Prokurorai įsitikinę: vien teisinėmis normomis blogybių nesunaikinsi
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vadovas Sigitas Lečas su Gargžduose dirbančiu kolektyvu: (iš kairės) A. Brigevičiene, prokuroro padėjėja Dovile Juozapaityte, vyr. specialiste (administratore) Edita Simutiene, V. Lūžiene, D. Alekna, vyr. specialiste Laima Laurinaitiene, M. Kiudyte-Čariene, M. Pauliku, N. Šiauliu.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pernai pradėtas 931 ikiteisminis tyrimas. Didelė dalis baudžiamųjų bylų – dėl smurto artimoje aplinkoje, nusikaltimų nuosavybei, smurtinių nusikaltimų, sukčiavimo ir kita. Profesinės šventės išvakarėse kalbėjomės su nusikaltimus tiriančiais prokurorais, kurie tvirtino, jog teisinėmis normomis blogybių neišnaikinsi – reikia ugdyti žmonių sąmoningumą.
Baudos „neišblaivino“ girtų vairuotojų
Pernai atsirado baudžiamoji atsakomybė girtiems vairuotojams, kurių kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 prom. etilo alkoholio. „Buvo pradėta apie 100 ikiteisminių tyrimų. Iš jų 63 bylos perduotos teismui, kelios nutrauktos gavus išvadas, kad vairuotojui nustatytas mažesnis girtumas. Jie nubausti administracine tvarka. Kitos bylos dar tiriamos“, – „Bangai“ kalbėjo prokurorė Asta Brigevičienė, kuri specializuojasi šiuose tyrimuose.
Kartais įtariami neblaivūs vairuotojai atsisako važiuoti į medicinos įstaigą pasitikrinti kraują. Tačiau už vengimą tikrintis girtumą jie nubausti administracine bauda. Už tai numatyta bauda nuo 1 000 iki 2 000 eurų.
„Po policijos reformos 2016 m. buvo mažiau įregistruota nusikalstamų veikų. Tai galimai lėmė kitokia registravimo tvarka. Įtakos turėjo ir Seimo sprendimas padidinti turto vertę iki 3 MGL dydžio, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Sumažėjus įregistruotų nusikalstamų veikų, Generalinis prokuroras nurodė imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas pareiškėjo skundo ar kitos informacijos apie skundų, pareiškimų, pranešimų apie nusikalstamas veikas registravimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar prokuratūroje“, – kalbėjo prokuroras Nerijus Šiaulys.
A. Brigevičienė akcentavo, kad teismas girtiems vairuotojams dažniausiai skyrė baudas iki 3 400 eurų, nors įstatymas numatė iki 18 830 Eur. Be to, 10 asmenų buvo paskirtas areštas iki 45 parų. Neišvengiamai visada atimama teisė vairuoti transporto priemonę, konfiskuojamas automobilis.
Bausmės girtiems vairuotojams iš tiesų buvo griežtos, tačiau prokuroras Darius Alekna negalėjo atsistebėti, kad iki metų pabaigos jų vis tiek nesumažėjo. Apklausiami įtariamieji prisipažino žinoję apie šią baudžiamąją atsakomybę, bet vis tiek vairavo girti. „Baisiausia, kad automagistralėje sustabdė vilkiko, gabenusio iš Vilniaus krovinį, vairuotoją, kuriam buvo nustatytas 2,64 prom. – sunkus girtumas. Koks pavojus eismo dalyviams“, – kalbėjo A. Brigevičienė.
„Baudžiamoji atsakomybė ir baudos nesustabdė girtų vairuotojų sėsti prie vairo“, – apgailestavo prokuroras D. Alekna.
Šiemet nuo sausio 1 d. sugriežtėjo įstatymas – girtiems vairuotojams padidėjo baudos: nuo 2 500 iki 100 tūkst. eurų. Tačiau prokurorai abejoja, kad juos galima paveikti teisinėmis normomis. „Reikia šviesti visuomenę, reikia socialinės reklamos, ugdyti sąmoningumą – reikia prevencijos, kurią anksčiau vykdė policija, bet po reformos nebeliko šios funkcijos“, – kalbėjo pareigūnai.
Nepilnamečių nusikalstamumas sumažėjo
Daugelį metų prokurorė Margarita Kiudytė-Čarienė specializuojasi nepilnamečių justicijos srityje (įtariamieji ir nukentėjusieji nuo fizinio ir psichinio smurto nepilnamečiai). Ji dalyvauja rajono Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos veikloje. Jos kompetencijai taip pat priskirtos smurtinio pobūdžio ir kitos nusikalstamos veikos bei smurtas artimoje aplinkoje.
Prokurorė džiaugėsi, jog nepilnamečių nusikalstamumas rajone mažėja. „Manau, kad tai ilgamečio efektyvaus įvairių institucijų (seniūnijų, mokyklų, policijos, socialinių paslaugų centrų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jaunimo erdvių ir kitų) prevencinio darbo rezultatas, skatinant jaunimo užimtumą“, – teigė ji.
Pasak M. Kiudytės-Čarienės, vaikai dažniausiai nukenčia šeimose: prieš juos panaudotas smurtas – netinkamo auklėjimo taikant fizines bausmes, rezultatas. „Visuomenėje turi susiformuoti netolerancija smurtui. Dėl bet kokios formos smurto asmuo negali išsisukti nuo atsakomybės, tačiau smurto artimoje aplinkoje ir prieš nepilnamečius atvejai turi būti ištiriami itin kruopščiai ir atsakingai, nes pasitaiko šalių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis“, – atkreipė dėmesį M. Kiudytė-Čarienė.
Deja, nemažėja smurto artimoje aplinkoje: pernai pradėti 235 ikiteisminiai tyrimai. Pasak prokurorės, kai kuriose šeimose smurtas kartojasi. Absoliuti dauguma neblaivūs – ir įtariamas smurtautojas, ir auka.
„Linkiu, kad visuomenėje greičiau susiformuotų pagarbos šeimos nariui, ypač vaikui, nuostatos. Tai sunkus nuolatinis, atkaklus, bet prasmingas ir būtinas valstybės ir pačios šeimos darbas“, – akcentavo M. Kiudytė-Čarienė.
Pilietiškumas padeda išaiškinti sukčius
D. Alekna, besispecializuojantis nusikaltimų nuosavybei ir kituose tyrimuose, teigė, kad žiniasklaidoje nuolat informuojama apie sukčius, sukčiavimo būdus, tačiau nukentėjusiųjų nemažėja ir mūsų rajone. Pernai pradėta 19 ikiteisminių tyrimų, 6 perduoti teismui.
D. Alekna kalbėjo apie vieną labiausiai paplitusią apgaulės rūšį, kai sukčius prisistato pareigūnu, imituoja sujungimą su banku ir prašo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, o po to žmogaus sąskaitoje nebelieka pinigų.
Kita apgaulės forma – policininku prisistatęs sukčius dėsto, kad žmogus atsiskaito netikrais pinigais. Jis atsiunčia atstovą išimti šiuos ir patiklusis praranda pinigus. Dažniausiai skambinama į laidinį telefoną pensininkams. „Visuomenė turi žinoti, kad policininkai uniformuoti, bet netikrina pinigų, o bankas niekada neprašo elektroninės bankininkystės duomenų“, – kalbėjo pareigūnas.
Prokurorė Vida Lūžienė, kuri specializuojasi turtinių nusikaltimų tyrimuose, akcentavo, jog sudėtinga išaiškinti sukčius, nes jie skambina iš laisvės atėmimo vietų, kiti tęsia šią veiką išėję į laisvę – lengvai „užsidirba“ pinigų iš pensininkų ir kitų patikliųjų.
Sustabdyti sukčiavimus kartais padeda visuomenės pilietiškumas. Pernai lapkričio mėnesį budrių kaimynų ir operatyvaus policijos reagavimo dėka Gargžduose sulaikytas telefoninis sukčius, ėjęs paimti 400 eurų iš apmulkinto pagyvenusio kaimyno. Tuomet iš daugiabučio išėjusi pora atkreipė dėmesį į laiptinėn užsukusį nepažįstamą vyriškį, pradėjo stebėti ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.
Pajutę nebaudžiamumą, nesiliovė vogti
Prokurorus stebina, jog kai kas ryžtasi pirkti prekę pagal skelbimą internete neįsitikinę, ar iš tiesų ji parduodama. „Batus, suknelę, paltą žmonės matuojasi, o automobilį ar traktorių perka tik pažiūrėję į nuotrauką, neįsitikinę, kas savininkas“, – kalbėjo A. Brigevičienė. Antai internete suradęs skelbimą apie parduodamą patikusį automobilį žmogus iš karto avansą – 1 800 eurų pervedė į Ispanijos banką, kurio net filialo Lietuvoje nėra. Kitas rado skelbimą apie parduodamą traktorių ir pervedė avansą – 200 eurų. Po to paaiškėjo, kad „pardavėjas“ atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. „Mokėti reikia gavus prekę“, – patikliuosius mokė prokuroras.
D. Alekna teigė, jog ne visada žmonės dėl nedidelio turto praradimo kreipiasi į policiją, tačiau tai būtina. Prokuroras pasakojo, kad Gargžduose du nepilnamečiai ilgą laiką iš automobilių vogė magnetolas ir juose paliktus daiktus. Niekas nesikreipė į policiją ir jiems tai tapo kasdienybe. Pagaliau visgi kažkas pranešė. Buvo rasta gausybė paauglių pavogtų daiktų. „Ačiū visuomenei, kad kreipėsi – vagystės nutrauktos“, – sakė prokuroras.
Priklausomybės pradžia – nuo kanapių
Nusikalstamas veikas dėl narkotinių medžiagų tiriantis prokuroras Mamertas Paulikas akcentavo, jog už narkotikų vartojimą, gabenimą, laikymą, įgijimą – tik baudžiamoji atsakomybė. „Skaudu jaunimui, kai lengvabūdiškai parūkius – teistumas“, – kalbėjo prokuroras.
Jis pasakojo, jog po Karklėje vykusio muzikos festivalio pradėtos apie 25 ikiteisminio tyrimo bylos dėl narkotinių medžiagų gabenimo, naudojimo, įgijimo. Įėjimą kontroliavę apsaugininkai policijai perdavė įtartinus asmenis, pas kuriuos buvo aptikta galimai narkotinių medžiagų.
M. Paulikas teigė, jog mūsų rajone lankosi klaipėdiškiai, turintys narkotinių medžiagų. „Jie nurodo, kad savo reikmėms – 1–2 kanapių suktines. Šiemet policija dėl to pradėjo apie 5 ikiteisminius tyrimus. Stipresnės narkotinės medžiagos ne tokios populiarios – labiausiai paplitusios kanapės“, – teigė prokuroras.
