Namo projektą skubinti tenka ir keiksmais
Prieš devynerius metus svajonių sodybos statybas pradėjusi Žvirblių šeima šiandien Vėžaičiuose kuria savo jaukius namus. Tačiau ramiai miegoti šeimininkams neleidžia biurokratiniai nesusipratimai – žmonės negali gauti galutinio techninio namo projekto. O kartu su juo – ir įteisinti namo valstybiniame registre. Šeimininkas teigia per tuos metus pats perpratęs visus statybos techninius reglamentus, tačiau iš architektų ketvirtus metus girdi tą patį – į Savivaldybę projektas bus nešamas jau penktadienį.
Džiaugėsi neilgai
„Prieš 10 m. su žmona nusprendėme pasistatyti namą Vėžaičiuose ir, kaip priklauso, pradėjome nuo dokumentų tvarkymo. Matininkas parengė topografinę nuotrauką, sutarėme su banku dėl paskolos, o Gargžduose radau projektavimo įmonę, kuri, kaip man tada atrodė, buvo daug žadančiu pavadinimu UAB „Sodybų projektai“. Su architekte Birute Šakiniene aptarėme projektą, kainą, parengimo terminus, pasirašėme kažkokią standartinę sutartį ir nekantravome sulaukti tų 3 mėnesių, per kuriuos turėjo būti parengtas mūsų sodybos projektas. Atėjus žiemai prisivežėme statybinių medžiagų, o atšilus orams nuvykau pasiimti projekto, nors skambučio dėl jo nebuvau sulaukęs. Sužinojau, kad praėjus pusmečiui projekto dar nėra. Kaip vėliau supratau, jis dar net nebuvo pradėtas rengti. Orams vis šylant kantrybė ėmė sekti. Jau tada išgirdau žodžius, kuriuos vėliau girdėjau šimtus kartų: projektas bus pirmadienį, na, vėliausiai penktadienį. Žinojau, kad statyti namą be statybos leidimo negalima, tačiau lietuviška vasara trumpa, o bankas reikalavo įkeisti namą bei pateikti projektą ir statybos leidimą. Tada pradėjome statybas be projekto. Architektei buvome pateikę savo padarytus namo brėžinius, išmatavimus, nužymėjimo sklype vietą ir t. t. Tikėjomės, kad didelių nukrypimų nuo projekto nebus. Be to, projektas turėjo jau „tuoj tuoj“ būti baigtas. Išpylėme pamatus, surinkome namo karkasą, uždėjome stogą, vasara baigėsi, o projekto vis dar nebuvo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pradėjo gąsdinti baudomis ir namo nugriovimu. Gerai, kad atsižvelgė į konkrečią situaciją. Pasibaigus kantrybei atsivežiau architektę B. Šakinienę į statybvietę. Pats dalyvavau jai fotografuojant ir matuojant jau pastatytą namą ir ūkinį statinį. Tik po to projektas pagaliau pajudėjo. Džiaugėmės statybos leidimu ir galimybe susitvarkyti paskolos reikalus. Bet neilgai“, – išsamų laišką „Bangos“ redakcijai pradėjo vėžaitiškis Žydrūnas Žvirblis.
Tūkstančiai – it į balą
Ž. Žvirblis stebėjosi, kad projektas pasirodė esąs visai netikslus. „Nutarę namą atiduoti vertinti Valstybinei komisijai, pasikvietėm Registrų centro specialistus. Jie, o vėliau ir Statybos inspekcija, patvirtino, kad namo sienų paklaida – 1 cm. Ir dar viena bėda – namas yra per kelis metrus ne toje vietoje, kur parodyta projekte. Tai keista, nes ji matavo jau pastatytą namą. Paaiškėjo, kad architektė į bendrą užstatymo plotą neįskaičiavo ir laiptelių bei terasos“, – žurnalistams jau akis į akį pasakojo vėžaitiškis.
Vyras iš Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų sužinojo, kad vienintelė galimybė išsigelbėti – rengti projekto korektūrą. 2700 Lt mokėjęs už techninį projektą, Ž. Žvirblis pasiryžo papildomai mokėti ir už korektūrą. „Vienintelė mano klaida, kad be projekto prisijungiau prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Bet tuo metu tinklus tiesė visoje gyvenvietėje, negalėjau nesijungti. Tačiau tai nebuvo korektūros esmė“, – prasitarė vėžaitiškis. Anot jo, ypač gaila kone į balą išmestų 2–3 tūkstančių litų – tiek jis sumokėjo už pasibaigusio galiojimo dokumentų perdarymą.
Gailisi nenumatęs delspinigių
Vyras sakė besijaučiąs it komedijoje, tačiau ši – nebejuokinga. „Eilinį penktadienį užvažiuoju į UAB „Sodybų projektai“. B. Šakinienė rimtai man pasakoja, kokios tik bėdos jos nebuvo ištikusios per tą savaitę: kažkas numirė ir dalyvavo laidotuvėse, po to sugedo kompiuteris, po to buvo palikusi kažkur telefoną, po to ji sirgo, po to dingo internetas, po to dirbo už kitus, nes tie kiti sirgo. Aš klausausi tokių istorijų ir tikiu. Kaip netikėsi, juk visiems pasitaiko. B. Šakinienė geranoriškai nusiteikusi „padirbėti savaitgalį“ ir jau pirmadienį, „na, vėliausiai antradienį“, pateikti projektą Savivaldybei. Deja, nuvažiavęs vėl išgirstu, kad nepavyko, nes paaiškėjo, kad pasikeitė įstatymai, todėl reikia šį tą pataisyti. Ką gi, įstatymai Lietuvoje irgi keičiasi, teks laukti to „garantuoto penktadienio“. Jam atėjus architektė man liūdnu veidu pasakoja kokios tik bėdos jos nebuvo ištikusios per tą savaitę: kažkas numirė ir dalyvavo laidotuvėse, po to sugedo kompiuteris, po to buvo palikusi kažkur telefoną… Tiek daug įvykių per savaitę vienam žmogui atlaikyti ne juokas. Bet palauk, tai kažkaip kartojasi ir patikėti darosi sunkoka. Dainelė jau penkiasdešimt kažkelintą kartą ta pati“, – savo istoriją tęsė vyras.
Jis neslėpė trūkus kantrybei kartą iškeikęs biuro kolektyvą. Ir apgailestavo, kad projekto koreguoti nesiima joks kitas architektas: „Kitur pasakė, kad tai architektės autorinis darbas, o autorinių teisių pažeisti negalima. Reikia kulniuoti pas „savo architektą“.
Ž. Žvirblis nuogąstavo, kad su architekte nesudarė aiškios sutarties dėl delspinigių. „O susigundžiau žema projektavimo kaina“, – prisipažino jis.
Trukdis – darbo krūvis
Situaciją paaiškinti paprašyta „Sodybų projektų“ vadovė B. Šakinienė neneigė, kad su Ž. Žvirblio projektu yra problemų. Ji teigė kaip tik seganti į bylas kliento dokumentus. „Dar 2004 m. buvo surinkta pirmoji projekto dokumentacija, 2005 m. gautas statybos leidimas. Viskas buvo gerai, bet 2009 m. klientas grįžo, nes kaimyniniame sklype savavališkai įsirengė inžinerinius tinklus. Teko daryti projekto korektūrą“, – dėstė architektė.
Anot jos, daug bėdų pridarė per tą laiką pasikeitę reikalavimai – kadastriniai matavimai buvo preliminarūs, tad teko daryti tikslius, keitėsi architektūriniai specialieji reikalavimai, todėl 2–3 kartus Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius esą turėjo išduoti naujas projektavimo sąlygas. Anot specialistės, anksčiau ir laipteliai nebuvo skaičiuojami į bendrą sklypo užstatymo plotą, o inventorizuojant architektai ir statybos inspekcija kitaip skaičiavo namo kubatūrą. Pačius projekto brėžinius irgi reikia perkelti į skaitmeninę versiją. Architektė teigė, kad namas išties yra kiek kitoje vietoje nei nubraižyta projekte. „Taip nutiko dėl to, kad anksčiau buvo matuojama elementaria rulete, o dabar matuokliai palydoviniai. Tačiau ne tik šiame projekte, bet ir daugumoje kitų yra daug statybinės paklaidos. Darome korektūras, nes pastatyta kitaip nei parodyta projekte. Nežinau, kieno kaltė, kad Ž. Žvirblio namas ne toje vietoje. Sklypo ribos ir dabar skiriasi. Jų ir neįmanoma numatuoti tikslių“, – apgailestavo architektė.
Anot jos, buvo ir neplanuotų trikdžių – per tą laiką mirė ne tik projekto vadovas, bet ir kolegė, kurios darbai krito vadovei ant pečių. „Šiuo metu turime per didelį krūvį tokių projektų korektūrų, kurie ne pagal projektą padaryti. Konsultacijos atima daug laiko. Su klientu Ž. Žvirbliu sutarėme, kad susitiksime ketvirtadienį“, – patikino architektė.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių specialistai informavo, kad ne Savivaldybės administracijos kompetencija nagrinėti ir komentuoti santykius tarp privačių asmenų ir projektuotojų. Paprastai rengiant projektą sudaroma sutartis tarp užsakovo ir projektuotojo. Sutartyje turėtų būti numatytos ir sankcijos dėl jos nevykdymo. Vadovaujantis LR Statybos įstatymu, derinimo ir statybos leidimo išdavimo procedūra trunka 30 darbo dienų nuo reikalingų dokumentų pateikimo. Jei iškils neaiškumų, projektuotojai visada gali kreiptis į institucijas ir konsultuotis.
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės ryšiams su visuomene Vidos Aliukonienės komentaras:
– Statytojas statinio projektui parengti turėtų būti pasirašęs sutartį su projektuotoju. Joje numatomi terminai, projekto korektūrų atlikimo tvarka ir visos kitos projektuotojo ir užsakovo santykius reguliuojančios sąlygos. Statybos užbaigimo procedūros galimos tik pateikus statinio projektą, pagal kurį jis pastatytas. Jokios išlygos ir lengvatos netaikomos.
Jeigu statant nukrypstama nuo esminių projekto sprendinių, turi būti ne tik atitinkamai pakeistas projektas, bet ir pagal jį gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija neturi informacijos apie atvejus, kai Valstybinė komisija negali įvertinti namo dėl projektuotojų kaltės, nes statytojai, pateikdami prašymus išduoti statybos užbaigimo aktus, privalo pridėti statinių projektus, kurių kiekviename brėžinyje ir techninėse specifikacijose yra žyma „Taip pastatyta“.