Minedo istorija: nuo melo prie tiesos
Prieštaringai vertinamas populiariosios muzikos atlikėjas Minedas (Mindaugas Jonušas) dažniau žiniasklaidoje traktuojamas kaip kluonas nei kaip dainininkas. Klaipėdos rajone gyvenantis jaunuolis šią savaitę lankėsi Gargžduose ir nepraleido progos susitikti su savo fanais bei užsukti į „Bangos“ redakciją. Jautrus ir atviras pokalbis sukosi apie nepamatuotos kritikos pasekmes, neetiškumo ribas, tolerancijos stoką ir kitas šiuolaikinės informacinės visuomenės problemas.
Komercinis projektas
– Mindaugai, pramogų pasaulyje išgarsėjai ne kaip dainininkas, bet kaip juokingas personažas – Minedas. Tai įvaizdžio dalis, ar Minedas esi ir realybėje?
– Minedas yra komercinis projektas. Tai prekinis ženklas. Pradėjau dirbti vienoje iš televizijų. Sukūrėme 10 fiktyvių istorijų. Sukurtas Minedo personažas tiko televizijai, gerai linksmino liaudį. Jei ne Minedas, aš tikrai nebūčiau tiek keliavęs po Lietuvą, dabar neturėčiau, iš ko rašyti knygos. Pastarosios elektroninė versija „Pasaulis Minedo akimis“ jau pasirodė. Dėkoju tam personažui. Niekam ne paslaptis, kad pagrindinė pramogų pasaulio taisyklė – daryk, ką nori, kaip nori, bet turi išsiskirti. Kitaip ir liksi pilka pelytė.
Minedas ir aš nėra tapatūs dalykai. Mano namuose skamba klasika, esu romantikas, tačiau kartu ir racionaliai mąstantis žmogus.
– Tavo nuomone, plačioji Lietuvos visuomenė, žiūrėdama televiziją, skaitydama laikraščius ir internetinius portalus geba atskirti melą nuo tiesos, yra kritiškai mąstanti?
– Geras klausimas. Savo „Facebook“ puslapyje turiu 5 000 draugų. Užtenka parašyti bet kokią nesąmonę ir jie patiki. Visiškai neatskiria melo nuo tiesos. Beje, apie mano mirtį jau buvo paskelbta gal 5 kartus, esu pasikoręs ir namų tualete, ir rastas nužudytas – tai absurdas. Tačiau tokiu būdu kažkas pelnosi. Būna, kad skambina ir klausia, ar aš dar gyvas.
Peržengia etiškumo ribas
– Ką teko išgyventi dėl kritikos pliūpsnių viešojoje erdvėje?
– Yra buvę, kad paskambina žurnalistas, pasikalbame, o po to skaitau straipsnį ir nerandu nė vieno savo žodžio. Yra nemažai etiškumo ribas peržengiančių pavyzdžių. Vienas muzikos prodiuseris iš Klaipėdos yra net pasakęs, kad esu toks ligonis, kad manęs reikia saugotis. Tada nebuvo laiko kreiptis į teismą, tačiau dabar to taip lengvai nepaleisčiau. Visai neseniai mane pasiekė gandai, kad vėl vedžiau. Labai lengva rašyti, jog kažkas kažką pasakė, kažkam kažkur skambėjo bažnyčios varpai. Žinoma, pramogų pasaulio atstovams to reikia, kitu atveju, būtų galima tik svajoti apie populiarumą. Tačiau viskam yra ribos. Man yra siūlę net pinigų, tačiau iki mano šeimos neprisikasė. Nereikia to viešumo. Griežtai atskyriau Minedo projektą nuo šeimos. Tad ir su žiniasklaida kalbu kartais kaip Minedas, kartais kaip Mindaugas Jonušas. Su „Banga“ kalbasi Mindaugas (šypsosi – aut. past.). Viskas priklauso nuo to, kokia tema ir ką reikia „prastumti“. Beje, esu sveikas tiek, kad sugebu iš tokio kvailo projekto kaip Minedas išgyventi. Tegul kiekvienas, save sveiku vadinantis, padaro tiek daug socialinėje srityje, kiek nuveikiau aš. Savanoriavimo diplomais galėčiau išklijuoti sienas.
– Ar galėtum išskirti šiuolaikinės visuomenės blogybes?
– Susvetimėjimas. Mums labai patogu gyventi interneto socialiniuose tinklalapiuose: juose gimti, augti, po to mirti. Nesaikingas interneto vartojimas atima iš žmonių realumo jausmą. Yra net tokia sukurta grupė „Kas miega, tie silpni“, tokiu būdu viliojama socialiniame tinkle būti per naktį. Jaunimas gyvena paromis, virsta zombiais. Kita problema – kaltinti visus ir dėl visko. Tačiau nepamirškime, kad valdininkai kaip ir kunigai iš dangaus nenusileidžia: kokia visuomenė, tokie ir politikai.
