Pirmokė gargždiškė išgelbėjo skęstančią draugę
Drąsuolė Kotryna ir broliukas Erikas su mama Laurita.
Pirmadienio popietę Gargžduose Minijos upė vos nenusinešė šešiametės Rimantės Eismontaitės gyvybės. Iš sraunios upės spąstų mergaitę traukti puolė jos draugė septynmetė Kotryna Lenkšaitė. Jaunoji gelbėtoja, supratusi, kad įveikti srovę ne jos jėgoms, strimgalviais skubėjo šauktis pagalbos. Laimei, abi mergaitės gyvos ir sveikos.
Ugniagesiai mergaites rado krante
Gruodžio 5 dieną Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas, kad Gargžduose Minijos slėnyje skęsta vaikas. Į įvykio vietą išskubėjo Gargždų PGT ugniagesiai gelbėtojai. „Išvykome su dviem automobilinėmis cisternomis. Prie vienos prisikabinome priekabą su valtimi ir visa reikalinga gelbėjimo įranga. Atvykę šlapias, peršalusias ir išsigandusias mergaites radome jau krante. Kas ištraukė skendusią šešiametę – neaišku. Ji buvo beveik be sąmonės ir negalėjo ištarti nė savo vardo ir pavardės“, – „Bangą“ informavo pamainos vadas Andrius Kairys. Gelbėtojai mergaites susuko į antklodes ir nedelsdami išgabeno į Gargždų ligoninės priimamąjį.
Pirmokės atsipirko išgąsčiu. „Atvežė kiaurai permirkusias. Kuprinėje mirko knygos. Patikrinome mergaičių sveikatą. Drąsuolės sužalojimų nepatyrė, tik vos susibraižė. Po kelių dienų nebent pajus persišaldymo požymius. Sušildėme, nuraminome, ir mažųjų veidus nutvieskė šypsenos. Jos aktyvios, šnekios ir tikros didvyrės“, – pirmadienio pavakarę „Bangai“ pasakojo ligoninės Vaikų ligų skyriaus medikai.
Paslydo ir atsidūrė vandenyje
Gargžduose gyvenančios R. Eismontaitė ir K. Lenkšaitė lanko „Kranto“ pagrindinę mokyklą. Nors jos ir nesėdi viename suole, tačiau iš mokyklos grįžta kartu. Tą dieną po pamokų pirmokės nuėjo pas Kotryną į namus, pasiėmė paspirtukus. Vėliau smalsumas mergaites nuvedė prie Minijos upės. Pasidėjusios ant žolės savo transporto priemones, pirmokės vaikščiojo pakrante. Rimantė netyčia paslydo ir atsidūrė vandenyje. „Viskas įvyko akimirksniu. Mane nešė srovė. Supratau, kad reikia kažką daryti ir kibausi į šakas. Plūduriuoti padėjo ir kuprinė ant pečių. Vandenyje buvo labai šalta ir baisu. Plaukti nemoku, visuomet bijau vandens gylio. Vanduo mane apsėmė iki kaklo. Laikiausi iš visų jėgų ir laukiau pagalbos. Iš pradžių mane bandė traukti Kotryna“, – jaudindamasi prisiminė mergaitė. Kaip „Bangai“ pasakojo jos mama Dalia Eismontienė, atskubėjusi į ligoninę su vyresnėmis Rimantės seserimis, ji dukrai niekuomet neleidžia eiti prie vandens be suaugusiųjų priežiūros. „Ačiū Dievui, kad viskas baigėsi laimingai. Baisu ir pagalvoti, kas būtų nutikę, jei ne Kotryna ir į pagalbą atskubėję žmonės. Gruodžio 5-ąją nuo šiol švęsime antrąjį mažosios gimtadienį“, – kalbėjo mama ir pridūrė, kad jų šeimoje anksčiau yra skendusi viena iš giminaičių. Tad mergaitė buvo išsamiai supažindinta, kaip elgtis skęstant.
Rimantę iš Minijos gniaužtų ištraukė Kotrynos pagalbos šauksmą išgirdęs ir į pagalbą atskubėjęs nepažįstamas vyras. Atvykus gelbėtojams, jo prie upės jau nebebuvo. Tad geradaris, išgelbėjęs šešiametės gyvybę, taip ir liko nežinomas.
Verta garbės savanorės vardo
Septynmetė K. Lenkšaitė nė negalvodama, kad ir pati gali atsidurti vandenyje, visgi iš pradžių gelbėti draugę puolė pati. Mergaitė iki pusės įbrido į Miniją. Drąsuolė suprato, kad Rimantės pati neištrauks. Ji išsiropštė į krantą ir strimgalviais pasileido ieškoti pagalbos. „Laiko svarstymui nebuvo. Galvoje tik sukosi mintys, kaip padėti klasiokei. Žmonių, pastatų arti nepastebėjau. Apsižvalgiau, ant kalno pamačiau namą ir bėgau tiesiai ten. Lėkiau gal pusę kilometro. Kiek išgalėjau, šaukiausi pagalbos. Nepribėgus namo, mano klyksmą išgirdo vyras. Jis ir ištraukė Rimantę“, – bėrė mergaitė. Ji didvyre nesijaučia ir tikina, kad taip elgtųsi ir kitąkart. Besąlygišką norą padėti kitam, aštrų protą ekstremalioje situacijoje ir drąsą jai galimai įskiepijo tėveliai. Mat „Bangai“ aiškinantis įvykio detales, jos dvylikametis brolis Erikas tikino, kad būtų pasielgęs lygiai taip pat. „Būčiau šokęs ir nė minutės negalvojęs. Žmogaus gyvybė svarbiausia“, – užtikrintai sesei pritarė vyresnėlis.
Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Taučiaus, K. Lenkšaitė vienareikšmiškai yra jaunoji didvyrė, verta pagyrų ir įvertinimo. „Žaviuosi šia mergaite. Juk Minija patvinusi, srovė didžiulė. Jei ji būtų sutrikusi ir delsusi, nežinia, kaip būtų pasibaigę. Net 70 proc. suaugusiųjų tokioje situacijoje nežino, ką daryti ir sustingsta vietoje. Drąsuolė septynmetė – pavyzdys visiems“, – geriausiais žodžiais atsiliepė T. Taučius. Jis „Bangą“ tikino, kad apie šį gargždiškės žygdarbį bus informuotas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Galimai mergaitei gegužės mėnesį per šv. Florijono dieną bus įteiktas arba medalis, arba bent jau padėkos raštas. „Kai ji sulauks 14 metų, norėčiau didvyrę pakviesti tapti garbės savanore“, – sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.
- „Abi mergaitės labai judrios ir draugiškos. Jos visuomet per pertraukas laksto, bėgioja. Tik išgirdusi apie įvykį, netekau žado. Iškart susisiekiau su jų tėveliais. Širdis nurimo sužinojus, kad viskas baigėsi laimingai. Žinoma, nepagyriau, kad vienos ėjo prie upės, tačiau įvertinau už drąsą ir nuovoką, – antradienį ryte „Bangai“ sakė pirmokių auklėtoja Danguolė Poškienė ir pridūrė, kad neseniai pamokose su vaikučiais kalbėjo apie saugos priemones ištikus nelaimei: – Akcentavome, kaip nesutrikti, kur kreiptis ir ieškoti pagalbos. Žinoma, mergaitės tai buvo girdėjusios ir iš tėvelių, tačiau šis priminimas galbūt ir lėmė greitą Kotrynos orientaciją.“
