Nakvynės namai įtinka ne visiems benamiams
Spalio mėnesį Gargžduose atidaryti penkiolikos vietų nakvynės namai užsipildė gana greitai. Vienu metu juose gyveno net 12 gyventojų. Tačiau ne visi pastogės neturintys žmonės ilgai juose ištvėrė. Keli grįžo į gatvę, kiti išvežti gydytis į ligoninę, o vienam jų sąlygos naujutėliuose nakvynės namuose pasirodė per prastos, mat nesulaukė medicinos paslaugų, kurių tikėjosi.
Iš 12 liko 7
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė teigė, jog į nakvynės namus iš viso buvo nukreipta 12 asmenų: 10 vyrų ir 2 moterys. Šiuo metu iš jų begyvena septyni. Vienas vyriškis buvo išvežtas gydytis nuo tuberkuliozės, du gyventojai ilgai neištvėrė tvarkos ir pasišalino atgal į gatvę. Dar vienas, nors ir gavo nukreipimą, tačiau taip ir nesiteikė čia įsikurti. Kitas vyriškis iš nakvynės namų išėjo argumentavęs, jog čia tikėjosi geresnių sąlygų. Esą nakvynės namuose, kuriems įrengti panaudota 1 mln. 124 tūkst. litų, jis pasigedo teikiamų medicinos paslaugų. Po savaitgalio nakvynės namai neteko dar vieno gyventojo, jis mirė. „Tai buvo senyvo amžiaus vyriškis, kuriam buvo amputuota koja, jis turėjo sveikatos problemų. Asmuo gulėjo Gargždų ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Deja, iš ten jo nebesulauksime grįžtančio“, – liūdną naujieną pirmadienį pranešė Gargždų socialinių paslaugų centro nakvynės namų padalinio vadovė Danguolė Eringienė.
Socialinės paramos skyriaus vedėja sakė, kad nakvynės namai užsipildė greitai, pastogės neturintys žmonės prašėsi priimami. Deja, pasak jos ne visiems patiko čia esanti tvarka. „Pavyzdžiai rodo, kad ne visi gali laikytis numatytų taisyklių ir vėl grįžta prie senojo gyvenimo būdo. Kai kurie namų neturintys asmenys net nesikreipia dėl vietos nakvynės namuose, nes nenori atsisakyti žalingų įpročių. Neseniai vienos seniūnijos socialinės darbuotojos pasakojo apie asocialiai gyvenančią moterį, iš kurios dėl netinkamo gyvenimo būdo atimti vaikai. Ji teigė labai norinti į nakvynės namus, bet net nerašanti prašymo, nes mesti gerti dar negalinti. Tokių atvejų yra ne vienas“, – pastebėjo D. Gumuliauskienė.
Šiltą lovą iškeičia į girtavimą
Dažnai apie vietą nakvynės namuose teiraujasi ne patys benamiai, o jų artimieji. Tačiau buvo ir tokių, kurie patys labai laukė nakvynės namų atidarymo ir prašėsi į juos priimami. Pats pirmasis čia apsigyveno namų netekęs buvęs Savivaldybės darbuotojas. Tačiau ne visus vilioja šilta lova ir saugi aplinka. Socialinės paramos skyriaus vedėja pastebėjo, jog ir šiltas ruduo lemia, kad vargstantys benamiai nesiveržia į nakvynės namus ir mieliau laiką leidžia girtaudami bei prašydami išmaldos gatvėse. „Kai kurie gyventojai įsivaizduoja, jog rajone atidarius nakvynės namus, gatvėse neliks elgetaujančių ir girtaujančių vadinamųjų „Maximos“ rėmėjų. Tačiau tokių vilčių puoselėti nereikėtų. Prievarta apgyvendinti benamių negalime, o kai kuriems iš jų gyvenimas gatvėje labiau patinka“, – kalbėjo D. Gumuliauskienė. Pašnekovė taip pat akcentavo, kad į nakvynės namus priimami tik tie asmenys, kurie neturi gyvenamojo būsto. O, pasak jos, asocialų gyvenimo būdą neretai yra pamėgę ir tie, kurie turi, kur gyventi. „Gargždiškiams gerai žinomi du miesto centre nuolat šmėžuojantys asocialūs asmenys. Abu jie turi namus: vienas gyvena pas mamą, kitas turi savo butą Kretingalės seniūnijoje. Tačiau vietoj normalaus gyvenimo abu renkasi girtavimą mieste. Nieko nepadarysi, yra žmonių, kuriems toks gyvenimo būdas patinka“, – kalbėjo pašnekovė.
Laikosi tvarkos
Gargždų socialinių paslaugų centro nakvynės namų padalinio vadovė D. Eringienė sakė, kad su šiuo metu nakvynės namuose gyvenančiais 7 asmenimis problemų neturi: „Kol kas galiu tik pagirti gyventojus. Visi tikrai labai stengiasi, tvarkosi. Patalpos švarios, nesijaučia jokio negero kvapo. Darbuotojai su čia gyvenančiais asmenimis gražiai bendrauja, kartu sprendžiame iškylančias problemas.“ D. Eringienė teigė, jog tie benamiai, kurie nenorėjo laikytis tvarkos, ilgai nakvynės namuose ir neužsibuvo. „Tie, kurie išties nori čia gyventi, stengiasi, tvarkosi, laikosi įsikibę savo vietos. O tie, kurie nenori, jau išėjo. Per prievartą žmonių išlaikyti negalime“, – kalbėjo ji bei pastebėjo, kad susidomėjimas įstaiga kasdien auga ir norinčiųjų čia apsigyventi netrūksta. „Šiuo metu turime 7 gyventojus, bet iš kasdien besikreipiančiųjų ir klausiančiųjų apie laisvas vietas galiu daryti prielaidą, jog nakvynės namai greitai bus užpildyti“, – spėjo moteris.
Nakvynės namų gyventojai patys gaminasi valgyti iš savo resursų, patys tvarkosi buityje. Neseniai rajono Taryba nusprendė, jog kiekvienas nakvynės namų gyventojas kas mėnesį privalo mokėti bent simbolinį 35 litų mokestį. Dauguma gyventojų nėra susitvarkę dokumentų, todėl negauna nei pensijos, nei pašalpos. Kad galėtų sumokėti šį mokestį, darbuotojai jiems padeda susitvarkyti dokumentus, darbingo amžiaus asmenims padedama registruotis Darbo biržoje, ieškotis darbo, stengiamasi įtikinti, kad galima gyventi ir visai kitaip.
Į Gargžduose veikiančius nakvynės namus asmenys priimami gyventi pusmečiui, o dėl tolesnio jų apgyvendinimo sprendimą priima Savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisija. Jau ten gyvenančiam gyventojui į nakvynės namus negrįžus tris paras jis yra išbraukiamas iš gyventojų sąrašo.
