Paaugliai su paspirtukais: atsakomybe už žalą gali tekti dalintis su tėvais

Pastaruoju metu išpopuliarėję elektriniai paspirtukai – džiaugsmas paaugliams, bet ne sykį tai – galvos skausmas suaugusiesiems. Juo labiau, kad finansinė atsakomybė už paauglių padarytą žalą dažniausiai atitenka jų tėvams ar globėjams.

Atsakomybė – ir suaugusiesiems

„Tėvų, šeimos ar globėjų atsakomybė yra milžiniška – jei perka, duoda, leidžia naudotis paspirtuku, tai turi supažindinti ir su taisyklėmis“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, sparčiai populiarėjančios transporto priemonių – elektrinių paspirtukų ir dviračių – vairuotojai per metus padaro per 12 tūkst. įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o į eismo įvykius per metus paspirtukininkai ir dviratininkai pakliūva apie 300 kartų.

Didelę pažeidimų grupę sudaro atvejai, kai žmonės, nepaisydami taisyklių, elektriniu paspirtuku veža kitus asmenis, nepilnamečiai vairuotojai ar keleiviai nedėvi saugos šalmų.

Sužeidžiami ir žūva žmonės, nukenčia transporto priemonės

J. Liutkienės teigimu, Kelių eismo taisyklėse elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami dviračių vairuotojų kategorijai ir jiems taikomos tos pačios taisyklės, o nusižengimai ar eismo įvykiai taip pat skaičiuojami kartu. Tačiau žinoma ir tai, kad iš 93 per penkis šių metų mėnesius registruotų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo šios grupės eismo dalyviai, daugiau kaip pusė jų buvo nutikę

elektrinių paspirtukų vairuotojams.

Per 2021 metus įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuose dalyvavo dviratininkai, iš viso registruota 12 871. Eismo įvykių (susidūrimų su dviratininkais) 2021 metais fiksuota 321 – tai 10 proc. daugiau nei 2020 metais.  Be to, 48 įvykių metu buvo sužeisti 52 asmenys, o 60 atvejų, dviračius ar paspirtukus vairuojantiems asmenims pažeidus Kelių eismo taisykles, buvo apgadintos transporto priemonės, jų kroviniai ar keliai bei kitas turtas. Eismo įvykių metu pernai žuvo 11 dviratininkų, 2020 metais – 15.

Lietuvos kelių policija atkreipia dėmesį į įstatymais nustatytas taisykles ir atsakomybes paspirtukais važinėjantiems paaugliams.

• Vairuoti elektrinį paspirtuką savarankiškai važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniam kaip 14 metų asmeniui.
• Paspirtuko vairuotojas, kuriam nėra 18 metų, važiuodamas keliu privalo dėvėti užsegtą dviratininko šalmą.
• Vairuojant paspirtuku važiuojamąja kelio dalimi, privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiu paros metu paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, paspirtuko gale – raudonos šviesos žibintas, o vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Elektrinio paspirtuko vairuotojas judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, neturi niekaip trukdyti pėstiesiems ar juo labiau kelti pavojaus. Pro pėsčiąjį važiuojant reikia pristabdyti ir važiuoti (3–7 km/val.) greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui bei rinktis saugų greitį, tarpą iš šono bei saugų atstumą iki pėsčiojo ar iki kitos transporto priemonės.
• Elektrinių paspirtukų vairuotojams griežtai draudžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėja ir vežti kitą asmenį. Privažiavus pėsčiųjų perėją privalu sustoti, nulipti ir per perėją elektrinį paspirtuką vestis.
• Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybė už eismo taisyklių pažeidimus taikoma asmenims nuo 16 metų. Žalos atlyginimo klausimai sprendžiami civiline tvarka, nes drausti paspirtuko neprivaloma.
• Nors Lietuvos kelių policijos tarnyba linkusi pirmiausia įspėti ir informuoti, tačiau, jeigu pažeidę taisykles asmenys išaiškinami, jiems gresia baudos nuo 10 iki 230 eurų. Didžiausia bauda (230 eurų) numatyta už eismo įvykį, kurį sukėlė neblaivus elektrinio paspirtuko vairuotojas.

Elektronikos atliekos – žaliava naujiems gaminiams

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad elektrinių paspirtukų populiarėjimas kelia aplinkosaugos iššūkių, atsakingai šalinant panaudotas baterijas ar tokių paspirtukų atliekas.

„Tiek nepataisomai sugedę, sulūžę elektriniai paspirtukai, tiek ir jų baterijos priskiriamos specifinei atliekų rūšiai bei turi patekti į elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemą. Tai sudaro galimybę saugiai šias atliekas sutvarkyti, perduodant įgaliotiems perdirbėjams. Elektrinio paspirtuko elektroninėje dalyje, kaip ir visoje elektronikoje, yra medžiagų, priskiriamų ribotiems bei retiems iškastiniams ištekliams, tad labai svarbu, kad užuot tapusios teršalais, šios medžiagos būtų atgaunamos bei taptų žaliava naujiems gaminiams“, – aiškina L. Jurevičienė.

Ji primena, kad smulkiosios elektronikos atliekas, panaudotas baterijas ir dujošvytes lemputes galima saugiai išmesti į joms skirtus konteinerius, esančius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Šalia kai kurių prekybos centrų yra pastatyti ir stambiosioms elektronikos atliekoms skirti konteineriai. Be to, EPA stambiagabaritės elektronikos atliekas išveža nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje. Šioje svetainėje taip pat galima rasti ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.

Daugiau informacijos teirautis: Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“, tel. +370 699 95672, e. paštas neringa@theflow.lt.