Per „Laisvės kelią“ nuvilnijo bendrystės jėga
Į „Laisvės kelią“ stojo apie 50 000 žmonių, palaikančių pokyčius Baltarusijoje.
Kas, jei ne mes, atkurtos nepriklausomos Lietuvos žmonės, galime suprasti, kuo šiomis dienomis gyvena Baltarusijos gyventojai. Aliaksandro Lukašenkos režimas trokštančius savo šalyje laisvės persekioja sankcijomis, gąsdina smurtu, tačiau nepaliaujamai kylanti demokratijos jėga įkvepia ateities pokyčiams. „Laisvės TV“ paskelbtoje iniciatyvoje „Laisvės kelias“ Lietuvoje dalyvavo per 50 tūkstančių gyventojų, prisijungė 27 šalys. „Laisvės kelyje“ sutikome ir mūsų rajono gyventojų.
Besišypsantys veidai
Dar Vilniuje važiuodamas Mindaugo gatve pastebėjau žmones, nešinus baltai ir raudonai žydinčiais kardeliais – baltarusių vėliavos simboliais. Į akciją piliečiai rinkosi vilkėdami baltus, opozicijos atstovės Sviatlanos Cechanouskajos rinkimuose paplitusios spalvos, rūbus.
Netrukus prasidėjusios automobilių spūstys negadino šventinės nuotaikos – vairuotojai spaudė garso signalus, per langus mojavo Lietuvos ir Baltarusijos, Vyčio vėliavomis, vieni kitiems šypsojosi.
Važiuodami trise nuolat sekėme informaciją per LRT radiją, o diktorė minėjo vietas, kur trūksta dalyvių, nuorodas, į kurią pusę reiktų žengti arčiau, kad be tarpų susiformuotų gyvoji grandinė. Ji tęsėsi nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Medininkų pasienio punkto.
Galiausiai sustoję pagal registraciją numatytoje Minsko plento dalyje šokome iš automobilių ir lėkėme formuoti žmonių linijos, kurios dalimi tapome ir patys.
Jutau ypatingą emociją, kuomet susikibę „Laisvės kelio“ dalyviai giedojo „Tautišką giesmę“. Seniai mačiau tokius laimingus ir bendro tikslo vedamus tautiečius – tikiu, kad akcija vienijo ne tik Baltarusiją, bet ir Lietuvą.
Būtina palaikyti
„Bangos“ kalbinti akcijos dalyviai sakė, kad Baltarusijoje vykstantys įvykiai yra artimi ir mums. Vitalija teigė, kad už 40 km nuo mūsų vyksta baisūs dalykai, todėl turime padėti. „Turiu nemažai jaunų draugų Baltarusijoje. Jie pasakoja apie savo gyvenimą, pavyzdžiui, iš universiteto, kad jie neturi laisvo žodžio. Manau, kad taikus kovojimas yra teisingas. Kartais reikia tik palaikyti, kad neišsektų viltis“, – minėjo Dovilė.
Prieš 31 metus Baltijos kelyje dalyvavusi Jolita dalijosi, dėl ko dalyvavo ir šiame „Laisvės kelyje“. „Atsimenu tą jausmą, kai maža šalis Islandija pripažino Lietuvą – tai buvo labai svarbu“, – pabrėžė moteris.
Justinas, atvykęs su kompanija kartu minėti vienybės, kalbėjo, jog palaiko kaimynus, kad jie taptų laisva tauta ir galėtų laisvai apsispręsti.
Vienuolė Gintautė teigė, kad tokia akcija suteikia drąsos ir parodo, jog Baltarusija yra ne viena. „Mūsų tauta jau yra tai patyrusi – eina taikos keliu, nori kalbėtis ir nori gyventi tiesoje. Tai yra padrąsinantis gestas ištiesti ranką“, – džiaugėsi dalyvė.
Vienas iš renginio organizatorių, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas feisbuke dalijosi įspūdžiais: „Emocijos dar burbuliuoja, net nesitikėjau, kad bus toks gumulas gerklėje giedant mūsų himną ir klausantis baltarusių „Pahonios“ (neoficialus Baltarusijos himnas – aut. past.). /…/ 50 000 mūsų išėjo į „Laisvės kelią“ dėl Baltarusijos, bet ir dėl savęs pačių – mums to reikėjo. Labai reikėjo.“
Akcija organizuota rugpjūčio 23 dieną prisimenant ir Baltijos kelią, kuomet 1989-aisiais Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai sustojo į gyvąją grandinę siųsdami žinią, jog nori nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.
„Laisvės kelyje“ kartu su draugais stovėjau atkarpoje netoli Rasų kapinių. Žinoma, daugelio noras buvo stovėti Katedros aikštėje ar Minsko plente, tačiau kažkas turėjo tęsti grandinę ir mažiau matomose vietose, kuriose nebuvo žmonių pertekliaus. Tačiau kartu padarėme viską, ką galėjome, kad grandinė būtų tęsiama. Patyrėme ypatingą nuotaiką, kai po akcijos su draugais išėjome į Vilniaus centrą, kavinėje atsitiktinai sutikome baltarusį, su kuriuo prakalbėjome apie situaciją Baltarusijoje dar porą valandų. Džiaugiuosi, kad buvau „Laisvės kelyje“ – tai istorinis momentas ne tik mūsų šalies, bet ir mano gyvenime“, – įspūdžiais dalijosi gargždiškis Vytautas Butkus.
Robertas MACIUS
Autoriaus nuotr.
