„Print-it“ puslapius verčia naujas vadovas
„Kai atėjau čia dirbti, man labiausiai patiko tie darbuotojai, kuriuos čia radau. Jie tikri profesionalai, norintys eiti į priekį, nebijantys atsakomybės ir turintys ambicijų gerąja prasme. Malonu dirbti su tokiu kolektyvu“, – pagyrų pavaldiniams negaili naujasis „Print-it“ vadovas P. Juška.
Gargžduose įsikūrusi norvegų kapitalo spaustuvė „Print-it“ jau mėnuo turi naują vadovą. Anksčiau aštuonerius metus spaustuvei vadovavusį Tomą Kocių akcininkų sprendimu pakeitė Paulius JUŠKA. Jis akcentavo, kad tai nereiškia, jog bus atleidžiami ir darbuotojai, priešingai: galbūt atsiras galimybių sukurti ir naujų darbo vietų. Bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis taip pat bus tęsiamas.
Skandinavai atleidžia be įžangų
– Klaipėdos rajone esate nepažįstamas veidas. Papasakokite apie save, ankstesnę darbo patirtį.
– Gimiau ir augau Klaipėdoje. 1994 m. išvažiavau į Vilnių mokytis, ten ir likau kurį laiką. Šešerius metus dirbau transporto kompanijoje „Schenker“. Po to perėjau į suomių „Kuusakoski“. Ši bendrovė užsiima metalo laužo, įvairių atliekų tvarkymu. Iš pradžių dirbau trijose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Buvau Pabaltijo finansininkas, o paskui tapau Lietuvos įmonės vadovu. Paskutiniu metu daugiausia važinėdavau į Vilnių, Klaipėdą. Net sunku pasakyti, kur aš gyvenau – galbūt greitkelyje (juokiasi – aut. past.).
„Print-it“ savininkai patys mane pasikvietė ir pasiūlė generalinio direktoriaus pareigas. Prieš septynerius metus šioje bendrovėje finansininke dirbo ir mano žmona Lina. Ji turėjo supratimą, ką veikia ši įmonė, ir man tokia perspektyva buvo įdomi.
– Darbuotojams buvo netikėtas vadovo pasikeitimas. Ar skandinavams tokie staigūs pokyčiai įprasti?
– Jei analizuosime skandinavus ar amerikiečius, ypač dideles korporacijas, ten nėra tradicijos žaisti su kažkokiais įspėjimais, pastabomis. Tiesiog ateina laikas, ir sprendimas yra priimamas. Galbūt savininkai turi savų sumetimų: nori atsinaujinti ar ieško kitokių profesinių įgūdžių, aktualių tuo momentu. Sprendimas padaromas be didelių įžangų. Ankstesnis „Print-it“ vadovas T. Kocius čia dirbo aštuonerius metus – tai solidi patirtis.
Sklando mitas, kad skandinavai vadovus keičia kas septynerius metus, tačiau esu matęs kompanijų, kurios direktorius keičia ir kas dvejus metus. Daug kas priklauso nuo verslo nišos. Pavyzdžiui, spausdinimo verslas yra pakankamai konservatyvus. Dažnai keisti vadovą nėra prasmės, nes kiekvienam atėjusiajam reikia įsigilinti į daug niuansų.
Kuo arčiau žmogaus
– Ar norvegų mentalitetas artimas Jums, kaip asmenybei?
– Man jis suprantamas, tačiau mes negyvename taip, kaip jie. Yra dalykų, kurie mums tikriausiai dar ilgai bus sunkiai priimtini. Skandinavai santūrūs, jų bendravimas atsargus, o pasitikėjimui pelnyti reikia laiko.
– Koks esate direktorius: griežtų hierarchijos principų ar labiau liberalių pažiūrų?
– Karjeros laiptais kilau skandinaviškame versle, anksčiau dirbau suomiams, dabar – norvegams. Skandinavų vadovai, bet kurio lygmens, stengiasi būti kuo arčiau žmogaus. Tikrai nėra griežtų hierarchijos tradicijų arba jos nunykusios. Visą darbą atlieka žmogus, kuris stovi prie įrengimų, kuris vairuoja, tad svarbiausia – jam ne trukdyti, o padėti. Nuo jo darbo rezultatų priklauso visos bendrovės rodikliai. Tai labai svarbu. Reikia demokratijos, tačiau reikalavimai, žinoma, išlieka. Jei staklės turi dirbti nuo 8 ryto iki 17 val., tai darbo grafiko turi būti paisoma.
Darbas „Print-it“ įdomus jau vien tuo, kad visas knygos leidybos procesas yra tavo rankose: nuo popieriaus pačiupinėjimo iki galutinio produkto. Nesi mažas sraigtelis didelėje korporacijoje, atliekantis tik tam tikrą funkciją. Be to, knyga – tai ne svaigalai, rūkalai ar kinų rankomis pasiūti drabužėliai, tai kultūrinis produktas, skirtas žmonių lavinimui, dvasiniam tobulėjimui, kartais – pramogai.
– Pats mėgstate skaityti knygas? Turite mėgstamiausią?
– Taip, tai malonus laiko leidimo būdas. Tik kartais sunku išsirinkti gerą knygą. Nesinori prie menkaverčio produkto sugaišti kelis vakarus. Iš grožinės literatūros patiko G. G. Markeso „Šimtas metų vienatvės“, o iš verslo literatūros – J. Cox, E. M. Goldratt „Tikslas“. Tai knyga apie pasaulinius gamybos principus. Ji morališkai gal ir sena, tačiau iškeltos geros idėjos.
Priims daugiau darbuotojų
– Vadovaujate apie 100 darbuotojų. Ar kolektyvo sudėtis keisis?
– Personalo tikrai nemažinsime. Šiuo metu „Print-it“ savininkai intensyviai derasi dėl apsikeitimo akcijomis su panašia veikla užsiimančia švedų įmone „Scandbook“. Po šios transakcijos „Print-it“ savininkai taps ir „Scandbook“ savininkais, būsime dviejų įmonių grupė. Tikėtina, kad dalis darbų bus perkelta į Gargždus, tad bus kuriamos naujos darbo vietos.
Šiuo metu „Print-it“ 70 proc. darbuotojų yra iš Klaipėdos rajono, 30 proc. – iš uostamiesčio. Anksčiau teko vadovauti dar didesniems kolektyvams, tačiau jie buvo geografiškai išsiskaidę.
– „Print-it“ finansiniai rodikliai Jus tenkina?
– Praėjusiais metais „Print-it“ apyvarta buvo 47 mln. Lt. Šiek tiek sumažėjo dėl to, kad euro atžvilgiu nusmuko Švedijos ir Norvegijos kronų kursas. Absoliuti dauguma produkcijos yra transportuojama į Skandinaviją. Tačiau pagamintų knygų skaičius nekito – beveik 25 mln. knygų.
– Naujos pareigos atima daug jėgų, tenka priimti daug iššūkių. Kaip atsipalaiduojate, juolab kad dabar – vasara – atostogų metas?
– Daug laiko praleidžiu su vaikais, kurių auginame tris: Medą Sofiją, Danielių ir Godą Liuciją. O jei nesu įdarbintas su atžalomis, tai mėgstu paminti dviračio pedalus, pabėgioti, atsipalaiduoti pajūryje.
Beje, šiemet „Print-it“ švęs 10 metų jubiliejų, tad šios progos negalima praleisti. Tradiciškai švęsime kartu su darbuotojais.
