Plikių parapijos klebonas: „Vilties apraiškos įkvepia kunigystės tarnystei“
Klebonas V. Liesis: „Statyti tiltus tarp Dievo ir žmonių nėra lengva.“
Kelerius metus Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje dvasinę tarnystę atlikęs vikaras Vytautas Liesis pernai liepą buvo paskirtas Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo parapijos klebonu. Artėjant Prisikėlimo šventei, kalbėjomės apie naujas pareigas, naują patirtį, iššūkius.
– Kaip vertinate dvasinės tarnystės patirtį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje?
– 2010 m. baigus Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją ir priėmus diakonystės šventimus, Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ mane paskyrė diakono tarnystei į Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Po metų vyskupas įšventino į kunigus ir paskyrė vikaru, garbingojo parapijos klebono kanauninko Jono Paulausko pagalbininku. Dėkoju Dievui, kad pirmuosius kunigystės žingsnius pradėjau žengti šioje parapijoje, tėviškai globojamas kanauninko Jono ir supamas nuoširdžių, mylinčių parapijiečių. Ši patirtis neįkainojama ir ją labai branginu, ypač dabar, kai vyskupas J. Boruta SJ pernai liepos pabaigoje mane paskyrė Plikių ir Jokūbavo parapijų klebonu. Naujos pareigos, nauja patirtis, nauji iššūkiai, naujos pažintys.
– Kokių dvasinių ir ūkinių darbų ėmėtės?
– Parapijoje buriasi Motinos maldoje grupelė, kurioje renkasi šeimoje sunkumus išgyvenančios motinos ir dalijasi savo bėdomis, jas aptaria ir meldžia Dievo palaimos.
Turiu viziją suburti Šventojo Rašto, Katekizmo grupeles – Dievo žodžio apmąstymui, ką Dievas šiandien nori pasakyti kiekvienam skaitant laiko ženklus, taip pat tikėjimo gilinimui ir dalijimuisi juo augant Dievo ir artimo pažinime, kaip popiežius Pranciškus šiemet Gavėnios žinioje paskelbė, jog Dievas mums dovanoja savo Žodį ir kitą asmenį.
Tik atvykęs į parapiją ėmiausi ūkinės veiklos – remontuoti Plikių kleboniją. Pavasarį pradėjome tvarkyti ir Plikių bažnyčios šventorių – vartus, tvorą. Nuoširdžiai dėkoju už paramą Klaipėdos rajono savivaldybei, vietos verslininkams, parapijiečiams. Tikiu, kad bendromis pastangomis ateityje atnaujinsime bažnyčios vidų – lubas, sienas.
Šiemet rugpjūčio paskutinįjį sekmadienį švęsime bažnyčios pašventinimo 85-erių metų jubiliejų. Kviečiu visas šeimas atvykti, savo buvimu ir malda dalyvauti iškilmėje, juolab kad ši bažnyčia – vienintelė Telšių vyskupijoje, turinti Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo titulą.
– Kaip pavyksta rasti takelį į parapijiečių širdis? Dalyvavimas bendruomenės renginiuose stiprina bendrystę?
– Pradėjus dirbti šioje parapijoje, prieškalėdiniu laikotarpiu mano pirmasis troškimas buvo aplankyti kuo daugiau šeimų, su kuriomis galėčiau susipažinti, pabendrauti pasidalindamas džiaugsmais ir vargais. Troškau užčiuopti parapijos tikinčiųjų pulsą, kad galėčiau su jais drauge pradėti naują tikėjimo kelionę.
Įsijungimas į bendruomenės renginius, šventes padeda stiprinti bendrystę ypač tuomet, kai švęsti pradedama ar baigiama prie Viešpaties altoriaus. Tuomet mes visi dvasiškai praturtėjame.
– Kas sudėtingiausia naujoje tikėjimo kelionėje su Plikių parapija?
– Kiekvienas žemę dirbantis žmogus gerai žino, jog norėdamas gauti gerą derlių prieš tai turi gerai paplušėti. Pirmiausia gerai įdirbti žemę, ją patręšti ir tik tuomet sėti grūdą. Lygiai taip pat ir dvasiniame gyvenime. Žmogus ir bendruomenė yra dirva, į kurią kunigas sėja tą sėklą – Dievo žodį, o Dievo reikalas auginti. Manau, kad kiekviena parapija susiduria su tais pačiais iššūkiais, kurie liūdina. Bet yra ir vilties apraiškų, kas mane džiugina ir įkvėpia tolimesnei kunigystės tarnystei.
Į Plikių miestelį žmonės suvažiavę iš įvairių regionų. Dauguma dirba, jaunimas mokosi Klaipėdoje, kur verda jų gyvenimas – namo grįžta tik poilsiui. Daugumos ir tėviškė kitur, todėl sekmadieniais ar švenčių dienomis išvyksta į gimtinę. Štai kodėl sunku suburti tvirtą parapijinę bendruomenę.
Džiugu, kad jau keleri metai kuriasi nauja Plikių bendruomenė, ir turiu vilties, kad ateityje ji išaugs į brandžią, sąmoningą ir aktyvią bendruomenę net tik kultūrinėje, bet ir dvasinėje plotmėje.
Po truputėlį iriamės į priekį ir tai džiugina, nes statyti tiltus tarp Dievo ir žmonių nėra taip lengva, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti.
– Ko palinkėtumėte „Bangos“ skaitytojams šv. Velykų proga?
– Sveikinu visas šeimas, visus namus, ypač ten, kur daugiausia kančios, noriu pasėti gerąją žinią. Dievo meilė yra stipresnė už blogį ir net pačią mirtį – tai reiškia, kad Dievo malonė gali pakeisti mūsų gyvenimą. Išgydyti mus gali tik Dievo meilė. Dievas atėjo pas mus ir nusileido į pragarus, kur pats Dievo gailestingumas prikėlė Kristų amžinam gyvenimui. Reikia supratimo, kad suprastumėt, jog esate Dievo vaikai. Kviečiu priimti Kristaus prisikėlimo malonę. Leiskime Dievui mylėti mus, leiskime, kad Jo meilė pakeistų mūsų gyvenimus, tapkime įrankiais ir keiskime pasaulį. Keiskime karą į taiką. Melskime taikos savo šeimoms, bendruomenėms, visam pasauliui.
Palaimingo prisikėlimo atnaujintame gyvenime Viešpaties Prisikėlimo šventėje!
