepasikeitė: – Jei iki ligos tu mėgai gerą raudoną vyną ir pasisėdėjimus su draugais, tu tai tebemėgsti. Jei žavėjaisi teatru, kinu, tu jais tebesižavi. Nuo tos minutės, kai išgirsti diagnozę, tu netampi kitoks.“ Moteris pritaria vienos medikės išsakytai minčiai, jog vėžys, kaip ir aukštas kraujospūdis ar diabetas, taip pat yra lėtinė liga. Reikia išmokti su ja gyventi.

Deja, gyventi su šia diagnoze nėra taip paprasta. „Liūdna, bet Lietuvoje nėra sukurtos vieningos sistemos, kaip dirbti su onkologiniais ligoniais. Suteikiama techninė pagalba: padaroma operacija, paskiriama chemoterapija, švitinimas, kitos procedūros, vaistų kursai, tačiau nėra bendros sistemos, kokia pagalba turėtų būti suteikiama po to“, – kalbėjo Marija. Ji apgailestavo, jog tam, kad sustabdyta liga būtų toliau atidžiai sekama, stinga kvalifikuotų medikų, modernios medicininės aparatūros. „Kai iš medikų išgirsti, jog tavo liga sustabdyta, tai yra geriausia, ką tuo metu tikiesi išgirsti. Iš šalies atrodo, jog tu pasveikai, ir viskas gerai. Tačiau pasibaigus gydymo procesui susiduri su kitais iššūkiais: fiziniu skausmu, šalutiniais vaistų poveikiais, didžiule atkryčio baime“, – atvirai savo patirtimi dalijosi optimizmu ir gyvenimo džiaugsmu deganti moteris.


Kodėl turėtume pačios būti aktyvios ir laiku pasitikrinti dėl krūties vėžio

  • Mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje, kaip ir Klaipėdos rajone, yra žymiai didesnis nei nuo gimdos kaklelio vėžio. Klaipėdos rajone kasmet nuo krūties vėžio miršta 8–10 moterų (nuo gimdos kaklelio vėžio – 2–4 moterys);
  • laiku pastebėjus ligą, galima užkirsti jai kelią – net 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Skandinavijos šalyse, kur daug dėmesio skiriama prevencijai, moterų mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklis yra žymiai mažesnis;
  • pradėjus vykdyti programą, daugiau krūties vėžio atvejų nustatoma jau I stadijoje: 2011 m. I stadijoje buvo nustatyta 33,5 proc. visų krūties vėžio atvejų, o IV stadijoje tik 5,7 proc., kai 2006 m. (pradėjus vykdyti programą) I stadijoje buvo nustatyta tik 26 proc. visų krūties vėžio atvejų, o IV stadijoje net 10 proc.;
  • dažniausiai krūties vėžiu susergama 45–50 metų, tačiau ypač aukšti mirtingumo ir ligotumo rodikliai yra tarp vyresnių nei 65 m. moterų. Būtent šio amžiaus moterys turėtų aktyviai dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje;
  • krūties vėžiu serga ir vyrai. 2012 m. nuo krūties vėžio Lietuvoje mirė 2 vyrai (2011 m. – 4). Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių