Pandemijos išbandymas: nuotolinis ryšys su tikinčiaisiais
Žiemiška žiema apsunkino aplinkos tvarkymą, tačiau Gargždų parapijos kunigai su patarnautojais patys nusivalo sniegą bažnyčios šventoriuje, klebonijos kieme. „Mums tai puiki mankšta, nors turime ir mini techniką“, – šypsojosi klebonas kanauninkas J. Paulauskas. Kairėje – zakristijonas Edvinas Bružas ir kunigas Mindaugas Stonys.
Pandemija pasikėsino ir į religinį pasaulį. Dėl griežto karantino šv. Mišios be maldininkų, sumažėjo santuokų, krikštynų, nebuvo nei Velykų, nei Kalėdų rinkliavų, sustabdytas kalėdojimas. Tačiau dalis tikinčiųjų nepamiršo nei savo kunigų, nei bažnytinių pastatų. Šiek tiek mažiau, bet aukojimo tradiciją palaiko naudodamiesi elektronine bankininkyste, aplankydami kunigą parapijos raštinėje, užsukdami į bažnyčią asmeninei maldai ir įdėdami auką į tam skirtą dėžutę.
Bažnyčia atvira kasdien
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje pamaldos vyksta įprastu laiku, kaip ir prieš karantiną. Pasak klebono kanauninko Jono Paulausko, bažnyčia atvira kasdien – ateina pavieniai tikintieji. Pasitaiko, jog šv. Mišiose dalyvauja vienas žmogus, o kartais – nė vieno. „Keistas jausmas tuščioje bažnyčioje aukojant šv. Mišias – tai asmeninė kunigo malda, – „Bangai“ kalbėjo Gargždų parapijos vikaras kunigas Mindaugas Stonys. – Meldžiantis su žmonėmis išgyvenamas dvasinis pakylėjimas sakralioje erdvėje. Kunigas neatsiejamas nuo tikinčiųjų bendruomenės. Bet šiandien tokia situacija, kai turime melstis už dvasinius sunkumus išgyvenančius žmones – nemažai yra pandemijos sukaustytų. Paskambinę telefonu teiraujasi, ar dieną gali užeiti į bažnyčią, atlikti išpažintį. Taip, galima užeiti, uždegti žvakelę, saugiu atstumu atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją. Tačiau kai kurie bijo išeiti iš namų, labai saugosi.“
Pasak kunigo Mindaugo, tai rodo žmonių dvasinį nuovargį, kad sielai reikia dvasinių vaistų. „Nuotolinis dalyvavimas Mišiose – tai ne dalyvavimas su bendruomene. Bet reikia išlaukti. Gyvename viltimi, nes mažėja infekuotųjų, optimistiškai nuteikia skiepijimas“, – kalbėjo jis.
Laidotuvės be apeigų
Karantino laikotarpiu sumenko bažnyčios biudžetas – nebėra rinkliavų, tačiau reikia mokėti mokesčius už maldos namų, klebonijos šildymą, be to, išlaidos penkių kunigų būstų išlaikymui, aplinkos tvarkymui, atlyginimams vargonininkui, zakristijonui, valytojoms ir kita. „Bet žmonės įvairiais būdais perduoda kalėdinę auką – dėkoju už tai“, – kalbėjo klebonas kan. J. Paulauskas.
Pastaraisiais mėnesiais daug laidotuvių: sausio mėnesį – 25-erios, o prieš metus buvo tik dešimt. Klebonas pastebėjo, kad jos praranda savo tradicijas: dažnai mirusiųjų kūnai kremuojami. Į laidotuves ateina 2–3 žmonės, bet ne kartą laidojo be artimųjų – į kapus palydėjo tik nešėjai ir kunigas, kuris pašventina kapą, pasimeldžia. Taigi įprastų laidotuvių apeigų nebėra. Dėl karantino apribojimų šarvojama tik kelioms valandoms, tačiau giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai arba giesmės. Pasak kan. J. Paulausko, po laidotuvių užsakomos devintinių, trisdešimtinių, metinių šv. Mišios. Visgi daugiau prašoma Mišių už ligonius nei mirusiuosius.
Primena branginti gyvenimo dovaną
„Laikas nuo praėjusių metų kovo – išties ypatingas: karantinas diktuoja kitokį gyvenimo ritmą nei buvome įpratę gyventi. Buvome tapę gyvenimo šeimininkais, planavome ateities užduotis, darbus. Pandemija ir karantinas išmušė iš vėžių – viskas susijaukė. Ir ši netikėta situacija mums priminė, kad nesame iki galo šio gyvenimo šeimininkai. Kūrėjas mums patikėjo gyvenimą kaip dovaną, kurią privalome saugoti, tausoti, branginti“, – dėstė Vėžaičių Šv. Kazimiero ir Slengių Šv. Jono Pauliaus II parapijų klebonas Viktoras Daujotis.
Pasak jo, pandemijos pasekmių Bažnyčios gyvenime nereikėjo ilgai laukti – tai pasijautė iš karto. Pirmasis karantinas pernai prasidėjo nuo kovo 16 d., tačiau jau kovo 15 d., sekmadienį, į Mišias tiek Slengiuose, tiek Vėžaičiuose atėjo vos keli tikintieji – kiti liko namuose arba skubėjo į prekybos centrus. „Pirmojo karantino metu pradėjome transliuoti šv. Mišias iš Vėžaičių bažnytėlės. Tai buvo nelengvas išbandymas, teko tobulinti naudojimosi socialiniais tinklais kompetencijas, kad transliacija būtų kokybiškesnė. Antrojo karantino metu šv. Mišias transliuojame 3 kartus per savaitę iš Vėžaičių bažnyčios ir 3 kartus iš Slengių. Socialiniai tinklai, feisbukas padeda palaikyti ryšį su parapijiečiais: kviesti dalyvauti maldoje, informuoti apie parapijos iniciatyvas, vykdomus darbus, palaikyti vieniems kitus šiame nelengvame išbandyme, – akcentavo kunigas V. Daujotis. – Tikintieji džiaugiasi galėdami dalyvauti šv. Mišių tiesioginėje transliacijoje, esant progai užsisako jas patys. Siekiant išvengti kontakto, tai galima daryti telefonu, elektroniniu paštu ar per socialinius tinklus. Be to, auką galima pervesti į parapijos sąskaitą nurodant, ar ji už Mišias, ar bažnyčios išlaikymui.“
Lėšų – tik mokesčiams
Pasak klebono, vasarą numatytos santuokos, kad ir kuklesnės, įvyko. Ir nemažai Krikšto sakramentų suteikta, tik keletas tėvų nusprendė atidėti, nes dėl pandemijos negalėjo atvykti užsienyje gyvenantys krikštatėviai. Praėjusių metų pabaigoje Vėžaičiuose buvo neįprastai daug laidotuvių: vieną savaitę – net ketverios.
Kun. V. Daujočio teigimu, pernai Vėžaičių parapijoje atlikta daug remonto darbų ir būta nemažai išlaidų, todėl šiemet didesnių darbų nenumatoma – vykdys tik būtiniausius, nes lėšų vos užtenka mokesčiams.
„Slengių Šv. Jono Pauliaus II bažnytėlėje vykdėme fasado statybos darbus, kuriems išleidome visas sukauptas lėšas. Esame numatę darbų ir šiemet, bet sunku pasakyti, ar viską pavyks įgyvendinti dėl pinigų stygiaus. Šiemet norime užbaigti Slengių bažnyčios vidaus įrengimo darbus“, – atskleidė klebonas V. Daujotis.
Jis dėkojo parapijiečiams, kurie perduoda auką Vėžaičių bažnyčios išlaikymui ar prisideda prie Slengių bažnyčios statybos, tiems, kurie užsisako šv. Mišias. „Šis laikas visiems sudėtingas ir įtemptas. Tačiau drauge, vieni kitiems padėdami ir remdamiesi Dievo pavedimu ir Jo gailestingumu, galėsime įveikti ir šį didžiulį pandemijos iššūkį“, – neabejojo kun. V. Daujotis.
Aukojimo tradicija liko
Pasak Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebono kanauninko Viktoro Ačo, kunigą ir visą parapijos veiklą palaiko jos bendruomenei priklausantys tikintieji, kurie prisideda žmogiškaisiais ar materialiaisiais resursais: savanoriaudami, patarnaudami, žinias ir talentus panaudodami bendruomenės labui, taip pat finansine išraiška atsidėkodami už paaukotas Mišias, suteiktą Krikštą, palaimintą Santuoką ar kitą liturginį patarnavimą, paaukodami kalėdojimo metu ir kita. Karantino metu daugelyje parapijų materialiniai resursai susitraukė, bet ne visai. „Beveik neliko rinkliavų, tačiau dalis tikinčiųjų nepamiršo nei savo kunigų, nei bažnytinių pastatų. Mažiau nei įprastai, tačiau aukojimo tradiciją palaiko pasinaudodami elektronine bankininkyste, aplankydami kunigą parapijos raštinėje, užsukdami į bažnyčią asmeninei maldai ir įdėdami auką į aukų dėžutę“, – atskleidė klebonas.
Jo teigimu, parapijų veiklos beveik sustojo, tačiau maldos intensyvumas išliko toks pats, gal net daugiau žmonės meldžiasi, todėl ir savo kunigų, kaip dvasios vadovų, nepamiršta. „Nuolat paskambina, užsako šv. Mišias (kunigas su tarnais meldžiasi bažnyčioje, o tikintieji tuo metu – namuose), kai kas iš anksto tariasi atlikti išpažintį ar paprašo aplankyti ligonį (savo parapijoje šiuo metu lankau tik labai sunkius ligonius). Vienas kitas užsuka ir į parapijos raštinę. Žinoma, rečiau nei įprastai, bet vis tiek aplanko savo kunigą. Laidotuvės būna labai kuklios, manau, trūksta galimybių tikintiesiems savo mirusiuosius tinkamai apraudoti, išsiskyrimo skausmą išgedėti, įeiti į prideramą dvasinį ryšį su mirusiuoju per maldą“, – kalbėjo kanauninkas V. Ačas.
Jis džiaugėsi, kad Priekulės parapijiečiai labai geri, nuoširdžiai rūpinasi savo klebonu, jį myli. „Tikrai nieko nestokoju. Nemaniau, kad jie tokie geri bus man karantino metu. Taip pat rūpinasi ir bažnytinių pastatų bei tarnų palaikymu. Turiu nuostabius parapijiečius ir esu jiems labai dėkingas. Linkiu, kad visose parapijose tokie būtų“, – palinkėjo kanauninkas.
Parapijiečių palaikymas – svarbu
Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios klebonas Robertas Romanovskis kalbėjo, jog karantino metu išgyventi tenka iš parapijos santaupų. Tačiau veiklos nevyksta, todėl ir išlaidų mažiau. Daugiausia jų klebonijos šildymui, taip pat mokesčiai už elektrą, internetą. „Rajono Savivaldybė parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centro išlaikymui skyrė 25 tūkst. eurų. Veiklos nevyksta, tai dabar atostogaujame, bet teks eiti į prastovas“, – kalbėjo kunigas Robertas.
Endriejavo bažnyčia kasdien atidaryta nuo 12 iki 14 val. – užeina parapijiečiai laiką praleisti maldoje. „Tačiau šv. Mišios aukojamos nedalyvaujant tikintiesiems – laikomės Lietuvos Vyskupų nurodymų, – patikino kunigas Robertas. – Žmonės užsidarę namuose, saugosi koronos, bet prašo pasimelsti už juos, užsako Mišias už mirusius artimuosius. Parapijiečiai geranoriški – teiraujasi, kaip gyvenu.“
„Praėjusieji metai buvo pulsuojantys: karantinas, atsipalaidavimas, vėl karantinas, ir vis griežtesnis, – kalbėjo Veiviržėnų Šv. evangelisto Mato bažnyčios klebonas Vidmantas Gricius. – Sunkus laikas, bet gyvenimas nesustojo: žmonės ateina teirautis dėl krikštynų, vestuvių datos. Kasdien aukoju šv. Mišias aukotojų intencijomis.“
Parapijiečiai ateina į parapijos raštinę užsakyti Mišių, kiti tai daro telefonu, pasiteirauja, kaip sekasi klebonui. Kalėdojimo nebuvo, bet rūpestingieji kalėdinę auką atnešė arba pervedė į parapijos sąskaitą. „Daug gerų parapijiečių, kurie prisideda aukomis, geru žodžiu, rūpesčiu, palaikymu. Tai labai svarbu“, – akcentavo klebonas.
Jis atskleidė, jog šią vasarą planuojama nudažyti Veiviržėnų bažnyčios fasadą – atkurti jo autentiškumą. Parapijiečių atmintyje išlikusios baltos šio architektūros paminklo sienos.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
