Pažintys prieš 50 metų ir šiandien
Dėl pokalbio su mylimąja telefonu – 50 km kelionė iki artimiausio didmiesčio, dėl susitikimo – 2 tūkstančiai kilometrų į Rusijos gilumą traukiniu. Tokia dviejų jaunų žmonių draugystė šiuolaikiniams jaunuoliams labiau primena filmo scenarijų negu realybę. Šiais laikais žmonėms susipažinti padeda pažinčių skelbimai laikraščiuose ir internetiniuose pažinčių portaluose, tačiau vis dar populiarūs ir šokių vakarai „Kam per…“
Laiškas – per savaitę
„Kai jauniems žmonėms papasakoju savo pažinties ir draugystės su žmona istoriją, jie neatsistebi, – šypsodamasis pradėjo pasakoti Nikolajus Gorčiakovas. – Mudu susipažinome, kai aš tarnavau sovietinėje armijoje, gražiame mieste Rostove prie Dono. Mano mylimoji Galina dirbo projektavimo institute. Kai baigęs tarnybą susiruošiau namo, ji iškėlė man sąlygą: per metus įstoti į technikumą.“ Grįžęs į Lietuvą Nikolajus gyveno Šiaulių rajone, Žarėnų-Latvelių kaime. Jį ir mylimąją skyrė apie 2 tūkstančiai kilometrų. Metus Nikolajus su Galina susirašinėjo laiškais, kurie iš Rusijos į Lietuvą keliaudavo ilgiau nei savaitę. „Šiuolaikinis jaunimas nesupranta, nes bendrauja elektroniniais laiškais, SMS. Man laiškanešys buvo laukiamiausias žmogus, o iki pašto dėžutės per dieną ne kartą kojos pačios nunešdavo“, – prisipažino Nikolajus. Per 3–4 dienas parašęs atsakymą jis vėl žvalgydavosi laiškanešio. Beje, laiškai iki šiol saugomi Galinos ir Nikolajaus namuose.
Pasikalbėti už 50 km
Vien bendravimo laiškais jauniems žmonėms neužteko. Kad išgirstų vienas kito balsą, sutartu laiku Nikolajus ir jo mylimoji turėdavo pašto skyriuose užsisakyti pokalbį. Juk anuomet nebuvo nei interneto, nei mobiliųjų telefonų, net paprastas laidinis telefonas buvo didesnė retenybė už televizorių. „Dabar ir tualete sėdėdamas mobiliuoju telefonu gali kam nori ir kur nori paskambinti. O tada iš savo kaimo, kur dirbau elektriku, 50 kilometrų vakare važiuodavau į Šiaulius, kad pašte užsisakyčiau pokalbį su mylimąja“, – šypsodamasis pasakojo Nikolajus. Tačiau pirmiau negu pokalbį geležinkelio stotyje jis už 1 rublį užsisakydavo nakvynę, nes nebebūdavo kaip grįžti namo.
„Kartais pokalbio reikėdavo laukti ir dvi valandas, nes linijos užimtos. Ryšio kokybė buvo prasta, tad ne visada pavykdavo susikalbėti, bet nieko nepakeisi ir niekam dėl to nepasiskųsi, – pasakojo Nikolajus. – Pokalbį buvo galima pratęsti tik 5 minutes. Net jei ir pinigų turi, ilgesnio pokalbio nesitikėk.“ Vyriškis pripažįsta, kad visa tai turėjo savotiško žavesio, žadino ilgesį, o šiuolaikinės ryšio priemonės, jo nuomone, neleidžia patirti šių malonių jausmų.
Pagal skelbimą nepavyko
„Jeigu tau pabodo vienatvė ir gyvenimo rudenį nori sutikti jaukiuose namuose, tavęs laukia vieniša 67 m. našlė, gyvenanti kaime. Gyvenimo vietą galiu keisti“… Panašių skelbimų kiekvieną trečiadienį galima rasti ir 7 Žemaitijos rajoninių laikraščių priede „Vakarų Lietuva“. Ketverius metus našlaujantis septintą dešimtį pradėjęs vyriškis į pažinčių skelbimą sulaukė moterų iš Skuodo, Mažeikių, Telšių skambučių. „Vienas iš karto atbaidė gyvenimas be patogumų kaime, kitos sakė bulvių ir agurkų galinčios nusipirkti, auginti nenorinčios. Kažkuri nusivylė, kad gyvenu ne pamiškėje, matyt, uodai, vabalai patinka“, – šyptelėjo Jonas. Vyras skelbime neslėpė savo amžiaus, tad kai paskambino į dukras tinkanti moteris, patarė ieškotis vyro pagal savo amžių. „Man pasirodė, kad moterys nori prabangaus gyvenimo“, – išvadą susitikęs su 15 skambinusiųjų padarė Jonas.
Apie 80 skambučių ir 100 SMS žinučių po vieno skelbimo laikraštyje per 3 dienas sulaukusi Violeta iš karto pasigailėjo: „Po darbo grįžtu pavargusi, o čia tiek skambučių. Nė į vieną žinutę neatsakiau, o susitikau tik su trim vyriškiais.“ Su vienu pokalbis, anot moters, truko gal tris minutes. „44 metų vyriškio išvaizda bylojo, kad jis mėgsta alkoholį. O juk skelbime kėliau vienintelį reikalavimą, kad vyriškis jo nevartotų“, – sakė Violeta. Ko pirmiausia klausia nepažįstamieji telefonu? „Apie išvaizdą. Kai pasakiau, kad mano ūgis 164 cm ir sveriu 62 kg, kai kurie iškart baigė pokalbį. Buvo tokių, kurie be užuolankų pasisiūlė atvažiuoti… nakčiai. Vienas siūlė 2000 Lt. Deja, trumpalaikių pažinčių aš neieškau“, – sakė jau 21 metus našlaujanti moteris.
Išbandė ir šokius, ir internetą
Nei Jonas, nei Violeta nebandė antrosios pusės ieškoti internetiniuose pažinčių portaluose ar šokių vakaruose, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau gargždiškė Emilija išbandė ir viena, ir kita: „Su šokiais tokios istorijos: ten, kur jie vyksta, renkasi vis tie patys ir vyrai, ir moterys. Vieni išsipuošę, kiti taip apsirengę, kad geriau būtų ėję į sodą ar daržą. Ar čia mezgasi rimtos pažintys? Nežinau. Manau, čia susirenka žmonės pasilinksminti, tiesiog smagiai praleisti laiką.“
Emilija turi ir internetinių pažinčių patirties. „Vyrams, žinoma, svarbiausia išvaizda. Na, jei pamatęs iš karto nepabėgo, matyt, nesu baidyklė. Tačiau man kartais pakakdavo vieno pasimatymo. Buvo toks narcizas, kuris be perstojo kalbėjo apie savo grožį, manikiūrą ir pedikiūrą. Apie tai ir su draugėmis galiu pasikalbėti. Sakė esantis laivo kapitonas, bet aš tuo nepatikėjau – greičiau koks bocmanas“, – kvatojosi 48 metų moteris. Įvertinusi patirtį, ji sako galinti kalbėti ir apibendrintai. Vieniems esą rūpi tik trumpalaikiai santykiai, kiti dar nežino, ko nori, treti trokšta nustebinti ar tiesiog pademonstruoti savo socialinę padėtį. „Šiuolaikiniai vyrai neskuba į pasimatymus su gėlėmis. Su vienu susitikusi prekybos centre 3 valandas prasėdėjau ant suoliuko, nors sakiau, kad norėčiau atsisėsti patogiai kavinėje. Ir už kavą pasisiūliau susimokėti, deja, jis iš vietos nepajudėjo. Tad ar galėjau tikėtis gėlių? Tačiau buvo vyriškis, kuris elgėsi priešingai – kvietė į kavines, vaišino ir negailėjo komplimentų“, – pasakojo Emilija. Nors draugo moteris nesusirado, tačiau savo vienišoms draugėms pataria išbandyti ir tokias pažintis, nelaukti, kol kas supažindins. „Jei nenorėsite, nė viena plunksna nenukris, nereikia baimintis susitikimų su nepažįstamaisiais“, – linksmai baigė Emilija.
