Pasaka – tarsi gyvenimas, o gyvenimas – tarsi pasaka

Unikalus Dovilų etnokultūros centro projektas

Ypatingas projektas, skatinantis pasakose atpažinti slypinčius simbolius, turinčius psichologinių reikšmių, trečiadienį dalyvių aplodismentais ir prašymu parengti tęstinį projektą baigėsi Dovilų etnokultūros centre.
Keturi susitikimai organizuoti įgyvendinant Dovilų etninės kultūros centro parengtą projektą „Rudens, žiemos vakarai su pojūčių teatru, pasakomis ir psichoterapeuto konsultacijomis“. Projektas buvo finansuojamas iš Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Įžanginę paskaitą „Ką žinome apie psichikos sveikatą?“ skaitė gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Jonas Mikaliūnas.
Susitikimai „Stiprybės ir savęs pažinimo paieškos pasakose“ sutraukė net nuolatinių lankytojų būrį, kurie nepraleido nė vieno užsiėmimo.
„Pasakos – vienas seniausių žmonijos dvasinio paveldo klodų. Visi jaučiame, kad jose slypi kažkas daugiau nei pramoga ar meninis grožis. Harmoningai subalansuota pasakos simbolinė medžiaga pati savaime veikia gydančiai, stimuliuoja psichikos struktūrų brandą ir transformaciją. Pasakų analizė padeda suprasti psichikos procesus. Su pasakomis vienu ar kitu gyvenimo etapu neišvengiamai susiduriame. Jei pasakų dabar negirdime ar jomis nesidomime, nereiškia, kad pasakoje negyvename“, – projekto idėją paaiškina Dovilų etnokultūros centro direktorius dr. Jonas Tilvikas. Jis akcentavo, kad šiuo projektu norėta atkreipti dėmesį, kokia artima mums, šiuolaikinei visuomenei, yra tradicinė kultūra, kokių turime aukštos kvalifikacijos specialistų čia, vietoje, gebančių susieti etnokultūrą su psichologine analize.
Pirmojo susitikimo popietėje profesionali pasakotoja Milda Varnauskaitė auditorijai pasekė savo kūrybos pasaką „Drebulė – Eglės dukra“ pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais. Gargždiškė psichoterapeutė Dalia Beniušytė atskleidė tradicinėje pasakoje ir Mildos sektoje pasakos interpretacijoje slypinčius simbolius, turinčius psichologinių reikšmių.
„Manome, kad pavyko pristatyti Europoje vis populiarėjantį pasakojimo žanrą. Tai – Lietuvoje primiršta tradicija, o dabar skambanti kaip naujovė. Tai padėjo atskleisti, kokia svarbi pasaka žmogaus gyvenime ir kokios didelės pasakų galimybės siekiant sustiprinti psichikos sveikatą“, – įsitikinę projekto autoriai.
Kituose projekto susitikimuose „Mano vaikystės pasakos“, „Trauminių patirčių įveikos pasakose“, „Gydanti ir stiprinanti pasakos galia“ su gargždiške psichoterapeute D. Beniušyte pažvelgta į pasakas kaip į galimybę giliau pažinti save ir sustiprinti būtent savo savastį. Grupiniuose užsiėmimuose tirtos pasakų simbolių, motyvų psichologinės prasmės, ieškota atsakymų į aktualius asmenybės augimui ir skleidimuisi klausimus.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.