Mokytojų trūkumas – galvosopis ne tik mokyklų vadovams, bet ir rajono politikams

Vasaros atostogos – tikras džiaugsmas moksleiviams, jie užvėrę mokyklos duris džiaugiasi saulės spinduliais, tačiau atostogauja toli gražu ne visi mokyklos bendruomenės nariai – ne vienam Klaipėdos rajono ugdymo įstaigos vadovui vasara – pats darbymetis, mat susidūrę su pedagogų trūkumu jie verčiasi per galvą ieškodami reikalingų disciplinų mokytojų. Kalbinti direktoriai atviri – padėtis nepavydėtina, todėl mokytojams leidžiama dirbti per dideliais krūviais ar tenka susigrąžinti pedagogus iš pensijos. Klaipėdos rajono savivaldybė nuošalyje nelieka – svarstys naujas pedagogų pritraukimo priemones, kurios paskatintų mokytojus iš kitų savivaldybių mokytojauti rajono ugdymo įstaigose.

Rinkosi į neeilinį posėdį
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, kuriam vadovauja komiteto pirmininkė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, birželio viduryje rinkosi į neeilinį posėdį. Jame dalyvavo ne tik Tarybos nariai, bet ir švietimo profsąjungos, mokyklų vadovų asociacijos atstovai bei keletas rajono mokyklų direktorių. Posėdžio metu buvo pristatomi ne tik konkretūs skaičiai, kiek pedagogų trūksta mokyklose, bet ir diskutuojama, kaip juos pritraukti į ugdymo įstaigas. Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pateikė skaičius – šiuo metu mokyklose dirba 668 pedagogai, dauguma jų – pagal bendrojo ugdymo programą. Pasak A. Petravičiaus, paskutiniais metais vis daugiau mokytojų išeina į pensiją, o atsilaisvinusios darbo vietos užpildomos ne taip greitai. „Turiu pasidžiaugti, kad į mūsų švietimo bendruomenę po truputį įsilieja ir jaunesni pedagogai. Manau, kad valstybė priėmė teisingą sprendimą sulyginusi visų mokytojų atlyginimus, nepriklausomai, kurioje ugdymo programoje moko – ikimokyklinio ar bendrojo“, – sakė skyriaus vedėjas. Tačiau su juo nesutiko Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė. Anot direktorės, į gimnaziją pedagogai nenori ateiti dirbti būtent dėl atlyginimų suvienodinimo. „Gimnazijoje dirbančiam mokytojui tenka didelė atsakomybė – paruošti mokinius brandos egzaminams, o tai yra ilgas ir sunkus darbas“, – kalbėjo O. Sturonienė. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja ir Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Renata Anužienė teigė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai susitikimo metu pranešė, kad kitais metais mokytojų atlyginimas bus pakeltas du kartus, tik neaišku, kiek procentų. Ji išskyrė ir kelias priežastis, kodėl jauni mokytojai nenoriai ateina dirbti į mokyklas. Tai – menkos karjeros galimybės, nekonkurencinga alga, konkretaus etato nenurodymas darbo sutartyje ir nesaugumas dėl ateities.

Situacija nuolat keičiasi
Neeilinio posėdžio metu A. Petravičius akcentavo, kad „Vaivorykštės“ ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijose padėtis šiuo metu sunkiausia, nes jose trūksta daugiausia pedagogų, todėl „Bangos“ korespondentė šių mokyklų vadovų ir pasiteiravo, kaip jiems sekasi įveikti iškilusius sunkumus. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis teigė, kad situacija nuolat keičiasi ir šią savaitę vyks keli darbo pokalbiai su mokytojais iš kitų vietovių – Šilutės, Kretingos ir Klaipėdos. „Mūsų gimnazijoje pedagogų trūksta ne dėl to, kad jie išeina į pensiją, o dėl sparčiai augančio mokinių skaičiaus, nes rugsėjo mėnesį mokykloje mokysis apie 960 moksleivių. Praėjusiais mokslo metais ang­lų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai dirbo didesniu krūviu, beveik pusantro etato, todėl ieškome daugiau šios krypties pedagogų. Aišku, yra pedagogų, kurie mokyklos bendruomenę palieka, nes išeina į pensiją, yra išeinančių ir dėl asmeninių priežasčių“, – pasakojo A. Alčauskis. Pašnekovas tikino, kad dabar ne mokykla renkasi mokytoją, o mokytojas mokyklą, prieš tai įvertinęs, ar darbovietė toli nuo namų ir kokios bus darbo sąlygos. „Vaivorykštės“ gimnazijai, birželio 8 d. duomenimis, trūko 3 matematikos mokytojų, 1 etikos ir 1 fizikos mokytojo. O. Sturonienė sakė, kad šiuo metu labiausiai reikia matematikos mokytojų, mat gimnazijoje dirbusios pedagogės išėjo į užtarnautą poilsį. Direktorė pasikartojo, kad sprendimas sulyginti visų mokytojų algas buvo neteisingas. „Organizuoju ne vieną darbo pokalbį, šnekuosi su kandidatais, bus matyt, kiek jų ateis dirbti. Nors mokykloje dirba nemažai jaunųjų pedagogų, jie dėsto ne tiksliuosius mokslus, todėl labai tikiuosi, kad Taryba pritars sprendimų projektų pakeitimams, ir pritrauksime daugiau gamtos mokslų krypties pedagogų“, – kalbėjo direktorė. O štai kitoje rajono ugdymo įstaigoje – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje nuotaikos kitokios, nes mokyklai netrūksta nė vieno mokytojo. Anot gimnazijos direktorės Laimos Navickienės, nors mokykloje dirba nemažai jaunų mokytojų, teko įkalbinėti į darbą sugrįžti ir į pensiją išėjusius pedagogus, kad mokymosi procesas būtų sklandus. „Važiavome pas šiuos mokytojus į namus, kalbėjomės, ir jie sutiko vėl mokyti. Tikrai ne pinigai juos motyvavo sugrįžti, o žmogiškas bendravimas ir mokytojo pašaukimas“, – sakė L. Navickienė ir pridūrė, kad šiuo metu gimnazijoje pedagogų netrūksta, tačiau situacija visada gali pasikeisti.

Daugėja stojančiųjų į pedagogikos studijas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atsakyme „Bangai“ teigė, kad mokytojų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, trūksta, bet trejus metus iš eilės Lietuvoje daugėja įstojusių į pedagogikos studijas aukštosiose mokyklose. 2022 m. Vyriausybė beveik dvigubai padidino valstybės finansuojamų pedagogikos profesinių studijų vietų skaičių iki 385, šiemet šioms studijoms yra numatyta 400 valstybės finansuojamų studijų vietų. Šiuo metu pedagogikos profesinėse studijose, kurios trunka nuo 1 m., studijuoja 521 studentas, o pedagogikos ir mokomojo dalyko pedagogikos studijų programose, kurių trukmė 4 m., – 484 studentai. Nuo praėjusių metų asmenims, įstojusiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas, kas mėnesį yra skiriama 319 eurų prioritetinė parama. Tokią paramą 2022 m. gavo 347 bakalauro studijų studentai. Prioritetinių pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų studentams gali būti skiriama tikslinė išmoka, kuri siekia 539 eurų. Tikslinę išmoką gali gauti tie, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ir įsipareigoja baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį. 2022 m. tikslinė išmoka buvo skirta 83 asmenims.

Ministerija ateities prognozuoti nenori
2023 m. birželio 20 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, Klaipėdos rajone trūksta 11 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, 5 pradinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų (1 pradinio ugdymo mokytojo, 1 priešmokyklinio ugdymo pedagogo, 2 lopšelio- darželio auklėtojų). Tarp pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų reikia 3 lietuvių kalbos ir literatūros, 2 anglų kalbos, 1 biologijos, 1 chemijos, 1 dailės, 1 matematikos, 1 rusų kalbos, 1 technologijų mokytojų. Dauguma šių pozicijų – Priekulės seniūnijoje. Šiuo metu tarp Užimtumo tarnyboje registruotų Klaipėdos r. sav. gyventojų 8 asmenys pageidauja dirbti pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojais (2 anglų kalbos, 2 kūno kultūros, 1 matematikos, 1 muzikos, 1 rusų kalbos, 1 teatro meno), 13 – pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojais (6 pradinio ugdymo mokytojais, 4 priešmokyklinio ugdymo pedagogais, 3 lopšelio-darželio auklėtojais). Pasak Užimtumo tarnybos vyriausiosios specialistės Ingos Vegytės, 2022 m. laisvų darbo vietų pedagogams Klaipėdos rajone registruota beveik 2 kartus daugiau nei pageidaujančių jais dirbti, šiemet (iki birželio 20 d.) – beveik 3 kartus.
„Bangos“ korespondentei pasiteiravus ŠMSM atstovų, kas lėmė, kad mokyklos susiduria su pedagogų trūkumu ir kas laukia švietimo sistemos ateityje, ŠMSM atstovai buvo atviri ir atsakė, kad problemos greitai išspręsti nepavyks, nes mokytojų bendruomenė sensta ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, atsinaujina ir akcentavo, kad vis dar per mažai jaunuolių renkasi šį nelengvą kelią – būti mokytoju, nors paskutinius trejus metus stojančiųjų skaičius į pedagogines studijas pamažu didėja. „Ši problema Lietuvoje brendo jau dešimtmečius, tad ją išspręsti per keletą metų yra neįmanoma. Ir prognozuoti mokytojų poreikį būna sudėtinga, nes vos prieš keletą metų buvo sprendžiamas klausimas, kaip sumažinti mokytojų perteklių. Mokytojų trūkumas yra daugelio pasaulio valstybių problema“, – rašoma atsakyme.

Tobulins pritraukimo programą
Siekdama sustiprinti Klaipėdos rajono pedagogų bendruomenę Savivaldybė įgyvendina specialistų pritraukimo į rajono ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo programą. Viena iš programos priemonių – kuro kompensacija. Pedagogui, kurio gyvenamoji vieta nesutampa su darbo vieta ir į darbą tenka važiuoti toliau nei 5 km, kompensuoja kelionės išlaidas – 13 ct už 1 km. O štai pradedančiam dirbti jaunajam mokytojui Klaipėdos rajono savivaldybė skiria 1 000 eurų persikėlimo ir įsikūrimo išlaidoms, tik su sąlyga – mokytojas turės mokykloje dirbti vienus metus, tačiau praėjusiais metais nė vienas pedagogas šia galimybe nepasinaudojo. Studentams, pasirinkusiems pedagogines studijas arba nusprendusiems persikvalifikuoti į pedagogiką, iš Savivaldybės biudžeto gali būti skiriama 300 eurų stipendija 10 mėnesių per metus, tačiau baigęs studijas mokytojas privalės mokykloje dirbti tiek mėnesių, kiek Savivaldybė mokėjo stipendiją. Jos šiuo metu mokamos 13 studentų, 4 iš jų mokslus baigs birželio mėnesį. 2023 m. I pusmetį stipendijoms išleista 21 600 eurų. Daugiausia stipendijas gauna ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studentai – 9, specialiosios pedagogikos ir logopedijos tik 2. Kiti studentai yra pasirinkę lietuvių kalbos ir pedagogų studijų programas. Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo sudaryta 17 sutarčių dėl persikvalifikavimo ar kitų studijų programų dalinio finansavimo, 11 pedagogų mokslus baigs jau šį mėnesį. Studijoms finansuoti 2023 m. I pusmetį išleista 20 953,8 eurų. Daugiausia sutarčių buvo pasirašyta su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo pedagogais.
Praėjusią savaitę po susitikimo su rajono mokyklų vadovais A. Petravičius eiliniame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje Tarybos nariams pristatė priemones, kurios padėtų pritraukti pedagogus į mokyklas. „Rugpjūčio mėnesį teiksime Tarybai du siūlymus: padidinti stipendiją studijuojantiems pedagogiką nuo 300 eurų iki 500 eurų ir mokytojo įsikūrimo išlaidoms skirti 3 tūkst. eurų vietoje dabar esančio 1 tūkst.“, – sakė skyriaus vedėjas.

„Pedagogų trūkumo prob­lema Lietuvoje brendo jau dešimtmečius, tad ją išspręsti per keletą metų yra neįmanoma. Ir prognozuoti mokytojų poreikį būna sudėtinga, nes vos prieš keletą metų buvo sprendžiamas klausimas, kaip sumažinti mokytojų perteklių. Mokytojų trūkumas yra daugelio pasaulio valstybių problema“, – rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakyme.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Autorės ir „Bangos“ archyvo nuotr.