Pieno ūkio Klaipėdos pašonėje ateitis miglota
Jakuose, uostamiesčio pašonėje, apsupta įvairių įmonių šiuolaikiškų pastatų, stūkso ferma, kurioje laikomos melžiamos karvės ir prieauglis. Kitame pastate – pašarų sandėlis, o teritorijoje sustatyta žemės ūkio technika ir padargai. Du šienainio bokštai – ryškiausias sovietmečio reliktas. Prieš 12 metų čia ūkininkauti pradėję Danutė ir Stasys Žilinskai priversti nuolat galvoti, kad dėl žemės stygiaus šio verslo gali tekti atsisakyti.
Paskatino europinė parama
Buhalterės išsilavinimą turinti D. Žilinskienė pasakojo, kad abu su vyru Stasiu, agronomu, Jakuose, šalia Klaipėdos, praleidę didžiąją gyvenimo dalį, tačiau noru tapti miestiečiais ir patogiau gyventi neužsikrėtę. „Esame kaimiečiai nuo gimimo“, – šyptelėjo ji.
Taigi 2002 metais ir susigundė ūkininkauti. Iš sugriuvusios bendrovės Jakuose įsigiję seną fermą su 35 melžiamomis karvėmis bei pašarų sandėlį, ryžosi kurti pieno ūkį. Nesukliudė nė tai, kad čia pat, anapus krašto kelio, vedančio Priekulės link, – uostamiesčio teritorija.
Žilinskai sakė nesitikėję, kad šalia jų ūkio iškils naujos įmonės pastatas, kad šalia dvi senas karvides nusipirkę savininkai jas pertvarkys ir užsiims naudotų automobilių remontu bei prekyba. „Kurdamiesi mes neplanavome ilgai ūkininkauti. Manėme išgyventi gal 5 metus“, – tikino D. Žilinskienė, pridūrusi, jog kuo toliau, tuo liūdniau.
Ūkininkai prisipažino, kad plėtoti ūkį susigundę atsiradus galimybei gauti europinę paramą. Per projektą valdoms modernizuoti gavę 500 tūkst. Lt paramą. Finansavimo sulaukė ir kitam projektui – 250 tūkst. litų. Taigi apsirūpino nauja technika, sukūrė patogesnes sąlygas gyvuliams laikyti ir darbui. Žilinskai neslėpė, kad iš banko teko pasiskolinti milijoną litų. Tačiau paskola grąžinta, o nuo paramos gavimo prabėgo 5 metai. Taigi dabar esantys laisvi: ką nori, tą gali daryti su savo ūkiu. O tuomet, kai už priemiesčio ūkio žemę jiems siūlė milijonus, nieko negalėję keisti. Ir dabar Žilinskai nenumano perspektyvos, bet teigia nesigailintys jį sukūrę.
Žilinskų pieno ūkis – vienas iš stambesnių Klaipėdos rajone: 100 melžiamų karvių. Vidutinis primilžis – 7 222 kg pieno per metus (rieb. 4,15 proc., baltymų kiekis – 3,40 proc.).
Pagal galimybes suremontuotoje senoje fermoje ūkininkai laiko 200 galvijų. „Ankštoka“, – pripažino jie.
Miesto žemėje augina javus
Žilinskai valdo 500 hektarų žemės, iš kurios apie 100 ha nuosavos. „Nedaug Jakuose galėjome nusipirkti – 36 ha. Dabar žemės ūkio paskirties žemė labai brangi: už hektarą prašo 25 tūkst. Lt. Pigiausiai esame mokėję po 3 tūkst. litų iš pradžių, kai žmonės siūlė pirkti nesuvokdami žemės vertės“, – pasakojo ūkininkai.
Jakiškiai 15 ha žemės sklypą įsigiję Ruigiuose, Vėžaičių seniūnijoje. Čia jie ruošia pašarą, o Pakutuvėnuose, Plungės rajone, 24 hektaruose augina javus. „Nuo mūsų namų iki šių laukų – 55 kilometrai“, – suskaičiavę ūkininkai.
Rajone ūkininkaujantys Žilinskai iš Klaipėdos miesto savivaldybės nuomojasi 64 ha žemės Sudmantuose ir Barškiuose. S. Žilinskas apgailestavo, kad sutartis sudaroma tik 1 metams. „Tuose plotuose auginame javus, bet atėjus rudeniui nežinome, ar beišnuomos. Be to, mieste žemės mokestis žymiai didesnis nei rajone“, – pasakojo S. Žilinskas.
Šie ūkininkai 80 ha nuomojasi iš įmonės „Neo group“. Ten sėja kukurūzus, iš kurių gamina silosą. Pasiteiravus, ar piene neaptinkama kenksmingų medžiagų, D. Žilinskienė patikino, jog iki šiol jų nerasta, nors parduoda kooperatyvui „Pienas LT“, ir mėginiai imami kas antrą dieną. Beje, už bazinio pieno kilogramą moka po 1,11 Lt. „Pernai pieno savikaina buvo 93 centai. Bet ši kaina tėra ketvirtą mėnesį“, – sakė ūkininkė.
Nežinia ir laukimas
Žilinskai prisipažino, jog ūkininkaujantys nesibaigiančioje nežinioje ir laukime: kas bus, jei jų nuomojamą žemę pradės parduoti užsieniečiams? Dėl žemės stygiaus tektų likviduoti pieno ūkį. Vizijose – paukščių ūkis.
Šiame šeimos ūkyje kartu su tėvais dirba ir sūnūs: veterinaro diplomą turintis Silvestras bei inžinierius Tomas ir marti Grasilda. Žilinskai džiaugiasi, kad dirba saviškiai. Pasak D. Žilinskienės, Tomas sutiko pereiti iš miesto įmonės į tėvų ūkį įsigijus modernios žemės ūkio technikos. Ūkininkė pasakojo, kad jis ne tik puikus mechanizatorius, bet ir remontininkas, racionalizatorius – jo galvoje kirba įvairūs techniniai sumanymai. Silvestras ne tik gydo gyvulius, bet ir juos šeria, ruošia pašarus bei kitus darbus nudirba. D. Žilinskienės teigimu, ūkyje iš viso dirba 10 samdomų žmonių. Kol kas pieno ūkiui vadovauja tėvai, tačiau ateityje jį perimtų sūnūs.
