Moksleivių pilietiškumas prasideda nuo gimtojo slenksčio

Pirmąkart įteikta signataro dr. Jurgio Šaulio draugijos premija

Vasario 16-osios ir Mažosios kultūros sostinės, kuria šiemet yra paskelbti Veiviržėnai, garbei Jurgio Šaulio gimnazijoje ketvirtadienį rengta konferencija „Vardan Lietuvos“. Rajono moksleivijos atstovai pasidalijo savo tyrinėjimų medžiaga apie vietos šviesuolių įtaką kuriant valstybingumą, apžvelgė įdomiausius gyvenamosios vietovės istorinius įvykius, miestelių raidos procesus. Pirmą kartą gimnazijos istorijoje įteikta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio draugijos įsteigta premija. Už pilietišką veiklą, savanorystę apdovanojimo laureate paskelbta gimnazijos mokinių prezidentė, vienuoliktokė Dominga Pleikytė.

Pranešimuose – istorijos peripetijos

Konferencijai patriotišką impulsą suteikė Jurgio Šaulio gimnazijos pedagogių Irenos Juciuvienės ir Jovitos Jokšienės su moksleiviais parengta meninė-muzikinė kompozicija pagal tautinio sąjūdžio ideologo Vinco Kudirkos nuostatas.

Pranešimo „Žydai tarpukario Gargžduose“ autorė Deimantė Kojelytė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos gimnazistė, akcentavo, kad faktus rinko iš įvairių šaltinių, taip pat ir iš interneto užsienietiškų puslapių. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos gimnazistės Milita Bartkutė, Ramunė Ramašauskaitė, kalbėdamos apie savojo miesto istorijos peripetijas, atkreipė dėmesį į turtingą kultūros objektų paveldą. Priekuliškės apgailestavo, jog jis per lėtai tvarkomas, yra nemažai apleistų pastatų, o šiuolaikiškose statybose jau nebeatsispindi Klaipėdos krašto savitumas.

Įdomia ir garsia Švėkšnos miestelio istorija pasidalijo Joginta Žiogaitė, Aistė Jurjonaitė, Laimonas Nedzelskis, Domantas Vaidila iš „Saulės“ gimnazijos. Beje, jie pasakojo, jog gimnazijoje puoselėjama tradicija abiturientams vilkėti tautinius rūbus brandos atestatų įteikimo šventėje. Apie Vėžaičių šviesuolio, tragiško likimo pedagogo Jono Sadausko veiklą, turėjusią itin pozityvią įtaką miestelio kultūriniam bei socialiniam gyvenimui, pasakojo Vėžaičių pagrindinės mokyklos moksleiviai Valdonė Mažeikytė, Vakarė Gižaitė, Benas Kirilovas. Pranešimą „Tarpukario Veiviržėnai“ pristatė Jurgio Šaulio gimnazijos gimnazistai Monika Šaulytė bei Justina Dirgėlaitė.

Konferencijoje dalyvavęs ir kalbėjęs VDU Švietimo akademijos profesorius Juozas Skirius „Bangai“ sakė, kad labai gerai vertina entuziastingus jaunuosius pranešėjus. „Moksleiviai jaudinosi, tačiau džiugino jų užsidegimas, jų noras atskleisti net naujų faktų apie savo miestelius, kuriuose yra jų mokyklos. Pats prisimenu savo dėstytoją, šviesaus atminimo docentą Stašaitį, kuris mums, studentams, nuolat sakydavo, kad savo tautos pažinimas prasideda nuo gimtojo slenksčio“, – komentavo prof. J. Skirius.

Įvertintas veiklumas ir savanorystė

Konferencijoje pirmąkart Jurgio Šaulio gimnazijos istorijoje pradėta formuoti nauja tradicija – Vasario 16-osios proga nominuoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio draugijos įsteigtos 200 eurų premijos laureatą.

Gimnazijos direktorė Laima Navickienė (ji yra ir minėtos draugijos narė) „Bangai“ pasakojo, kad mokykloje vyko demokratiški garbingos premijos nominanto rinkimai. Visos klasės, mokinių prezidentūra, pedagogai galėjo siūlyti kandidatus. Iš trijų kandidatų didžiausią palankumą pelnė gimnazijos mokinių prezidentė, vienuoliktokė D. Pleikytė.

„Dominga yra itin aktyvi įvairiose veiklose, savanorystėje, ji mokosi tik gerai ir labai gerai“, – moksleivę apibūdino gimnazijos direktorė.

„Premijos vertė nėra vien materiali, jos tikslas yra skatinti jaunuomenės pilietiškumą, ištikimybę Vasario 16-osios idealams, diegti laisvės ir nepriklausomybės suvokimą jaunosios kartos sąmonėje“, – gimnazistei D. Pleikytei įteikdama premiją kalbėjo minėtos draugijos narė Irena Barbšienė. Ji apgailestavo, kad pirmosios premijos įteikimo ceremonijos nebesulaukė a. a. Česlovas Tarvydas, ypatingai daug nuveikęs įamžinant savo dėdės Jurgio Šaulio atminimą. Česlovo anūkė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio draugijos pirmininkė, Vasario 16-osios klubo narė Gintarė Sargūnaitė ketvirtadienį, kai pirmąkart buvo įteikiama draugijos premija, buvo Lietuvos prezidentūroje. Šalies vadovas kasmet pagerbia 1918 metų Vasario 16-osios signatarus, perduodamas jų artimiesiems gėlių kompozicijas, kurios padedamos ant šių tautos didvyrių kapų, išsibarsčiusių po visą Lietuvos žemę.

• Pernai įsteigtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio draugijos pagrindinis tikslas yra puoselėti ir garsinti vieno ryškiausių Lietuvos valstybės atkūrimo ir visuomenės veikėjų, 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo oficialaus Lietuvos diplomato dr. Jurgio Šaulio atminimą. Draugijos pirmaisiais nariais tapo dr. Jurgio Šaulio giminaičiai, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen, Vasario 16-osios aktą suradęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, europarlamentaras Liudas Mažylis, diplomatai, istorikai ir veiklos tyrinėtojai bei puoselėtojai.

Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.