Lapių bendruomeniniai globos namai: sėkmės istorijų daugiau
Lapių pagrindinės mokyklos direktorė V. Lukauskienė: „Stengiamės kompensuoti kitų skriaudas ramybe, pasitikėjimu, pagarba. Tai nuolatinis mūsų darbas su globotiniais. Turi keistis ir visuomenės požiūris.“
Vaiko globos pertvarką Klaipėdos rajono savivaldybė pradėjo prieš 5 metus – viena iš pirmųjų šalyje. Lapių bendruomeniniuose globos namuose šiuo metu gyvena 25 tėvų globos netekę vaikai. „Bangos“ redakcijoje apsilankęs vienos mergaitės tėvas džiaugėsi, jog čia jauku ir gražu, aplinka panaši kaip šeimoje, dirba jautrūs darbuotojai. „Čia visos sąlygos mokytis, tobulėti, siekti gyvenimo tikslo“, – teigė jis.
Dėl pastabų nepyksta
„Bangos“ redakcijoje apsilankęs Gabrielius (vardas pakeistas) atskleidė spalvingo savo gyvenimo puslapius. Pašėlusi jaunystė buvo: pirmoji duktė gimė sulaukus 18-os, kitoje santuokoje dar trijų susilaukė. Tapęs našliu vienas augino vaikus. Atrodo, sekėsi, nes krizės išvakarėse įsigijo svajonių namą – beveik už milijoną litų. Bet žlugo verslas – namą prarado ir dabar bankui skolingas 250 tūkst. eurų. Neviltį skandino alkoholyje. Grimzdo, kėlėsi ir vėl klupo. Dukros atsidūrė globos namuose. Šiuo metu trys gyvena savarankiškai, o jaunėlė paauglė – Lapių bendruomeniniuose globos namuose.
Gabrielius kalbėjo, jog Gargžduose išsinuomojęs būstą, kad galėtų dažniau pasimatyti su dukra. „Kaip gražu, jauku bute, kur su kitomis mergaitėmis gyvena mano dukra. Su drauge jos tarsi sesės, gražūs jų santykiai. Čia visos galimybės mokytis, tobulėti, siekti gyvenimo tikslo, nes daug įvairiausios, įdomios veiklos“, – dėstė Gabrielius ir pridūrė, kad čia dirba jautrios, supratingos auklėtojos – visi darbuotojai dirba iš pašaukimo.
Už žmogiškumą jis gyrė Lapių pagrindinės mokyklos direktorę Viliją Lukauskienę, pavaduotoją socialiniams reikalams Algirdą Skuodą. Jis stebėjosi, kad šis pedagogas laisvalaikiu globos grupės berniukus vežasi į žvejybą. Gabrielius taip pat dėkojo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai. Specialistė Irena Šaulytė akcentavo, jog Lapių bendruomeniniuose globos namuose vaikams padedama surasti mėgstamą veiklą, kad galėtų save realizuoti. Gabrielius lankosi renginiuose ir mato, kaip dukra dainuoja, deklamuoja, vaidina. Jis išgirsta pastabų iš pedagogų, bet jos neįžeidžiančios, suprantamos ir skatinančios keistis.
Pertvarką pradėjo pirmieji
Vaiko globos pertvarką Klaipėdos rajono savivaldybė pradėjo viena iš pirmųjų šalyje. Prieš 5 metus Gargžduose įsigytame bute įkurti pirmieji Lapių bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu mieste yra 3 butai ir modernus namas Lapiuose, kur įsikūrę 25 tėvų globos netekę rajono vaikai nuo 7 iki 18 metų. Jeigu mokosi profesijos, leidžiama gyventi iki 21 metų. Beje, šiuo metu gyvena 5 profesijos siekiantys globotiniai.
„Tai, kas buvo anksčiau ir dabar, – sunku palyginti. Dabar mūsų globojami vaikai sako: „Einu namo.“ Tai džiugus pasiekimas“, – kalbėjo A. Skuodas. Baigęs teisės mokslus jis studijavo socialinę pedagogiką, o vėliau baigė vadybos krypties švietimo lyderystės programą ir įgijo verslo vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį. Jis 10 metų globos grupėje dirbo socialiniu pedagogu, o trečius vadovauja šio padalinio komandai. „Visa mano karjera – šioje mokykloje. Man patinka šis darbas“, – šypsojosi Algirdas. Mokykloje dirbo jo močiutė, o mama, socialinė pedagogė, buvo auklėtoja tuomečiame bendrabutyje, kur vaikystėje jis bendravo su ten gyvenusiais vaikais. Anot jo, rinktis socialinio pedagogo darbą buvo tarsi savaime suprantamas dalykas.
Prisibelsti į sužeistas širdeles
Čia apgyvendinami našlaičiai arba tėvų globos netekę vaikai. Pasitaiko ir sugrįžusių iš globėjų. „Adaptacijos laikotarpis sudėtingas – reikia prisibelsti į jų sužeistas širdeles. Per mano praktiką 3 vaikai metus neatvėrė savo sielos gelmių, – kalbėjo direktorė V. Lukauskienė. – Mūsų vaikai patyrę didžiulių traumų, jaučiasi nesaugūs, pažeisti.“
„Apsiginklavę geležine kantrybe siekiame tai padaryti, – atitarė A. Skuodas. – Turime suformavę gerą komandą – vaikai mumis pasitiki. Joje dirba 5 socialiniai pedagogai, 13 socialinių darbuotojų padėjėjų ir psichologė.“ Vaikai visą parą suaugusiųjų priežiūroje.
Pastebėję nuliūdusį vaiką, siunčia pas psichologę Viliją Maksimavičienę. Ji šeštus metus konsultuoja globos grupės vaikus. „Jų problemos gilesnės – nusivylę išdavusiais artimaisiais ilgai pyksta, turi suicidinių minčių, pasitaiko elgesio-emocijų sutrikimų“, – kalbėjo psichologė.
Bendruomeniniuose namuose kuriama aplinka, artima šeimai. Čia gerėja globotinių emocinė būklė. Vaikai mokosi gaminti maistą, skaičiuoti ir taupyti pinigus, įgyja higienos įgūdžių. „Daug kalbamės – vaikus, atsidūrusius tam tikroje situacijoje, skatiname spręsti savo problemas ir numatyti žingsnius, kad jų išvengtų ateityje, – sakė direktorė. – Savanoriauju „Jaunimo linijoje“ – tai padeda pažinti jaunimo problemas, suvokti jų jausmus ir mintis.“
„Mokome empatijos, savanorystės, formuojame vertybes, įgūdžius, kurie reikalingi prisitaikant visuomenėje, – patikino A. Skuodas. – Skatiname saviraišką, siūlome įvairią popamokinę veiklą. Mūsų vaikai dalyvauja talkose Gargžduose ir Lapiuose, visose miesto šventėse.“ Pedagogai džiaugiasi net menkiausiais globotinių pasiekimais, juolab didesniais. Štai vienas vaikinukas respublikinėse karatė varžybose tapo nugalėtoju, kitas lankė dailės studijos užsiėmimus – parodoje Gargžduose buvo eksponuojami jo piešiniai.
Tiki tuo, ką daro
Globos grupės vaikai mokosi Lapių pagrindinėje mokykloje. „Kodėl? Reikia suprasti pažeistus mūsų vaikus. Mokykla nedidelė – visi pastebimi, mūsų mokytojai be išankstinės nuostatos, – kalbėjo mokyklos vadovė. – Nepritapę kitur vaikai čia randa savo vietą, pražysta tarsi gėlės. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, Socialinės paramos skyriumi, Gargždų socialinių paslaugų centru, rajono Policijos komisariatu.“
Pedagogai patikino, kad jų darbe daugiau sėkmės istorijų nei nesėkmių. Neseniai rajono gyventojai skaitė informaciją apie dvi pasišalinusias globos grupės mergaites. „Mes visą laiką bendravome su jomis per feisbuką, prašėme grįžti. Pažadėdavo, bet negrįždavo. Sakė, jog bendruomeniniuose namuose viskas patinka, bet joms reikia laisvės. Teko skelbti paiešką – policija rado“, – sakė direktorė.
Šiais mokslo metais, kaip ir pernai, globos grupės vaikams neformalaus ugdymo užsiėmimus veda žinomas uostamiesčio muzikantas, atlikėjas Linas Švirinas. Puiki muzikinė terapija – už 7 tūkst. eurų dovanų gavę netradicinių muzikos instrumentų mokosi groti. Praėjusį pavasarį jie koncertavo paskutinio skambučio šventėje.
Šalia muzikuojančių vaikų sėdi ir vadovas A. Skuodas. „Motyvuoju, – šypsojosi pedagogas ir pridūrė: – Argi man sunku laisvalaikiu pasiimti porą berniukų į žvejybą. Jiems gi reikia vyriško pavyzdžio.“
A. Skuodas prisipažino, jog dirbti tenka ir savaitgaliais – skambina tėvai. Bet retai atgyja jų tėviški jausmai: apie 50 proc. išpildo pažadą aplankyti savo vaikus. Nesulaukę labai išgyvena – globos padalinio komandai tenka gydyti jų sielos žaizdas. „Mes tikime tuo, ką darome“, – sakė A. Skuodas.
Vadovai apgailestavo, jog visuomenė vis dar klijuoja vaikams etiketes pagal jų šeiminę padėtį.
„Mūsų auginami vaikai mokosi, lanko būrelius, leidžia laisvalaikį ir kartais, kaip ir šeimose gyvenantys, atsiduria netinkamose vietose. Džiaugiuosi, kad vis rečiau išgirstame kaltinimų mūsų vaikams“, – sakė V. Lukauskienė.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.