Leidinyje „Asmenybės“ – mūsų naujosios istorijos kūrėjai

VšĮ „Leidybos idėjų centras“ Lietuvos Respublikos 25-mečio sukakčiai pažymėti išleido solidžią, išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 metų Lietuvos pasiekimai“. Dviejuose tomuose per žymių žmonių biografijas, respublikos ekonominę-politinę sandarą – savivaldybes, valstybės valdymo institucijas, mokslo, meno centrus, įvairias organizacijas ir pan. atsispindi Lietuvos nueitas kelias. Mokslininkai, Vyriausybės kabinetų nariai, žurnalistai apžvelgia svarbius atgijusios šalies pažangos įvykius, reformas, verslo raidą, įnašą į Europos Bendriją.

Tarp daugiau kaip dviejų tūkstančių asmenybių, kurios įrašytos į naujausią Lietuvos istoriją, aptinkame dešimtis iš mūsų rajono kilusių žmonių, čia gyvenusių ir ne vienerius savo gyvenimo metus paskyrusių bei svarbų indėlį įdėjusių į visos šalies pažangą.

Iš kaimo gryčių – į visą pasaulį…

Verčiame pirmuosius puslapius ir skaitome: Balsėnuose gimė prof. Kazimieras Antanavičius (1937–1998) – mokslininkas, žymus ekonomistas, 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos valstybės atkūrimo akto signataras, mūsų apygardoje 1992–1996 m. išrinktas LR Seimo nariu. Turbūt prisimename jo garsųjį šūkį: „Valstybė funkcionuoja dėl žmogaus, o ne žmogus dėl valstybės“.

Dosni talentų Balsėnų žemė, stipri šio kaimo vietos dvasia. Čia yra gimęs garsus fotomenininkas, tremtinių ūkininkų sūnus Alfonsas Budvytis (1949–2003). Dabar šalyje pristatoma prasminga jo novatoriškų fotografijų paroda „Iškalbinga tyla“. Šia proga verta skaitytojams priminti, jog Balsėnai – 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, žymaus visuomenės ir valstybės veikėjo, teisininko, diplomato dr. Jurgio Šaulio (1879–1948) gimtinė.

Gargždai – kito žymaus šalies ekonomisto, akademiko, Kovo 11-osios akto signataro Eduardo Vilko (1935–2008) gimtinė. Čia vidurinę mokyklą baigė kitas to paties akto signataras – Petras Giniotas, gimęs 1952 m. Medikių kaime. Sąjūdžio narys, vienas iš Lietuvos darbininkų sąjungos steigėjų, prisidėjęs prie LR Konstitucijos projekto, 1992–1996 m. buvęs LR Seimo narys.

Tarp mūsų kultūros šviesulių, kuriais didžiuojamės ir kuriuos gerbiame, – literatūros kritikas, akademikas Jonas Lankutis (1925–1995) ir šį pavasarį šią žemę palikęs rašytojas, publicistas Petras Dirgėla (1947–2015), kurio gimtinė – Žvaginių kaimas. Prie Endriejavo, Pyktiškės kaime, yra gimęs Šiaulių dramos teatro aktorius Pranas Piaulokas (1945–2008), kuriam už nuopelnus scenos menui suteiktas šio miesto garbės piliečio vardas. Aukščiausios moralinės prabos asmenybės kūrybinėje veikloje pirmiausia jautė savo pareigą prisidėti prie visuomenės pilietiškumo ugdymo ir tautos istorijos ir kultūros tausojimo.

Ryškų pėdsaką tyrinėjant Lietuvos bažnyčių ir dvarų architektūrą paliko šalies dailininkų sąjungos narė, kultūros paveldo ekspertė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (1954–2014), Gargždų vidurinės mokyklos auklėtinė. Jos gimtinė – Ežaičių kaimas. Būtina paminėti, jog iš netolimo Kiaulakių kaimo yra kilusi dar viena kraštietė – garsi keramikė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Elzbieta Lengvinaitė.

Knygoje „Asmenybės“ skelbiamų žmonių biografijos skaitytojams pateikiamos pagal jų nuveiktus darbus ir nuopelnus nepriklausomybės metais.

Sunku būtų išvardinti visus žymaus mokslininko, Fizinių ir technologijų mokslų centro Elektronikos skyriaus vadovo, profesoriaus, habl. dr. Stepono Ašmonto, kilusio iš Auksorų kaimo, tremtinių šeimos vaiko, mokslinius darbus: dešimtys parašytų knygų, tyrinėjimų, monografijų.

Kitas fizikas Kęstutis Jasiūnas, Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys, 1959 m. gimęs Priekulėje, kartu su komanda yra sukūręs aukštųjų technologijų verslą. Vėžaičiuose gimęs biomedicinos mokslų daktaras doc. Bronislovas Gelvonauskas savo svarbiausiais pasiekimais laiko sodo augalų genetinius tyrimus, jų išteklių išsaugojimą ir veislių sukūrimą. Dar vienam žymiam kraštiečiui, gamtos mokslo daktarui Remigijui Ozolinčiui, kilusiam iš Skomantų, daugiau kaip trisdešimties knygų ir monografijų autoriui, už didelius nuopelnus 1992 metais įteikta Britų Tarybos premija.

Genius loci – kuriančioji vietos dvasia

„Kad taptum asmenybe, turi palikti ryškų pėdsaką žmonių atmintyje. O žmonės atsimena tik tuos, kurių darbai prasmingi“, – sako Vilniaus licėjaus mokytojas ekspertas Benas Budvytis, daug kartų apdovanotas už talentingų Lietuvos vaikų ugdymą ir kūrybingą veiklą. Jis yra gimęs mūsų rajone, tačiau ilgą laiką dirbo pedagogu Panevėžyje ir už tai yra pelnęs šio miesto garbės piliečio vardą.

Naujajame leidinyje skaitome daugelio kitų iš mūsų rajono kilusių žymių žmonių aprašymus. Prisipažinkime – ne visi esame girdėję, jog Gargždus savo gimtine laiko Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis, klaipėdiškis fotomenininkas, privačios leidyklos-spaustuvės savininkas Saulius Jokužis, aktorinio meistriškumo mokytojas akt. Vaidotas Martinaitis. Garsiojo „Žuvėd­ros“ šokių ansamblio trenerio, Klaipėdos miesto garbės piliečio Romaldo Idzelevičiaus gimtinė – Trepkalnio kaimas. Disko metikas, daugelio pasaulio čempionatų ir olimpiadų dalyvis, dabar treneris Vaclovas Kidykas gimė Kretingalėje, o Tilvikų kaimas – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriaus ir teatro draugijos pirmininko Jono Ramučio Rimeikio gimtinė.

Ne taip toli nuo Tilvikų – dar vieno 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro, inžinieriaus, dabar „Laisvosios Europos/Laisvės radijo“ Vašingtone Informacijos ir analizės skyriaus vadovo Virginijaus Pikturnos gimtinė.

Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai

Kaip teigia leidėjai, knygoje „Asmenybės“ aprašyti žmonės savo darbais ir pasiaukojimu kiekvieną dieną kuria geresnę Lietuvą. Kai kurių iškilių žmonių ar jų biografijų galima pasigesti, ne visus pavyko surasti, kiti patys nepanoro būti matomi… Manau, turėtume paminėti dar keletą mūsų rajone ilgokai dirbusių nusipelniusių asmenybių, kurių biografijos aprašytos šioje knygoje.

Vytautas Knašys – ilgametis Vėžaičių žemdirbystės mokslinio centro vadovas, daugelio visuomeninių iniciatyvų sumanytojas ir rėmėjas. Buvo vienas iš Žemdirbių sąjūdžio kūrėjų, nepriklausomybę atkūrus 1990–1992 m. ir 1996–1998 m. ėjo žemės ūkio ministro pareigas. Algimantas Vincas Ulba (1939–2012) – Kovo 11-osios akto signataras, ilgą laiką dirbęs Klaipėdos rajono žemės ūkio valdyboje vyriausiuoju agronomu. Bronius Markauskas – Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. Gimęs Triušeliuose, čia ūkininkauja nuo 1990 metų. Jonas Dromantas – Klaipėdos rajono politikas, buvęs ilgametis UAB „Mida LT“ direktorius.

Reikšmingą pėdsaką pamario kraštas paliko technikos mokslų daktaro, 1992–1996 m. LR Seimo nario, nuoseklaus liberalo doc. Algirdo Griciaus (1937–2013) biografijoje. Po karo čia atsidūręs buvusių ūkininkų vaikas mokėsi Liaunų pradinėje mokykloje, baigė Priekulės vidurinę, studijavo Šiauliuose.

Knygos „Asmenybės“ leidėjai tikisi, kad joje aprašyti šalies pasiekimai per 25 metus įkvėps dar didesniems ateities darbams, o iškiliausių mūsų valstybės piliečių įnašas niekada nebus pamirštas.