• 8 gruodžio, 2021
|

Nesirūpinantys tvaria ateitimi turės ribotas galimybes plėtoti verslą

Europos „Žaliasis kursas“ jau daro poveikį  visoms gyvenimo sritims, o tuo pačiu ir verslui. Tačiau artimiausiu metu viešųjų pirkimų srityje laukia milžiniški pokyčiai ne tik perkančiųjų organizacijų, bet ir prekių, paslaugų ar darbų  tiekėjų. Vyriausybė numatė, kad nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai (su keliomis specifinėmis išimtimis) turės būti  „žali“. Tai reikš, jog perkančiosios organizacijos visais atvejais prašys informacijos apie pardavėjo poveikius aplinkai. Pagal naujausius duomenis, šiuo metu tik apie 10 proc. įmonių matuoja savo poveikį aplinkai, o kad tai svarbu ‒ nurodė daugiau nei 70 proc.

„Jei jums rūpi, kaip išgyventi tik šiais metais ar dar kitais, o ne penkerius ir daugiau, tada apie verslo tvarumą kalbėti net neverta. Aišku, tai reikalauja ir atkaklumo, ir darbuotojų indėlio, ir finansinių išteklių. Tvarumas tai nėra šūkis, tai yra realių rizikų valdymas“, ‒ teigia Audronė Alijošiutė-Paulauskienė, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ atstovė. – Taip, taip vadinamojo žaliojo smegenų plovimo dar yra labai daug, tačiau atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems tai rūpi iš tiesų. 2023-iais metais visi perkančiųjų organizacijų pirkimai turės būti draugiški aplinkai ir to bus reikalaujama iš dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose“.

„World Economic Forum 2021“ pateikia duomenis, jog net 66 proc. globalių vartotojų nurodo, kad tvarumas jiems rūpi renkantis pirkinį ar paslaugas, o „Euromonitor International“ teigia, kad kas ketvirtas boikotuoja tuos prekių ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų.

Nuotolinio seminaro „Aplinkosauginė įmonių atsakomybė: kaip nepasiklysti įstatymų ir reikalavimų pinklėse“ metu konstatuota, jog Autogamintojų ir importuotojų asociacijai (AGIA) priklausančioms organizacijoms ir verslams pokyčiai bus nedideli, nes dauguma jų savo veikloje vadovaujasi aplinkosaugą reglamentuojančiais teisės aktais; taip pat jau stebi savo poveikį aplinkai, tačiau būtina rengtis vis griežtėjantiems „Žaliojo kurso“ įgyvendinimo reikalavimams.

„Mūsų asociacijos nariai jau kelerius metus ruošiami numatomiems pokyčiams ‒ nuolatos teikiame konsultacijas, rengiame seminarus, kuriuose aiškiname, ką verslas turi padaryti, kad nekiltų kokių nors neaiškumų nei dabar, nei ateityje. Daugeliui teliks įgyvendinti kai kuriuos formalumus, susijusius su viešaisiais pirkimais po 2023-ių metų.

Kaip kad išgirdome šio seminaro metu, kai kurioms įmonėms tetrūksta pradėti dokumentuoti savo įvykdytus pokyčius pagal „Žaliąjį kursą“. Ką teks AGIA nariams padaryti – tai šiek tiek skirti resursų komunikacijai. Tuo tarpu kitiems, kurie atliekas tvarko savarankiškai ir taip stengiasi savo veikloje bandyti mažinti poveikį aplinkai, tikrai gali iškilti sunkumų. Mūsų supratimu, nėra kito kelio, kaip tik dabar pradėti tvarkytis organizuotai, nes aplinkosaugoje saviveiklos jau nebelieka. Verslas privalės būti socialiai atsakingas visomis prasmėmis – aplinkosaugos, žiedinės ekonomikos, socialiniais ir kultūriniais aspektais“, ‒ sako Rita Zdanevičienė, AGIA vadovė.

AGIA – Autogamintojų ir importuotojų asociacija, nuo 2016 metų veikianti licencijuota savanoriška, ne pelno siekianti, visuomeninė organizacija, jungianti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, alyvų bei apmokestinamųjų gaminių (įskaitant baterijų ir akumuliatorių) gamintojus ir importuotojus.

Pranešimas žiniasklaidai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių