Kvietiniuose dujotiekis atvėrė istorijos lobį

Minijos upės terasoje, prie miškelio, tiesiama dujotiekio atkarpa galimai saugo dar didesnį istorinį kapinyną.

 

Magistralinis dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai padėjo atskleisti baltų istorijos lobyną, glūdintį Kvietinių kaime. Dar rudenį būsimą trasos teritoriją žvalgę archeologai rado molinę urną, kuri po žeme istorikų laukė beveik sveikutėlė. Šiam milžinkapiui gali būti net 2,5 tūkstančio metų, taigi archeologai jį vadina tikra sensacija. Dėl neįprasto radinio priverstinai buvo stabdomi ir dujotiekio tiesimo darbai.

Baltų paveldo nevertino

Kvietinių kaime besidriekiančią magistralinio dujotiekio teritoriją archeologai iš anksto stebėjo atidžiai. Mat Minijos upės terasoje, miškelyje, dar praėjusiame amžiuje buvo lokalizuotas I tūkstantmečio antrosios pusės prieš Kristų pilkapynas. Deja, sovietmečiu vietos žmonės nevertino šių kultūros paminklų, aplinkui kasė duobes bulvėms laikyti ir gerokai apnaikino baltų paveldą. Ir dabar mažai kas žinojo, kad Kvietinių pilkapynas yra saugomas Lietuvos valstybės.

Dujotiekio linijos tiesimu besirūpinančios AB „Amber Grid“ atstovas spaudai Mindaugas Grinius „Bangai“ patvirtino, kad projektuojant magistralinę trasą statybininkams buvo

Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Aušra Norvilienė teigė, kad seniūnijos teritorijoje yra 16 neveikiančių kapinaičių, kurias prižiūri pati seniūnija. Ji neigė kaime pasklidusias kalbas, esą dujotiekį tiesę statybininkai kliudė šalimais glūdinčias maro kapines. „Maro kapinės yra aptvertoje maždaug 1 ha teritorijoje, jas mes prižiūrime. Dujotiekis driekiasi šalia, kur apie galimai esančius kapus buvome tik girdėję“, – sakė seniūnė.

privalu į pagalbą telktis archeologus. Šie iš viso išžvalgė 13 kultūros paveldo specialistų atrinktų vietų. Istoriškai vertingų radinių būta tik vienoje – būtent Kvietiniuose.

Kaime esančio pilkapyno detalūs archeologiniai tyrimai bus pradėti jau netrukus. Juos atlikus, dujotiekis bus paklotas ir šioje, maždaug 200 m ilgio juostoje.

Aptiko nesudužusią urną

Archeologas, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros docentas dr. Gintautas Zabiela „Bangai“ sakė, kad pilkapynams būdingo kauburėlio teritorijoje jau nebuvo. Šį galimai sulygino žemės ūkio darbus kadaise dirbę vietiniai.

Iškasus teritoriją paaiškėjo, kad ratu dideliais tarpais sudėti lauko akmenys žymėjo buvusį nukastą pilkapį. Akmenų struktūros centre, 0,4 m gylyje, aptikta urna su degintiniais žmogaus kaulais. Anot G. Zabielos, įspūdingiausia tai, kad maždaug pusės metro aukščio urna buvo nesudužusi. Padarius pjūvį ji buvo išimta kartu su gruntu ir pristatyta į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų (MLIM) Klaipėdoje konservuoti.

Visame perkasos plote iškart po augaliniu sluoksniu aptikta nemažai keramikos šukių, tarp kurių buvo lipdytų puodų brūkšniuotu, lygiu bei kruopėtu paviršiumi. Iš jų išsiskyrė dvi didesnių šukių sankaupos su degintiniais žmonių kaulais – tai taip pat buvusios urnos, kurios buvo nukastos ir sudaužytos dirbant žemę.

Spėja palaidotojo asmenybę

Muziejininkams ir archeologams Vakarų Lietuvoje pilkapių medžiaga yra itin vertinga dėl to, kad šiame Lietuvos krašte žmonės milžinkapiuose buvo laidojami tik maždaug iki III amžiaus po Kristaus. Rytų Lietuvos pilkapių kultūra truko net iki XI amžiaus, todėl ten yra kur kas daugiau nesunaikintų šių mįslingų mūsų protėvių baltų kultūros paminklų.

Archeologas, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros docentas dr. Gintautas Zabiela „Bangai“ sakė, kad pilkapynams būdingo kauburėlio teritorijoje jau nebuvo. Šį galimai sulygino žemės ūkio darbus kadaise dirbę vietiniai.

Tik spėjimu galima vadinti svarstymus, kas palaidotas Kvietiniuose rastoje urnoje. Archeologai laikosi nuomonės, kad tai galėjo būti garbus šio krašto žmogus, kadangi tiek pilkapis, tiek urna yra netradicinio dydžio. Šaltiniai byloja, esą anuo laikotarpiu nebuvę mirusiųjų skirstymo pagal sluoksnius – žmonės gyvenę gausiomis šeimomis. Į kapą nebuvo dedama ir asmeninių daiktų, tokių kaip ginklai, papuošalai ar kitos įkapės.

Archeologas G. Zabiela teigė, esą Klaipėdos rajone mokslininkus domino ir dar viena teritorija – tai buvusi dalis Prūsijos ir Lietuvos sienos, besidriekusi prie Saulažolių. „Toje vietoje, kur sienos dalių išlikę, didelių rezultatų nepasiekėme. Kitur, ypač gyvenamosiose vietose, istorinių radinių aptikti irgi nepavyko“, – sakė G. Zabiela. Jis svarstė, galbūt svarbus palikimas liko šalimais naujosios dujotiekio trasos. „Siūlėme paveldosaugininkams peržiūrėti ir maždaug 10 sodybų teritorijų, kurios buvo išlikusios 19 a. žemėlapyje, tačiau jos nebuvo pripažintos didele vertybe ir žvalgymai neatlikti“, – apgailestavo archeologas.

Išskirtinis muziejaus eksponatas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys „Bangai“ teigė, kad atgabenta urna buvo ypač trapi, o ją transportuojant šukės dar suskilinėjo – juk jos gamybos laikais dar net nebuvo išrastas puodų žiedimo ratas, ir žmonės indus tiesiog lipdė. Šį radinį restauratoriams teks lipdyti iš naujo.

MLMI muziejininkai Kvietiniuose rastą urną po restauracijos eksponuos Klaipėdoje. Jiems tai bus išskirtinis eksponatas, mat anksčiau tokio lygio istorinis palikimas buvo vežamas tik į Lietuvos nacionalinį muziejų. Be to, anot J. Genio, Klaipėdos rajonas žalvario amžiaus ir neolito pabaigos radiniais negali pasigirti.

Urną restauruoti patikėta keramikos restauratorei Liolei Rutkaitienei, kuri atkūrė ir itin retą, beveik pusės metro aukščio XII–XIII amžiaus puodą, rastą Klaipėdos pietuose, buvusioje didžiulėje kuršių Žardės gyvenvietėje. Restauratorė patikino, kad Kvietinių radinys jai – tik­ras iššūkis. Jį specialistė dar lipdys bent du mėnesius.


  • Lietuvių liaudies dainose, padavimuose apdainuoti, milžinkapiais vadinami pilkapiai yra mįslingi archeologiniai paminklai. Mat jie pirmiausia patekdavo į lobių ieškotojų akiratį: daugybė tiek Vakarų, tiek Rytų Lietuvos pilkapių dar XIX a. buvo iškasinėti, išdraskyti ir sunaikinti. Kvietinių kaime rasta urna archeologams – irgi tikras lobis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių