Lietuvos gamintojai atrado sparčiai augančią rinką eksportui

Geopolitiniai neramumai skatina Lietuvos gamintojus ieškoti naujų arba plėsti esamas eksporto rinkas. Vis labiau verslo akys krypsta į visame pasaulyje išsibarsčiusias musulmonų bendruomenes – kadangi islamas yra antra pagal dydį religija pasaulyje, skaičiuojama, kad halalinių produktų rinka 2024 m. sieks 2,6 trilijono JAV dolerių. Savo ruožtu sparčiai auganti rinka diktuoja sąlygas prekybininkams – nuo šių metų vasario 1 d. musulmonams skirtų maisto produktų pakuotės privalo atitikti islamo teisės nuostatas.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. Lietuva eksportavo prekių už 34,6 mlrd. Eur, lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 21,4 mlrd. Eur. Pastarųjų eksportas per metus išaugo beveik 26 proc. Tarp daugiausia eksportuotų lietuviškos kilmės prekių – chemijos pramonės, naftos produktai ir paruošti maistų produktai.

Per mėnesį apie 25 tūkst. km spaudos gaminių pagaminanti pakuočių ir etikečių gamintoja „Aurika“ šių metų vasarį savo asortimentą papildė halalinėmis pakuotėmis. Organizacija „HalalWorldTrust“ įmonei suteikė halal sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad įmonės gaminama maisto produktams skirta lanksti pirminė pakuotė, aliuminio ir PET dangteliai atitinka halalo reikalavimus pagal islamo kanoninę teisę.

Halal, arabų kalba reiškiantis „teisėtas arba leidžiamas“, yra universalus terminas, taikomas visiems gyvenimo aspektams. Dažniausiai jis vartojamas kalbant apie maisto ir mėsos produktus, kosmetiką, asmens priežiūros produktus, vaistus, maisto ingredientus bei su maistu sąlytį turinčias medžiagas.

„Atsižvelgdami į halaliniusmaisto produktus gaminančių klientų poreikius pasirūpinome, kad įmonėje būtų įdiegta islamo teisės nuostatas atitinkanti sistema, leidžianti užtikrinti ir halalinių pakuočių gamybą. Naujas sertifikatas turėtų padėti šalies gamintojams ir toliau tęsti bendradarbiavimą su musulmonų bendruomenėmis tiek Europoje, tiek tolimesnėse šalyse“, – komentuoja „Aurika“ Verslo vystymo direktorius Germantas Sincevičius.

Pasak jo, esminis halalo sertifikato principas – užtikrinti, kad maisto produktams skirtos pirminės pakuotės nebus gaminamos, naudojant islamo draudžiamas žaliavas.

„Pagrindinis reikalavimas – kad būtų užtikrintas tinkamas pakuotės gamybos procesas, išvengiant nepageidaujamų žaliavų, tokių kaip gyvulinės kilmės priedai, kurie pagal islamo teisę yranetinkami naudoti musulmonams (arab.Haram).Halalo draudžiamų ingredientų sąrašas siekė net 100 lapų, tad teko viską atidžiai patikrinti ir įvertinti, ar mūsų gaminamos pakuotės atitinka numatytus reikalavimus irgaminant halalines pakuotes atidžiau parinkti naudojamas žaliavas“, – vardija G. Sincevičius.

Germantas Sincevičius, „Aurika“ verlo vystymo direktorius.

Halalo sertifikatas taikomas tik pirminei pakuotei, turinčiai sąlytį su maistu, ji yra ženklinama specialiu halal ženkliuku ir priskirtu unikaliu kodu. Antrinei pakuotei, kaip lipnioms etiketėms, halalo reikalavimai kol kas nėra taikomi. „Aurika“ gautas sertifikatas taikomas tik musulmonams skirtai produkcijai, parduodamai ne Islamo šalyse.

Sertifikatai atveria duris į norimas rinkas

Apie 70 proc. produkcijos į 60 skirtingų šalių eksportuojanti sausų pusryčių ir užkandžių gamintoja UAB „Naujasis Nevėžis“ gali pasigirti gana egzotiškomis rinkomis – lietuviški gaminiai vežami net į Maldyvus, Mauricijų, Venesuelą. Apie 700-800 tonųhalal produkcijos kasmet pasiekiamusulmonų rinkas, tarp didžiausių užsakovų – Pietų Afrikos Respublika (PAR).

„Halalsertifikuotą produkciją pradėjome gaminti 2015 m. Natūralu, kad specifinėse rinkose taikomi skirtingi reikalavimai. Iš pradžių halal sertifikatas buvo reikalingas tik patiems maisto produktams, dabar jis būtinas ir jų pakuotėms“, – tvirtina „Naujasis Nevėžis“ marketingo skyriaus vadovė Emilija Nausėdienė.

Pasak jos, sertifikatai atveria kelią į pardavimus – net jei kai kuriems klientams nėra reikalingos halal ženkliuku paženklintos pakuotės, neretai yra prašoma bent parodyti turimą sertifikatą.

„Nors šiuo metu įmonė dirba naudojant visus savo gamybinius pajėgumus, nuolat stengiamės ieškoti naujų potencialių partnerių. Šiemet, kaip ir kiti Lietuvos gamintojai, praradome pardavimus Kinijoje, sustabdėme eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, tad klientų portfelis šiek tiek pakito. Įmonė laikosi strategijos išlaikyti turimus klientus ir partnerius, tad PAR išlieka svarbia eksporto rinka“, – sako E. Nausėdienė.

Tarp įdomesnių sertifikatų, reikalingų norint prekiauti užsienyje, pašnekovė nurodo Izraelio rinkai skirtą Kosher sertifikatą – šis reikalauja ne tik naudoti atitinkamas žaliavas, bet ir kad rabinas apžiūrėtų gamybos linijas ir duotų sutikimą gamybai.

Pakuotės identiškos tik iš pirmo žvilgsnio

Nors halalinės pakuotės savo išvaizda niekuo nesiskiria nuo įprastų, Lietuvos gamintojams, norintiems pakuoti halalinius maisto produktus į jiems skirtas pakuotes, pirmiausia reikėtų įspėti pakuočių gamintojus.

„Halalinių pakuočių gamybos procesas yra identiškas standartinėms pakuotėms, vienintelis skirtumas – „HalalWorldTrust“ patvirtintų žaliavų naudojimas ir pagamintos pakuotės ženklinimas halal ženklu su specialiu identifikaciniu numeriu, užtikrinančiu žaliavų atsekamumą ir identifikuojančiu legalų halalinės pakuotės gamintoją. Visos žaliavos halalinėms pakuotėms kainuoja tiek pat, kiek įprastos. Klientams tereikia iš anksto įspėti, ar pakuotės gaminamos įprastiems, ar halaliniams produktams, kad vėliau nekiltų nesusipratimų eksportuojant produkciją į musulmonų rinkas“, – aiškina „Aurika“ atstovas.

Pasak jo, kol kas sunku prognozuoti, kiek šalies gamintojų užsakinės halalines pakuotes savo produkcijai. Pirmuosius rezultatus tikimasi pamatyti po gero pusmečio. 2020 m. įmonė per mėnesį atlikdavo virš 7000 užsakymų, 72 proc. fleksografinės ir skaitmeninės spaudos gaminių eksportuojama į užsienio šalis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių