Nusikalstamumą rajone žaboja retos pareigūnų gretos

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas paskelbė gerų ir blogų naujienų. Gerosios žinios tos, jog kriminogeninė situacija rajone stabili ir net gali gerėti. 2013-aisiais rajono pareigūnai ištyrė 64,5 proc. nusikaltimų – 10 proc. daugiau nei pernai. O per trejus metus sunkių nusikaltimų sumažėjo nuo 46 iki 21.

Tačiau Klaipėdos rajonas vis dar yra oazė vagims. Pakito ir pačių nusikaltėlių būdas – iš brutalių jie tapo rafinuoti.

Pristatė paskutinį kartą

Ketvirtadienį Klaipėdos rajono PK pristatyta 2013-ųjų metų ataskaita. Komisariato viršininkas Edmundas Zbarauskas už metų darbą atsiskaitė paskutinį kartą – nuo vasario 1 d. pareigūnas komisariate nebedirbs ir žada išeiti į pensiją. Naudodamasis proga už bendrą ilgametį darbą jis dėkojo svečiams: policijos generalinio komisaro pavaduotojui, kuruojančiam Klaipėdos rajono PK, Algirdui Stončaičiui, Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojui Sigitui Šveikauskui, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Sigitui Lečui, rajono merui Vaclovui Dačkauskui. Viršininko padėką už darbą kartu PK kolektyvas priėmė skambiais plojimais.

Pirmą kartą susirinkimas buvo atviras. Tačiau atvyko tik seniūnijų seniūnai ir keli Savivaldybės tarybos nariai. Vietos gyventojų nesulaukta.

Smurtas kelia rezultatus

2013 m. rajone užregistruotos 1 026 nusikalstamos veikos. Tai 20-čia daugiau nei pernai ir net 145 daugiau nei 2011 m. Tačiau PK viršininkas E. Zbarauskas akcentavo, kad skaičius vėl iškreipia prieš dvejus metus įsigaliojęs Smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir policijai pridėta funkcija tirti buitinius konfliktus. Pernai tokių nusikaltimų tirta net 165, užpernai – 127.

„Išminusavę šias nusikalstamas veikas galime konstatuoti, kad per pastaruosius trejus metus rajone turime labai stabilią kriminogeninę situaciją. 2011 m. registruoti 866 nusikaltimai, 2012 m. – 879, 2013 m. – 861. Optimistiškai galime prognozuoti, kad stabili kriminogeninė situacija išliks ir šiais metais, gal net mažės nusikaltimų“, – kalbėjo viršininkas.

2013 m. PK baigti tirti 662 ikiteisminiai tyrimai (96-iais daugiau nei 2012 m.). Išaiškinta 64,5 proc. nusikaltimų (2012 m. buvo 56,3 proc.). Tačiau ir šiuo skaičiumi apsidžiaugti negalima – jį kelia tie patys lengvai ištiriami buitiniai konfliktai.

Klaipėdos rajono PK yra 93 pareigybės, iš jų 14 laisvų, mat nėra lėšų ar norinčiųjų eiti laisvas pareigas. Pernai trys pareigūnai išėjo į pensiją, tačiau priimti 4 nauji.

Sunkių nusikaltimų šiemet įvykdyta 21 (išaiškinta 81 proc.). E. Zbarauskas skaičių įvardijo „tik“, mat prieš dvejus metus šių nusikaltimų buvo 46. Išaiškinti visi nužudymai ir išžaginimai.

Galvas skauda nuo vagių

Nekinta ir ilgametė nusikalstamų veikų išsidėstymo rajone schema. Nusikaltimais nuolat pirmauja tos pačios seniūnijos. Tradiciškai daugiausia nusikalstamų veikų įvykdoma Gargžduose – 284. Tačiau pareigūnų įdirbis ypač aukštas – išaiškinta 80,3 proc. Priekulės seniūnija nusikaltimais pirmauja ir dėl čia esančių sodininkų bendrijų. Seniūnijoje įvykdyta 150 nusikaltimų (išaiškinta 58 proc.). Sendvario seniūnijoje įvykdyta 130 nusikaltimų, o jų skaičių tradiciškai kelia vagystės statybvietėse.

E. Zbarauskas atkreipė dėmesį į respublikinę tendenciją – mažėja nusikaltėlių kvailių. Iš brutalių nusikaltimai tampa rafinuoti – daugėja sukčiavimų ir ypač nesuvaldomoje elektroninėje erdvėje. Pastebima, kad pernai padaugėjo grupinių nusikaltimų bei tų, kuriuos įvykdė anksčiau teisti asmenys.

Rajono reputaciją smukdo Karklė

Rajono kriminalistams tenkančių darbų pobūdį apžvelgė buvęs PK Kriminalinės policijos viršininkas Raimondas Vaitkevičius, vadovavimą baigęs šiemet. Pareigūnas akcentavo, kad daugiau kaip trečdalį nusikaltimų rajone vėl sudarė vagystės. Tačiau pernai jų sumažėjo 103 – nuo 454 iki 351. Jų ištyrimas auga vangiai, pernai ištirta vos 31 proc. „Pernai įvykdytos 33 vagystės iš transporto priemonių ir 55 iš gyvenamųjų namų. Tokių vagysčių tyrimas ir mažinimas lieka pareigūnų darbo prioritetu ir šiemet“, – teigė R. Vaitkevičius.

Jis atkreipė dėmesį į probleminę Kretingalės seniūniją, mat čia ypač dažnos vagystės iš automobilių. Jūros išsiilgę žmonės juose palieka vertingų daiktų, o tai – masalas vagims. „Tikimės, kad šiemet rajono Savivaldybė išspręs automobilių statymo Karklės kaime problemą. Įrengus saugomas aikšteles, kokios yra Klaipėdos miesto pajūrio zonoje, pavyktų užkardyti tokius nusikaltimus. Pajūryje apvagiami poilsiautojai, neretai – ir užsieniečiai. Tai daro neigiamą įtaką rajono reputacijai“, – užduotį politikams įvardijo R. Vaitkevičius.

Vienu metu – per 20 bylų

Sunkių ir ypač sunkių nusikaltimų mažėjimą R. Vaitkevičius siejo su narkotinių medžiagų platinimo atvejų išaiškinimu. 2012 m., nustačius 20 narkotikų platinimo atvejų, neliko kelių stambių platintojų grupių. Pernai nustatyti tik 2 narkotikų platinimo atvejai.

Kriminalinės policijos skyriuje pernai dirbo vos 28 tyrėjai. Vidutiniškai jiems vienu metu teko tirti 20–25 baudžiamąsias bylas. Žvėrišką darbo krūvį pareigūnai visgi įveikė – ištirta 96 bylomis daugiau nei 2012 m.

Jau kurį laiką siekiama vaduoti kriminalistus iš ilgų ikiteisminių tyrimų procedūrų. Auga supaprastinto proceso tvarka baigiamų tyrimų skaičius, kai taikomas baudžiamasis įsakymas. Dažniau pavyksta įkalbėti konfliktuojančias puses susitaikyti (pernai – 132 atvejai). Visgi dalį tyrimų ilgina kitų institucijų apkrovos – DNR, psichiatrinės, kompiuterių ekspertizės ir kt. Anot R. Vaitkevičiaus, Klaipėdos AVPK galėtų patys įdarbinti narkotinių medžiagų ir kompiuterių ekspertizių specialistus ir tyrimus vietoje atlikti greičiau.

• Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas pareigūnams priminė, kad Savivaldybė su komisariatu bendrauja ir finansiškai. 2011–2013 m. Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės programai įgyvendinti buvo skirta per pusę milijono litų (2011 m. – 167 300 Lt, 2012–2013 m. – po 168 300 Lt). Priemonei Operatyvus nuvykimas į įvykio vietą kasmet buvo skiriama po 43 000 Lt, objektyvaus darbo kontrolei – po 15 000 Lt.

  Meras pažadėjo, kad nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės programoms 2014–2016 m. bus skirta 256 002 Lt. Nors tai perpus mažiau nei ankstesniu laikotarpiu, realiai finansavimas prevencijai išliks panašus, mat 2011 m. suma išaugo dėl vaizdo stebėjimo kameroms įrengti skirtų papildomų lėšų.

• E. Zbarauskas neneigė, kad pareigūnai nepajėgūs įvykdyti visų formalių reikalavimų. Pagal A ar B tipo įvykių kategorijas į įvykius jie turi reaguoti ne daugiau kaip per 12 ir 20 minučių. Siekta, kad į 60 proc. A tipo įvykių būtų nuvykta per 12 min., tačiau realybė kitokia – per tiek laiko nuvykstama į 39 proc. tokių įvykių.