Pedagogės senjorystę turtina universitetas

Gargždiškė pedagogė Lilija ypatingai mėgsta savo sodo gėles.

Prieš miesto gimtadienį į „Bangos“ redakciją užsukusi laikraščio bičiulė, ilgametė mokytoja Lilija Vyšniauskienė atnešė paragauti žemaitiškos pusmarškonės košės ir pačios gamintos vaistažolių užpiltinės. Besigardžiuodami išgirdome, kaip turiningai senjorė leidžia laiką su draugėmis ir TAU studentais.

Į Gargždus atitekėjo

Iš Mažeikių rajono kilusi Lilija į Gargždus atitekėjo po Šiaulių pedagoginio instituto studijų. Pradinių klasių mokytoja dirbo vienintelėje tuomet mokykloje, o pastačius 2-ąją vidurinę, buvo perkelta ten. Vėliau jauna pedagogė persikvalifikavo į 4–8 klasių lietuvių kalbos mokytoją. Supykę mokiniai mokytoją ir „vyšnia“ pavadindavę. „Neišmokusį pamokos ar nepadariusį namų darbų mokinį palikdavau po pamokų ir dirbdavau tiek, kiek reikėdavo. Ne taip, kaip dabar. Nori mokinys papildomai padirbėti ar pasiaiškinti, ko nesupratęs, po pamokų jau turi mokytojui pinigus mokėti, – darbo metodus lygino ilgametė pedagogė. – Tiek daug Gargžduose įvairių renginių vyksta, bet nematau ten nei mokytojų, nei mokinių. Mes, klasės auklėtojai, daugiau dirbdavome su auklėtiniais, bendros veik­los prisigalvodavome.“

Bendrauti mėgstanti mokytoja visada šnekteli susitikusi buvusius auklėtinius. Tiesa, yra tekę laidoti pas močiutę elekt­ros nutrenktą mokinį. Ir šiandien jai skaudu prisiminti šią nelaimę.

Mokytoja L. Vyšniauskienė net 9 metus dirbo Liepojoje, kur 11 lietuvaičių neturėjo lietuvių kalbos mokytojos. Bet ne tik gimtosios kalbos mokė, visus dalykus Lilijai lietuviškai teko vesti.

Vėl – į mokslus

Dviejų dukrų mama, dviejų anūkų močiutė – vėl studentė. Lilija aktyviai dalyvauja TAU veikloje. Baigusi 3 metų studijas, vėl kibo į pirmą kursą. „Esu labai laiminga, kad Gargžduose veikia Trečiojo amžiaus universitetas. Ten tiek daug įdomios veiklos! Tik spėk visur dalyvauti. Lankau įvairias paskaitas, einu į susitikimus su įdomiais žmonėmis, važiuoju į ekskursijas, vakarones, lankau linijinių šokių užsiėmimus, darau pusiausvyros pratimus.

L. Vyšniauskienė daug gerų knygų randa Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje: „Perskaičiau priekuliškės Editos Barauskienės visas knygas. Algirdo Toliato knygos taip pat labai patiko. Patikusias mintis išsirašau atskirai. Dabar Romualdo Granausko autobiografinę knygą skaitau. Tačiau nepatikusios knygos iki pabaigos neskaitau, dedu į šalį.“

Mokytoja prasitarė, jog itin mėgsta spręsti kryžiažodžius, jie – kasdienė būtinybė, iki pat nakties aktyvi moteris į langelius dėlioja sukauptas žinias. Intensyviai leisdama laiką, „Bangos“ skaitytoja pažiūri „Lietuvos ryto“ laidas, panoramą, o jeigu lieka laiko – „Giminių“ serialą.

Be sodo – nė dienos

Kasdien mokytoją galima sutikti einančią į sodą, esantį už redakcijos. „Prisiauginu daržovių, bet tai, ką anksčiau padarydavau per dieną, dabar darau savaitę – tempai su metais lėtesni, – juokavo gargždiškė. – Gėlės pas mane senoviškos auga.“

Lilijos draugės 70-mečio proga padovanojo didelę pavėsinę, kurioje kiekvieną savaitgalį kartu leidžia laiką. Moterys aptaria prabėgusią savaitę, padainuoja, išsikepa ant laužo mėsytės, užpiltinukių paragauja. Lilija žino, jog nuo vienų ligų gelbsti užpiltinukė ant ajero šaknų, nuo kitų – ant kadagio šaknų, raudonųjų dobilų, ąžuolo žievės, ramunėlių, čiobrelių, raudonėlių ar mėtų.

„Labai nustebau, kai gydytojas po patirto smegenų infarkto primygtinai rekomendavo rytą, tik praplėšus akis, pradėti gurkšneliu naminukės, užpiltos ant raudonųjų dobilų. Dar gurkšnelį ant tuščio skrandžio – priešpiet“, – kalbėjo viešnia. Mokytoja žino, kaip teisingai vaistažoles džiovinti, kiek laikyti tamsoje užpylus degtine prieš vartojimą.

Apie sveikatą, vaistažoles ji kiekvieną sekmadienį kalbasi su drauge Gema Urlikiene. Moterys pakaitomis eina viena pas kitą į svečius ir būtinai verda košę. Žemaitė Lilija kas antrą sekmadienį draugę vaišina pusmarškone koše, aukštaitė Gema – tarkuotų bulvių. Ir būtinai po 6 kartus sulošia „tūkstantį“.

Kiekviena diena, prasidedanti valandą trunkančiu viso kūno masažu ir 40 pritūpimų, Lilijai prasminga ir pilna įvairiausios veiklos.

PUSMARŠKONĖ KOŠĖ

• Košė vadinama pusmarškone, nes bulvės yra maišomos su miltais. Nuskustas bulves (bulvių kiekis priklauso nuo to, keliems žmonėms verdama košė) išvirti, nusunkti ir sugrūsti. Nuoviro neišpilti. Tada ant bulvių supilti nusunktą skystį (norint skaniau, galima pilti pieno), įberti miltų, druskos ir išplakti. Turi gautis skysta masė, kurią, užkėlus puodą ant ugnies, reikia nuolat maišyti, kol sutirštės.

  Prie košės tinka žemaitiškas mirkalas. Supjaustytus lašinukus pakepti. Nupylus riebalus ant spirgučių užberti miltų, sumaišyti, tada įberti susmulkintų svogūnų, druskos ir vėl pakepinti. Supylus taukus atgal įpilti pieno ir ant silpnos ugnies maišyti, kol sutirštės. Pagardinti grietine.

Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.